V.Blinkevičiūtė: Socialinės Europos link
Socialinės Europos link
Europos Sąjunga nėra tik ekonominis milžinas su didžiule rinka, kurioje beveik nevaržomai juda kapitalas, prekės, paslaugos bei žmonės. Visų pirma, ji yra socialinė – įtraukianti, siekianti harmonijos bei humanizmo demokratinių valstybių bendrija. Ir tokia ji turi būti! Ne lozungais ir skambiais pareiškimais, o savo politikos turiniu. Šiais metais tą ir bandė garsiai pasakyti milijonai europiečių savo protesto balsais.
Didžiąją dalį šiandienos politinių įtampų ir socialinių problemų sukėlė giliausia per kelis dešimtmečius ekonominė krizė. Europos Sąjungos šalims ji smogė skirtingai, tad ir jos padarinių kaina skirtingose šalyse skiriasi. Ekspertai pripažįsta, kad geriausiai krizės neigiamą įtaką įveikė tos šalys, kuriose socialinės gerovės sistemos buvo stipresnės. Nors krizė ir įveikta, tačiau visoje Europos Sąjungoje vis dar tebelieka beveik 22 mln. bedarbių, iš jų - beveik kas antras darbo ieško ilgiau nei metus. Didelė Europos Sąjungos gyventojų dalis dar ir šiandien susiduria su skurdo rizika, negerėja viešųjų finansų būklė, o bendrijos šalių ekonomikos atsigavimo tempai yra labai skirtingi. O kur dar globalizacijos įtaka, demografiniai pokyčiai (senstanti visuomenė, mažėjantis gimstamumas, migracija), skaitmeninės revoliucijos poveikis darbo rinkai, klimato kaitos iššūkiai. Savaime suprantama, kad tokių aplinkybių ir iššūkių mišinys daro įtaką ne tik politikų darbotvarkei, bet ir visuomenės nuotaikoms bei lūkesčiams.
Norint sustiprinti Europos Sąjungos šalių piliečių pasitikėjimą europine šeima, būtina daugiau dėmesio ir pastangų skirti jų saugumui, užimtumui, gyvenimo kokybei, socialinei apsaugai ir kitoms žmogui aktualioms gyvenimo sritims. Bijau, kad ignoruojat tokią socialinę darbotvarkę, Europos Sąjungos ateities perspektyvos gali tapti labai miglotos.
Todėl šiemet Europos Parlamentas skyrė daug dėmesio socialinėms problemoms. Priėmėme rezoliucijas dėl užimtumo didinimo, jaunimo nedarbo, nelegalaus darbo prevencijos, kovos su skurdu ir socialine atskirtimi, smurto prieš moteris mažinimo, neįgaliųjų teisių apsaugos, gestų kalbos pripažinimo oficialia ir kitų socialinių aktualijų. Džiaugiuosi, kad buvo priimta ir mano rengta rezoliucija dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimo. Joje siūloma parengti Europos Sąjungos teisės aktus, kurie užtikrintų didesnes garantijas motinystės, tėvystės ir vaikų priežiūros atostogoms, geresnę motinų teisių apsaugą, įteisinti mokamas atostogas tėvams bei senyvų, sergančių ar neįgaliųjų šeimos narių priežiūrai.
Užimtumo ir socialinių reikalų komitete vieningai sutarėme, jog turime įgyvendinti kuo daugiau žmonėms svarbių socialinių sprendimų. Pritarėme rezoliucijai dėl Europos socialinių teisių ramsčio. Šia nauja iniciatyva siekiama nustatyti pagrindinius darbo rinkų ir socialinės gerovės sistemų rėmimo principus. Numatoma remti lygias galimybes įsidarbinti ir tobulinti savo kvalifikaciją, darbo sąlygų, darbuotojų ir darbdavių teisių bei pareigų pusiausvyros gerinimą, darbo rinkos lankstumo ir saugumo derinimą, socialinio dialogo plėtrą.
Taip pat bus remiama tvari socialinė apsauga, galimybės naudotis kokybiškomis vaikų, senyvų ir neįgalių žmonių priežiūros bei sveikatos apsaugos paslaugomis. Pritarėme ir Vaikų garantijai, kad kiekvienas vaikas gautų tinkamą mitybą, ugdymą, sveikatos priežiūrą ir gyvenimo sąlygas. Balsavome ir už moterų pensijų skirtumų mažinimą, nes dažniausiai būtent moterys senatvėje atsiduria skurde.
Esu įsitikinusi, kad europiečiai turi konkrečiai pajausti šalies narystės Europos Sąjungoje naudą. Apie tai ne kartą šiais metais diskutavome Europos Parlamente. Kita vertus, tose diskusijose norėjosi daugiau paprastų europiečių balso, o iš nacionalinių vyriausybių - politinės valios. Visa širdimi linkiu ir naujai Lietuvos valdžiai, kad ji priimtų tik socialiai saugius ir žmonėms aktualius sprendimus. Tik užtikrinę tinkamą gyvenimo kokybę, sugebėsime išlaikyti savo didžiausią turtą - žmones mūsų Lietuvoje.
Europos Parlamento narė
Vilija Blinkevičiūtė