V.Blinkevičiūtė:Svarbiausia – likti ištikimu žmogui ir sau pačiam

ALDONA MILIEŠKIENĖ  “BIČIULYSTĖ”

 2017 BALANDŽIO 27

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, mūsų šalies, kaip ir visų 28 bendrijai priklausančių valstybių, atstovai renkami į Europos Parlamentą. Lietuvai šiuo metu jame atstovauja 11 europarlamentarų. Sulaukusi 100 tūkst. šalies gyventojų palaikymo, jau ant­rą kadenciją jame dirba Vilija Blinkevičiūtė. 8-erius metus ji vadovavo Socia­linės apsaugos ir darbo ministerijai (prieš tai dar 6-erius dirbo viceministre). Nuo šios srities ji nenutolo ir Briuselyje. Tuo galėjo įsitikinti jos kvietimu Europos Parlamente apsilankę socialinėje srityje dirbantys lietuviai.

Gimtojo krašto dvelksmas

Susipažinti su Europos Sąjungos institucijomis kiekvienas Europos Parlamento narys kasmet gali pakviesti apie 100 savo šalies atstovų. Po dvi-tris grupes socialinėje srityje dirbančių lietuvių svetingai priima ir V. Blinkevičiūtė. Vienus ji sutinka Briuselyje, kitus – Strasbūre.

Per 30 iš Lietuvos atvykusių žmonių Europos Parlamento duris pravėrė ir balandžio mėnesį. Galimybe praplėsti akiratį, papildyti bei pagilinti savo žinias džiaugėsi socialinių paslaugų, neįgaliųjų dienos užimtumo centrų darbuotojai iš Zarasų ir Telšių, Kelmės ir Ignalinos, Panevėžio ir Prienų rajonų, kitų šalies vietų. Jaunatvišku šurmuliu keliautojų būrį paįvairino grupė Linkuvos gimnazijos moksleivių ir juos lydėjusių mokytojų. Su šia gimnazija V. Blinkevičiūtę sieja ne tik gražūs jaunystės prisiminimai. Europarlamentarę džiugina, kad mokyk­la keičiasi, yra visiems atvira, puoselėja ir skatina jaunų žmonių talentus.

Kitąmet 100-ąsias savo gyvavimo metines minėsianti Linkuvos gimnazija 2005-aisiais atkūrė savo vardą ir statusą. Į daugiau kaip 400 mokinių ugdančią gimnaziją labai natūraliai įsilieja ir negalią turintys mokiniai. Renovuojama mokykla pritaikoma jų poreikiams – įrengtas įvažiavimas į pastatą, viduje veikia liftas, pritaikytas sanitarinis mazgas.

Linkuvos gimnazijos mokiniai į Briuselį atvyko ne tuščiomis. V. Blinkevičūtei jie įteikė originaliai įpakuotą kompaktinę plokštelę, į kurią įrašytas dviejų gimnazistų – Gintaro Butnoriaus ir Mindaugo Kazokaičio – kūrybinis darbas „Kaip mokykla padėjo pasirinkti gyvenimo kelią“. Jame – keturios istorijos apie šiandien gerai žinomus Linkuvos gimnaziją baigusius žmones: Europos Parlamento narę Viliją Blinkevičiūtę, literatūrologę Donatą Mitaitę, Troškūnuose (Anykščių r.) vienuolyną atstačiusį kunigą Saulių Filipavičių ir Seimo narį Stasį Tumėną.

V. Blinkevičiūtė neslėpė – šis gimtojo krašto dvelksmas jai buvo malonus.

Komiteto pirmininkė – didžiulis įvertinimas

Pažintis su Europos Parlamentu prasidėjo nuo Vizitų ir seminarų skyriaus vedėjos Rimgailės Razauskienės pasakojimo apie šios institucijos veiklą. Ji palydėjo ir į Europos Parlamento posėdžių salę, pateikė įdomios informacijos apie europarlamentarų darbą, jų funkcijas, sprendimų priėmimą.

Pagrindinis Europos Parlamento tikslas – ginti demokratiją ir kitas pamatines Europos Sąjungos vertybes, užtikrinti žmogaus teises, lyčių lygybę, skatinti demokratiją trečiosiose šalyse. Europos Parlamentas rūpinasi įstatymų leidyba, tvirtina Europos Sąjungos biudžetą, bendradarbiauja su nacionaliniais parlamentais, tvirtina tarptautines sutartis ir kt.

Europos Parlamentas – vienas didžiausiųjų demokratiškai rinktų parlamentų pasaulyje. Jame dirba 751 parlamentaras. Jie išrinkti 28 valstybėse ir atstovauja 500 milijonų Europos piliečių interesams. Lietuvai atstovauja 11 mūsų šalyje išrinktų narių. Jie dirba penkiose frakcijose.

Moterys Europos Parlamente vidutiniškai sudaro 37 proc. Po rinkimų mūsų šaliai atstovavo tik viena moteris – antrai kadencijai išrinkta V. Blinkevičiūtė. G. Landsbergį pakeitus L. Andrikienei, dirba dvi europarlamentarės. Pasak R. Razauskienės, dabar pagal šį rodiklį esame antri nuo galo. Šiuo metu viena moteris atstovauja tik Kiprui. Beje, tokiose šalyse, kaip Belgija, Prancūzija, jau rinkimų į Europos Parlamentą metu nustatytas reikalavimas išlaikyti vienodą vyrų ir moterų santykį.

