Mini plenarinė sesija Briuselyje
Pirmininko pavaduotojas Metsola pradėjo mini sesiją Briuselyje. Kartu su juo Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi, kreipdamasis į Europos Parlamentą Ženevos konvencijos 70-mečio proga, pabrėžė, kad instrumentas, išgelbėjęs daugybę gyvybių, yra ir toliau aktualus. G. Grandi perspėjo, kad tebesitęsiančios humanitarinės krizės Etiopijoje, Sahelio regione ir Afganistane gali greitai išaugti ir turėti pasaulinių pasekmių. Jis paprašė ES ir jos valstybių narių bendradarbiauti, kad būtų išspręsta padėtis prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos, kuri nepateisina smurtinių spaudimų. Skatindamas Europos lyderystę prieglobsčio ir teisinės valstybės principų srityje, jis pabrėžė, kad pasaulinė lyderystė visada prasideda namuose.
ES turi išlikti vieninga reaguodama į Baltarusijos režimo nežmonišką migrantų išnaudojimą.
Diskusijoje su ES diplomatijos vadovu Josep Borrell europarlamentarai išreiškė didelį susirūpinimą dėl Lenkijos ir Baltarusijoje pasienyje besirutuliojančios dramatiškos krizės. Politikai pasmerkė Baltarusijos diktatoriško režimo taktiką nukreipti migrantų srautus prie ES išorės sienų, eskaluojant situaciją kaimyninėse šalyse, ypač Lenkijoje, kaip kerštą už Europos Sąjungos sankcijas. Borrell pakartojo, kad šiuo metu Europos Sąjunga kartu su pasienio ir tranzito šalimis deda plačias diplomatines pastangas, siekdama rasti sprendimus ir sustabdyti migrantų atvykimą. Baltarusijos valdžia privalo teikti humanitarinę pagalbą Baltarusijos pasienio zonoje įstrigusiems asmenims, įskaitant humanitarinių organizacijų prieigą prie pasienio zonos ir humanitarinių koridorių migrantų atsitraukimui sukūrimą. ES ministrai taip pat toliau diskutuoja dėl ES sankcijų Baltarusijai išplėtimo.
Europos Parlamentas pritarė taisyklėms, pagal kurias didelės tarptautinės įmonės privalės skelbti kiekvienoje ES šalyje sumokamus mokesčius. Naujomis taisyklėmis siekiama užkirsti kelią mokesčių vengimui. Pagal jas tarptautinės įmonės ir jų patronuojamosios įmonės, veikiančios ne vienoje ES šalyje ir gaunančios daugiau nei 750 mln. eurų pajamų, turės skelbti kiekvienoje ES valstybėje mokamų mokesčių sumas. Ši informacija turės būti skelbiama internete naudojant bendrąjį šabloną. Kad būtų lengviau ja naudotis ir ji būtų skaidresnė, duomenys turės būti suskaidyti į tam tikras dalis, įskaitant įmonės veiklos pobūdį, visą darbo laiką dirbančių darbuotojų skaičių, pelno ar nuostolių sumą prieš atskaitant pelno mokestį, susidariusio ir sumokėto pelno mokesčio sumą bei pajamų sumą. Patronuojamosios įmonės ar filialai, kurių pajamos nesiekia nurodytos ribos, taip pat privalės skelbti informaciją apie savo mokesčius tuo atveju, jeigu jos veikia tik tam, kad pagrindinė įmonė išvengtų naujųjų reikalavimų dėl ataskaitų teikimo. Tarptautinėms įmonėms gali būti taikomos laikinos išimtys, leidžiančios nesilaikyti kai kurių ataskaitų teikimo reikalavimų, tačiau jos griežtai ribojamos.
Europarlamentarai balsavo už Europos prieglobsčio paramos biuro transformaciją į agentūrą, siekiant sustiprinti ES prieglobsčio politikos įgyvendinimą. Nuspręsta pakeisti nuo 2011 m. Maltoje veikiančio Europos prieglobsčio pramos biuro statusą, suteikti jam ES agentūros galias ir sukurti papildomą 500 prieglobsčio ekspertų pagalbos rezervą. Tai turėtų sustiprinti biuro pajėgumus padėti ES valstybėms valdyti prieglobsčio srautus ir pabėgėlių perkėlimą bei integraciją, teikti mokymus pareigūnams. Agentūroje bus įsteigta nepriklausomo pagrindinių teisių pareigūno pareigybė, skirta skundams nagrinėti ir užtikrinti, kad agentūra savo veikloje gerbia pagrindines žmogaus teises. Naujosios taisyklės taip pat nustato, kad nuo 2024 m. agentūra prižiūrės ES bendros prieglobsčio politikos įgyvendinimą ES valstybėse, vertins, ar teisingai taikomi apsaugos pareiškėjams suteikimo ir priėmimo kriterijai, o taip pat pagrindinių teisių ir vaikų apsaugos nuostatos.
