V.Blinkevičiūtė: „Turime išeiti iš šiaudinės pastogės laikų“
DEIMANTĖ ZAILSKAITĖ
2015-07-23
„Europos Parlamente ypač daug dėmesio skiriame vaikų teisėms, socialinei apsaugai. Ne kartą buvome susitikę, svarstydami, kaip išspręsti klausimą dėl skurde gyvenančių vaikų. Tikrai nemažas jų skaičius taip gyvena ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse“, - sako Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė (55 m.).
- Kaip iš Europos Parlamento tribūnos vertinate vaiko teisių apsaugos situaciją Lietuvoje?
- Sakyčiau, kad esame viduryje tarp dvidešimt aštuonių Europos Sąjungos valstybių, ir mums tikrai daug kur reikia pasitempti.
Pasižiūrėkime į registruotus fizinio, psichologinio ir seksualinio smurto prieš vaikus atvejus – artėjame prie pusantro tūkstančio.
Taip pat turime sunerimti, jog Lietuvoje nuolat mažėja vaikų. Per dešimtmetį netekome beveik dviejų šimtų tūkstančių vaikų. Kitos Europos Sąjungos šalys pagal šį rodiklį nuo mūsų gerokai atsilieka. O dešimtyje šalių vaikų net padaugėjo. Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Norvegijoje ir Ispanijoje demografinius rodiklius padeda gerinti ir ten dirbantys mūsų tautiečiai. Dar apie dvidešimt tūkstančių vaikų gyvena socialinės rizikos šeimose. Tai irgi daug ką pasako apie mūsų vaikų teisių apsaugą. Ne visada ir globos įstaigos sugeba tinkamai pasirūpinti auklėtiniais.
- Prievartaujami, smurtą patiriantys vaikai nesulaukia, kada bus pradėta vykdyti globos sistemos pertvarka.
- Žinote, nėra taip paprasta iš karto pasakyti, kad nuo kitų metų neliks vaikų globos namų. Bet aš sveikinu žingsnius, kurie yra žengiami Lietuvoje. Tikiuosi, kad vis mažiau mūsų vaikų pateks į globos namus. Patys vaikų globos namai, žinoma, persitvarko, persiorientuoja, ir sąlygos, ir požiūris į ten gyvenančius vaikus keičiasi. Man labai norisi tikėti, kad mūsų vaikai iš tiesų augs darniose šeimose ir mažiau jų atsidurs valdiškuose namuose.
- Prisiminus, kad ir Švėkšnos globos įstaigos skandalą, ar nepikta, jog tokie svarbūs dalykai praslydo pro atsakingų asmenų akis?
- Pasmerkti galima greitai, bet reikia labai gerai įsigilinti į kiekvieną atvejį. Aš linkusi tikėti, kad darbuotojai, dirbantys ir toje pačioje Švėkšnoje, nėra blogai nusiteikę prieš vaikus.
Bet, kaip ir šeimose, turbūt pasitaiko visko: kažkur pražiūrima, į kažką numojama ranka. Galbūt kitą kartą neužtenka ir pajėgumų. Būna, kad nepakanka ir noro.
Ne vaikus reikia kaltinti, o mus, suaugusius, kad vaikams taip nutinka, kad jie nuo pat mažų dienų pasiklysta gyvenimo vingiuose.
- Ar nebuvo keista, kuomet vyko aršios diskusijos dėl fizinių bausmių draudimo šeimose ar prievolės tėvams nepalikti vaikų be priežiūros?
- Keista, kad viešoje erdvėje buvo daug tokių pasisakymų: „Mane mušė ir aš trinktelėsiu – o kas čia blogo?“ Turime pagaliau išeiti iš šiaudinės pastogės ir „beržinės košės“ laikų. Pasaulis keičiasi, supratimas kitoks. Aišku, gal paprasčiau, atrodo - apšaukei, prigrasinai, nubaudei, trinktelėjai ir galvoji, kad bus rezultatas.
Žiaurumas gimdo žiaurumą, kitaip nebūna.
Todėl tikiu sveiku protu, nepaisant to, kad vienas ar kitas politikas sako, kad koks jis šaunus išaugo lupamas... O kas dabar žino, gal jis būtų dar geresnis išaugęs, jeigu tėvai jo nebūtų lupę?