Europarlamentarai dirba 20 komitetų. Paprastai jiems vadovauja didžiųjų Europos valstybių atstovai, tačiau nuo šių metų sausio komitetų pirmininkų atstovaujamų šalių sąraše atsirado ir Lietuvos vėliavėlė – Moterų ir lyčių lygybės komiteto pirmininke tapo V. Blinkevičiūtė. Tai didžiulis įvertinimas.

Be pirmininkavimo Moterų ir lyčių lygybės komitetui, V. Blinkevičiūtė dar dirba Užim­tumo ir socialinių reikalų komitete bei yra pavaduojanti narė Piliečių teisių, vidaus reikalų ir teisingumo komitete. Pasak europarlamentarės, visi šie komitetai labai svarbūs mūsų žmonėms.

Europos parlamente – dėmesys negaliai

Neįgaliųjų tema, V. Blinkevičiūtės teigimu, Europos Parlamente aptariama gana dažnai. Praėjusią kadenciją čia dirbo vos vienas neįgalusis, šiuo metu jų interesams atstovauja keturi negalią turintys parlamentarai. Tai Helga Stevens (Belgija), Adamas Koša (Vengrija), Marekas Plura (Lenkija) ir Kostadinka Kuneva (Graikija). Nors ir priklauso skirtingoms frakcijoms, jie dažnai susitinka Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto posėdžiuose. Trys iš jų yra šio komiteto nariai, vienas – pavaduojantis narys. Šiame komitete dirba ir V. Blinkevičiūtė – Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija, kuriai ji priklauso, Lietuvos europarlamentarę yra paskyrusi savo atstove neįgaliųjų reikalams.

Vardydama pastaraisiais metais spręstas negalią turintiems žmonėms aktualias prob­lemas, priimtus sprendimus, V. Blinkevičiūtė atkreipia dėmesį į Europos Parlamento patvirtintą Interneto tinklalapių ir mobiliųjų programų prieinamumo direktyvą, įpareigojančią valstybes nares kurti tokias viešojo sektoriaus institucijų interneto svetaines ir programėles, kad jomis būtų patogu naudotis ne tik neįgaliesiems, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms. Pasak jos, labai svarbi ir Europos Parlamento priimta Gestų kalbos ir profesionalių gestų kalbos vertėjų rezoliucija, kurioje pateikti siūlymai, kaip plėtoti šią paslaugą neįgaliesiems.

Europos Parlamentas priėmė ir V. Blinkevičiūtės rengtą rezoliuciją, kurioje siūloma paruošti teisės aktą, įteisinantį senyvų, sergančių ar neįgalių šeimos narių priežiūros atostogas. Jų metu šiems žmonėms būtų išsaugotos socialinės garantijos, o tokios paslaugos poreikiui pasibaigus jie galėtų sugrįžti į darbą.

Tie, kas domisi Europos Parlamente svarstomais su neįgaliųjų reikalais susijusiais klausimais, tikriausiai atkreipė dėmesį į čia aptariamą Europos Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl Europos prieinamumo akto, kuriuo bus nustatyti bendri prieinamumo reikalavimai, taikomi pagrindiniams gaminiams ir paslaugoms. Tai padės neįgaliesiems visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialdemokratų frakcija V. Blinkevičiūtę paskyrė Europos prieinamumo akto šešėline pranešėja. Po sunkių derybų Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas galiausiai priėmė progresyvią poziciją. „Pagrindiniai Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto iškovojimai: išplėtėme gaminių, kurie turės būti prieinami neįgaliesiems ar senyvo amžiaus asmenims sąrašą iki kompiuterių ir namų apyvokos prietaisų, nustatėme privalomą valstybėms narėms fizinės aplinkos pritaikymą teikiant telefonijos, bankininkystės, viešojo transporto infrastruktūros paslaugas. Numatėme, kad ši direktyva aktuali ne tik neįgaliesiems, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat asmenims, turintiems laikinų sveikatos sutrikimų, ir kitiems, kuriems reikia didesnio prieinamumo (vertinant tai, kad senėjančioje Europoje tokių gaminių ir paslaugų poreikis nuolat didės), – sako V. Blinkevičiūtė. – Pagrindinis komitetas, formuosiantis Europos Parlamento poziciją dėl šios direktyvos, yra Vidaus rinkos ir vartotojų teisių komitetas. Socialdemokratų frakcija Parlamente daro viską, ką galime, kad galutinė Europos Parlamento pozicija būtų kuo prog­resyvesnė ir įtraukesnė, ir būtų išlaikyti Užimtumo ir socialinių reikalų komitete pasiekti iškovojimai.“

Dirbti Europos Parlamente tikrai nelengva. „Būna, kad ankstų rytą prasidėjusi darbo diena baigiasi vos prieš vidurnaktį. Kartais ištariu sau: šiandien tikrai pavargau. Bet tai geras nuovargis. Jaučiuosi reikalinga, atlikusi naudingą darbą. Tai mano varomoji jėga“, – sako V. Blinkevičiūtė. Turbūt neatsitiktinai susitikusi su savo krašto žmonėmis, ji prisiminė V. M. Putino žodžius, kuriais dažnai įvardija ir savo gyvenimo credo: svarbiausia – likti ištikimu žmogui ir sau pačiam.

http://www.biciulyste.lt/lt/integracijos-keliu/778-svarbiausia-likti-istikimu-zmogui-ir-sau-paciam