ES būtinos naujos taisyklės, kurios užkirstų kelią nepagrįstiems ieškiniams, siekiant nutildyti ar persekioti už kritiką. Europarlamentarai susirūpinę strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (angl. SLAPPs) keliama grėsme žurnalistų, nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės atstovų veiklai, o tai pat ES vertybėms, vidaus rinkai bei ES teisingumo sistemai. Tai nepagrįsti, neatsakingi ir išpūstais teiginiais grindžiami ieškiniai, kuriais siekiama įbauginti, diskredituoti, persekioti bei teismo proceso pagalba nutildyti žiniasklaidos ar pilietinės visuomenės atstovus. Tarp ieškovo ir atsakovo galios ir finansinių išteklių esamas disbalansas, kuris užkertą kelią teisei į teisingą teismą. Jei šie ieškiniai finansuojami iš valstybės biudžeto ir yra derinami su kitomis valstybės priemonėmis, nukreiptomis prieš nepriklausomą žiniasklaidą, žurnalistiką ir pilietinę visuomenę. Kol kas nė viena ES valstybė nepriėmė SLAPP ieškinių užkardymui skirtų nacionalinių taisyklių. Raginama užkirsti kelią parankios jurisdikcijos pasirinkimui (ar paieškoms) šmeižto bylose, siūloma rengti atitinkamus mokymus teisėjams ir teisininkams, o taip pat suteikti teisinę ir psichologinę pagalbą nepagrįstų procesų dalyviams ir jų šeimos nariams.
Praėjus metams po Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimo beveik visiškai uždrausti abortus, EP nariai ragina Lenkiją atsisakyti šio draudimo ir apsaugoti moterų sveikatą ir gyvybes. Rugsėjį trisdešimtmetė nėščia moteris mirė nuo septinio šoko, nes jos gydytojai, užuot atlikę gyvybę gelbstintį abortą, laukė vaisiaus mirties, nes Lenkijoje galioja teisėtų abortų apribojimai gydytojams. Priimtoje rezoliucijoje, Europos Parlamentas (EP) ragina Lenkijos vyriausybę užtikrinti, kad šalyje „dėl šio ribojančio įstatymo daugiau nemirtų nė viena moteris“. EP nariai griežtai smerkia 2020 m. spalio 22 d. priimtą neteisėtą Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimą, kuriuo nustatomas beveik visiškas abortų draudimas, keliantis pavojų moterų sveikatai ir gyvybei. Lenkija turi nedelsiant užtikrinti moterims prieigą prie saugių, teisėtų ir nemokamų nėštumo nutraukimo paslaugų. Per pastaruosius 10 mėnesių Lenkijos ligoninėse tik 300 moterų pasinaudojo aborto paslaugomis dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai, tuo tarpu per pastaruosius 12 mėnesių „Abortai be sienų“ tinklo atstovai padėjo nutraukti nėštumą 34 tūkst. moterų iš Lenkijos.
Europarlamentarai siūlo gerinti donorystės stebėseną politikams, sulaikyti lėšas, kai partijos narės nesilaiko ES vertybių, ir sumažinti nereikalingas administracines kliūtis.
Ataskaitoje, kurioje vertinamos galiojančios Europos politinių partijų ir fondų statuto ir finansavimo taisyklės, Parlamentas pasiūlė keletą būdų stiprinti Europos demokratiją. EP nariai pabrėžia, kad Europos politinių partijų ir fondų finansavimas priklauso nuo pagarbos ES vertybėms. Jie palankiai vertina stebėjimo nuostatų ir pažeidimų procedūras, įskaitant sankcijas ir lėšų susigrąžinimą, sugriežtinimą. Tačiau taisyklės turėtų būti pritaikytos siekiant užtikrinti, kad kiekvienos Europos politinės partijos steigėjai gerbtų ES vertybes. Norint tai pasiekti reikia stiprinti Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų valdžią. Institucija turėtų griežčiau tikrinti pranešimus apie 3 000 eurų viršijančias bendras aukas, ypač kai pastebimas staigus bendro nedidelių aukų skaičiaus padidėjimas. Parlamentas pakartoja raginimą uždrausti bet kokį aukojimą iš ne ES subjektų ir siūlo, kad Institucija skelbtų apie to paties donoro aukas Europos politinei partijai ir jos nacionalinėms partijoms. Iki 2027 m. reikėtų sukurti priemones, kurios užtikrintų, kad skaidrumo ribas viršijančios aukos nebūtų skiriamos skirtingiems juridiniams asmenims, siekiant apeiti taisykles.
Naujasis ES įstatymo projektas užtikrins minimalų darbo užmokesčio apsaugos lygį visose valstybėse narėse, kad būtų užtikrintas tinkamas darbuotojų ir jų šeimų gyvenimo lygis. Vykusiame balsavime Europos Parlamento nariai Užimtumo ir socialinių reikalų komitete pritarė minimalių reikalavimų, skirtų atlyginimams apsaugoti visoje ES nustatymui, nustatant įstatymais numatytą darbo užmokestį (mažiausią įstatymų leidžiamą atlyginimą), arba leidžiant darbuotojams derėtis dėl atlyginimo su jų darbdaviais. Naujieji teisės aktai turėtų būti taikomi visiems ES darbuotojams, turintiems darbo sutartį arba darbo santykius.
Pagal įstatymo projektą valstybės narės turi įvertinti ir pranešti, ar įstatymais nustatytas minimalus atlyginimas yra pakankamas, remdamosi kriterijais, kad būtų sudarytos tinkamos darbo ir gyvenimo sąlygos, ir įtraukti tokius elementus kaip perkamoji galia ir skurdo lygis. Valstybės narės, kuriose minimalus darbo užmokestis saugomas tik kolektyvinėmis sutartimis, nebus įpareigotos įvesti įstatymais numatytus atlyginimus arba padaryti šiuos susitarimus visuotinai taikomus.
Šią savaitę buvo įteikti Europos piliečio apdovanojimų diplomai. Tarp apdovanotų – ir V.Blinkevičiūtės nominuotas „Mano guru“ projektas.