- Europos Parlamente pasiūlėte idėją – Vaikų garantijų iniciatyvą. Kaip tai užtikrins vaikų gerovę?
- Kartu su kolegomis iš Socialdemokratų frakcijos pasiūlėme visiškai naują idėją – Vaikų garantijų iniciatyvą. Būtų galima taikyti konkrečias, finansiškai pagrįstas priemones, kurios padėtų skurstantiems vaikams visoje Europos Sąjungoje.
Tai reikštų, kad vaikams būtų užtikrinama teisė į sveikatos apsaugą, švietimą, socialinę apsaugą, būstą, pagaliau tinkamą mitybą.
Kaip tik dabar Europos Parlamente yra rengiamas pranešimas dėl kovos su vaikų skurdu Europos Sąjungoje. Aš irgi dirbu prie šio klausimo. Tikiuosi, jog kolegos parems iniciatyvą.
- Kaip vertinate Vaiko raidos centro, galima sakyti, likusio be stogo, situaciją?
- Tikrai nesu pakankamai įsigilinusi į Vaiko raidos centro situaciją.
Kiek teko girdėti, norėtųsi, kad šiai įstaigai būtų sudarytos tinkamos sąlygos dirbti. Svarbu, kad kvalifikuoti specialistai turėtų tinkamas darbo sąlygas, nes mūsų vaikams, kurie ateina į Vaiko raidos centrą, iš tikrųjų reikalinga pagalba. Tikiuosi, kad sutelktai tikrai greičiau bus išspręstas darbo sąlygų klausimas.
- Kaip vertinate kolegės sveikatos apsaugos ministrės nuveiktus darbus? Tik atvirai...
- Pirmiausia labai džiaugiuosi, kad mūsų premjeras Algirdas Butkevičius turi komandoje moterų. Nes, kuomet Vyriausybėje vyrai ir moterys dirba sutartinai bei darniai, yra didelis laimėjimas.
Aštuonerius metus dirbau socialinės apsaugos ir darbo ministre, ir tikrai žinau, kuomet ministras prisiekia, padėjęs randą ant Konstitucijos, dirbti žmonių ir valstybės labui, tikrai stengiasi iš visos širdies. Taigi sveikinu Rimantę Šalaševičiūtę už drąsą imtis atsakingo darbo sveikatos apsaugos srityje, jai linkiu kuo geriausios sėkmės, išminties, įsiklausimo į problemas.
- Kaip buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės klausiu: ar naujame socialiniame modelyje viskas gražu?
- Viskas gražu niekada negali būti. Tikiuosi, kad daug diskusijų sukėlęs socialinis modelis pirmiausia bus naudingas didžiajai daliai Lietuvos žmonių.
Šalia darbo kodekso liberalizavimo turi būti išlaikytos ir saugumo garantijos dirbančiam, darbo netekusiam ar darbo ieškančiam žmogui. Noriu išlikti objektyvi: dar daug turime padaryti, nes nemažai žmonių gyvena ties skurdo riba, per mažos žmonių pajamos, per greitai kyla kainos.
Pagal bendrą suvokimą, minimalų atlyginimą gauna žmonės, kurie dirba nekvalifikuotą darbą. Tačiau negali Lietuvoje būti apie dvidešimt procentų nekvalifikuotų darbuotojų!
Kylant minimaliam atlyginimui, turi kilti ir visi kiti atlyginimai.
Vis dėlto esu nusiteikusi optimistiškai. Manau, kad kompromisai, kurie tenkintų darbdavio ir darbuotojo puses, bus surasti.
Dosjė
1983 m. baigė studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete ir pradėjo dirbti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.
1994 m. buvo paskirta ministerijos sekretore, 1996 m. – viceministre, 2000 m. – ministre. Socialinės apsaugos ir darbo ministre dirbo iki 2008 m. keturiose Vyriausybėse (XI, XII, XIII, XIV).
2004 – 2009 metais buvo Lietuvos Respublikos Seimo narė.
2004 metais kandidatavo Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose.
2009 metais pirmą kartą išrinkta į Europos Parlamentą.
Europos Parlamente, kur buvo išrinkta antrajai kadencijai, dirba Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininko pavaduotoja.
Taip pat Užimtumo ir socialinių reikalų komitete. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete yra pavaduojanti narė.
Yra Lietuvos Socialdemokratų partijos narė, partijos pirmininko pavaduotoja.