Šiaulių kraštas:ES suteikia galimybes spręsti jaunimo problemas

Šiauliuose trečiadienį lankėsi europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė ir  Europos Audito Rūmų narė Rasa Budbergytė, visą dieną skyrusios susitikimams su jaunimu. Diskusijose kalbėta apie Europos Sąjungos (ES) suteikiamas galimybes jauniems žmonėms. Kaip jomis pasinaudojama, kad jaunimas nesusikrautų lagaminų ir neišvažiuotų iš Lietuvos?

Danutė RAČKAUSKAITĖ

Galimybių – ne viena

Turiningi susitikimai vyko su Šiaulių valstybinės kolegijos Sveikatos fakulteto studentais, Simono Daukanto gimnazijos gimnazistais, Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus moksleiviais. Viešnioms įspūdį darė studentų ir moksleivių žingeidumas, domėjimasis iššūkiais, su kuriais šiandien susiduria Europos bendrija.

"Šiaulietis Seimo narys socialdemokratas Edvardas Žakaris šį kartą pakvietė mus susitikti su  jaunimui, – vizito tikslu pasidžiaugė V. Blinkevičiūtė. –  Europos Parlamentas priima daug sprendimų, kad jaunimas galėtų studijuoti, įsidarbinti, keliauti, pažinti pasaulį. Bet ne apie visas Europos Sąjungos suteikiamas galimybes jaunimas žino."

Geriausiai yra žinoma studijų mainų programa "ERASMUS plius". Ja aktyviai naudojasi ir šiauliečiai studentai, ir profesinio rengimo centro moksleiviai, dėstytojai.

"Džiaugiamės tuo, – sakė V. Blinkevičiūtė, akcentuodama, jog šios programos biudžetas yra padidintas 40 procentų ir sudaro 15 miljardų eurų.

Milijonai studentų gali ja naudotis, 650 tūkstančių profesinių mokyklų moksleivių ir apie 500 tūkstančių įvairiausių jaunuolių pagal savanorystės programą, dalyvaudami nevyriausybinių organizacijų veikloje.

"Bet yra dar ir jaunimo užimtimo programa, – pabrėžė europarlamentarė. – Joje numatyta per 6 milijardai eurų, o Lietuvai – 200 milijonų eurų, kad jaunas žmogus, baigęs vidurinę mokyklą ar profesiją įgijęs, jeigu neranda darbo, keturis mėnesius nebūtų paliktas likimo valiai ir nesusikrautų lagamino išvažiuoti."

Ši programa skirta tam, kad jaunas žmogus galėtų susirasti darbo – papildomai žinių įgyti ar persikvalifikuoti.

V. Blinkevičiūtės žodžiais, akivaizdu, kaip Lietuva per 12 metų ES narystės metų pasikeitė. Gaudama ES paramą renovavo daugybę švietimo, kultūros, socialinių objektų. Kita dalis lėšų investuota į protus. Socialinio fondo lėšos skiriamos, kad žmonėns prisitaikytų darbo rinkoje.

"Tik viena iš didesnių problemų, ar rengiame darbo rinkai tuos, kurių reikia? Yra ne viena specialybė, kurią rengia vos ne visi universitetai, o ją baigę jaunuoliai neranda darbo, nes tokių specialistų kaita maža, – sakė V. Blinkevičiūtė. –  Šiaulių pProfesinio rengimo centras mums paliko gerą įspūdį, moksleiviai motyvuoti, pasirinko tokias prpofesijas, iš kurių tikrai valgys duoną."

Investuoti į žmogų  

"Kartu reikėtų ieškoti atsakymo, kaip jaučiamės būdami europiečiais, – teigė R. Budbergytė. – Visi esame mokesčių mokėtojai, visi turime galvoti ir apie taip, kaip pasinaudojame suteikiamomis galimybėmis."   

2016 metų ES biudžetas didžiulis – 144 milijardai eurų skirta finansuoti investicijoms, kurios nukreiptos į daugelį sričių.

Septynmečiame – 2014–2020 metų – biudžete Lietuvai skirta 45 milijardai eurų, tai beveik 10 procentų daugiau nei praėjusį  finansavimo laikotarpį.

Per 12 narystės metų Lietuva gavo didelę paramą ir ją gerai panaudojo. Lietuvos įmokos į ES biudžetą iki šiol yra mažesnės, nei gaunama parama.    

"Bet artėja 2020 metai, kai situacija keisis, paramos dydis mažės ir laikas sudėlioti

prioritetus, kaip toliau turime investuoti lėšas, kad būtų sukurta bent jau vidutinės pridėtinės vertės ekonomika, kad Lietuva būtų pakankamai konkurencinga, kad darbo rinka nesitrauktų, ateitų užsienio investicijos, – pabrėžė R. Budbergytė. – Kad galėtume pasakyti, jog investuojame nebe į betoną, o į žmogų, kuriantį darbo produktą Lietuvai, pirmiausia į švietimą. Europos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organzacija įspėja, kad negalėsime į ją įstoti, jeigu nepadirbėsime dėl jaunimo užimtumo."