Vilija Blinkevičiūtė: ES privalo ištiesti pagalbos ranką lietuvos žemdirbiams
Paliečia jautriausias grupes
Šiuo metu Lietuvos žemdirbiai ir perdirbėjai atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Dėl Rusijos paskelbto embargo maisto produktams užsidarė didžiausia maisto gaminių realizavimo rinka, produkcijos supirkimo kainos krenta, žmonės praranda pajamas. Europos Parlamento (EP) narė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad Europos Sąjunga (ES) privalo nuimti dalį šios naštos nuo žmonių pečių.
„Rusijos embargas maisto produktams smogia Lietuvai visa jėga. Istorinės aplinkybės susiklostė taip, kad didžiausia mūsų pieno ir mėsos produktų rinka visuomet buvo Rusijoje. Ten lietuviška produkcija vertinama ir, žinoma, buvo graibstyte graibstoma“, – sako V. Blinkevičiūtė. Europarlamentarė įsitikinusi, kad Lietuvai išgyventi embargo laikotarpį sunkiau nei kitoms ES šalims dar ir todėl, kad Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių, ūkininkai vis dar gauna visoje ES mažiausias tiesiogines išmokas.
„Žemės ūkio verslo trikdymas paliečia jautriausias mūsų visuomenės grupes. Prarandamos darbo vietos, pastovios pajamos, o rasti alternatyvių įsidarbinimo galimybių regionuose labai sunku. Kad išgyventų, žmonės priversti prašyti socialinių išmokų. Jei dabar neištiesime rankos Lietuvos žemdirbiams, neišvengsime ne tik ekonominių, bet ir labai skaudžių socialinių pasekmių. Kiekviena pasitaikiusia proga tą aiškinu kolegoms EP ir Komisijoje“, – sako V. Blinkevičiūtė. Jos siūlymas paskelbti Lietuvą ir kitas Baltijos šalis išskirtinių poreikių zona ir įsteigti specialų fondą, skirtą šių valstybių ūkininkams remti bei patirtai žalai atlyginti, šiuo metu svarstomas Komisijoje.
Subūrė Baltijos šalių europarlamentarus
EP naująjį politinį sezoną pradėjo svarstymais kaip kompensuoti nuostolius, susidariusius dėl Rusijos embargo maisto produktams. V. Blinkevičiūtė dar rugsėjo pradžioje subūrė Baltijos šalių europarlamentarus ir inicijavo vieningą jų kreipimąsi į aukščiausius EP ir Komisijos vadovus, raginantį imtis skubių veiksmų Rusijos embargo pasekmėms Baltijos valstybėse sušvelninti.
„Aktyviai raginu EP ir Komisiją pasitelkti Europos Globalizacijos fondo lėšas, siekiant padėti žemės ūkio ir perdirbimo įmonių darbuotojams, kurie šioje situacijoje gali prarasti darbą“, – sako V. Blinkevičiūtė. Jos teigimu, tai padėtų spręsti ne tik ekonomines, bet ir socialines problemas. „Šį tą jau pasiekėme. Visų pirma, ES pripažįsta, kad Baltijos regionas labiausiai nukentėjo nuo Rusijos draudimo įvežti maisto produktus ir kad čia pagalba privalo atitikti patirtą žalą“, – dėsto V. Blinkevičiūtė. Be to, EK tikriausiai atsižvelgs į Lietuvos prašymą ir jau spalį leis mokėti iki 70 procentų padidintas avansines tiesiogines išmokas žemdirbiams. Taip pat pasiekta, kad bus teikiama parama kai kurių pieno produktų privatiems sandėliuotojams, o intervencinis supirkimas pratęstas iki metų pabaigos.
V. Blinkevičiūtė tiki, kad šios ir kitos priemonės bus geras ramstis ūkininkams susiklosčiusioje situacijoje. „Tai yra tik laikinos priemonės. Labai svarbu, kad galvotume ir apie ilgalaikę perspektyvą. Reikia ieškoti naujų rinkų mūsų produkcijai
arba persiorientuoti į kitas žemės ūkio šakas. Šiam tikslui ES visoms valstybės narėms ketina skirti daugiau kaip 60 milijonų eurų”, – sako europarlamentarė.
Petras Auselis
Straipsnis publikuotas 18 rajoninių laikraščių