Gimtoji žemė: Strasbūre priimami svarbiausi sprendimai
Genovaitė KAZIELIENĖ
Vilniuje veikiantis Europos Parlamento (EP) informacijos biuras nuolat kviečia Lietuvos žurnalistus vykti stebėti šios europinės institucijos darbo Briuselyje arba Strasbūre (Prancūzija). „Gimtosios žemės” redakcija, gavusi tokį kvietimą, nutarė dalyvauti rugsėjo 15-18 dienomis Strasbūre vyksiančioje sesijoje ir „gyvai” pamatyti, kaip priimami ne tik mūsų šaliai, visai Europai, bet ir pasauliui reikšmingi sprendimai.
Pasirūpinti kelione tenka patiems
Vykstantieji į Briuselį ar Strasbūrą stebėti Europos Parlamento darbo žurnalistai turi patys nusipirkti lėktuvo bilietus, susirasti gyvenamąją vietą, pasirūpinti pragyvenimu. Visos išlaidos vėliau kompensuojamos jau nuvykus į Europos Parlamentą.
Stebėti europarlamentarų darbą dažniausiai vyksta kelių šalies žiniasklaidos priemonių atstovai. Kadangi, kaip ir bet kokioje išvykoje, iškyla įvairių niuansų, paprastai kelionei „kooperuojamasi” – bendrai perkami lėktuvų bilietai, užsisakoma nakvynė viešbučiuose. Deja, šių eilučių autorė, beieškodama bendrakeleivių, iš Europos Parlamento informacijos biuro Lietuvoje atstovo spaudai Roberto Pogorelio sužinojo, kad šįkart keliauti į Strasbūrą niekas nepanoro. Vis dėlto jis informavo, kad šią sesiją stebės kolegė iš Alytaus – radijo „FM99” žurnalistė Vilija Ramanauskienė, kuri dalyvaus vykdydama kitą projektą.
Deja, su ja iš karto susisiekti nepavyko, o skrydį lėktuvu teko užsisakyti nedelsiant – kai vyksta europarlamentarų sesijos, paprastai labai greitai išperkami lėktuvų bilietai, užsakomos nakvynės. Mat posėdžiauti suguža ne tik europarlamentarai, bet ir jų padėjėjai, žurnalistai, lankytojų delegacijos, suinteresuoti asmenys.
Tiesioginio skrydžio iš Vilniaus į Strasbūrą nėra, tad teko skristi Vokietijos oro bendrovės „Lufthansa” lėktuvu į Frankfurtą prie Maino, o po to, oro uoste palaukus keturias valandas, kelionės tikslą pasiekti šios oro bendrovės kursuojančiu autobusu.
Prisiėjo pavargti kelias valandas, kol su internetinio vertėjo pagalba „Lufthansos” internetinėje svetainėje buvo įvykdyti visi nurodymai perkant bilietą ir beliko tik vienas žingsnis – jį nusipirkti. Deja, paspaudus mygtuką „Apmokėti”, „iššokdavo” užrašas, jog tai yra negalima, todėl reikia kreiptis į finansinę įstaigą, kurioje yra piniginė sąskaita. Po kelių (o gal keliolikos) nesėkmingų bandymų teko atsisakyti minties pervesti įmoką.
Neliko nieko kita, tik pabandyti įsigyti bilietą internetinės paieškos laukelyje įvedus Vilniaus ir Strasbūro pavadinimus. Ir iš karto pasirodė vienos internetu užsakančios lėktuvų bilietus bendrovės pasiūlymas – tas pats reisas, tik keliasdešimčia litų brangesnis... Šįkart atsiskaityti pavyko per kelias minutes ir skrydis buvo rezervuotas…
Internetas pagelbėjo ir užsisakant gyvenamąjį plotą.
Vokietijoje oro uoste gali susikalbėti ir rusiškai…
Lėktuvui nusileidus Frankfurto prie Maino oro uoste, pribloškė jo erdvės. Tai – didžiausias žemyninės Europos dalies oro uostas, nusileidžiantis tik Londono Heathrow. Frankfurto oro uoste per metus aptarnaujama daugiau kaip 56 milijonai keleivių. Iš čia skrydžiai vyksta į įvairiausias pasaulio šalis – Šri Lanką, Jungtinius Arabų Emyratus, Keniją, Kanarų salas, Kiniją, Japoniją, Tailandą, Malaiziją, Australiją, Naująją Zelandiją, Meksiką, JAV, Braziliją, Dominikos Respubliką, Kubą, Pietų Afrikos Respubliką ir kitas.
Apie didžiulius plotus daug ką pasako tai, kad, pavyzdžiui, grįžtant į Lietuvą, perėjus patikrą, iki vartų, iš kurių turėjome patekti į lėktuvą, teko kulniuoti pusę valandos. Beje, kartkartėmis pasinaudojant ir slenkančiais eskalatoriais...
Nors patalpos didžiulės, jose lengva orientuotis – nuorodos labai aiškios, tad praktiškai neįmanoma pasiklysti. Tiesa, čia viskas automatizuota, tad grįžtant į namus teko spręsti ir nelengvą užduotį – kaip pačiam atsispausdinti bilietą. Oro uoste tam pastatyta daugybė aparatų, teko mokytis jais naudotis. Kai nelabai pavyko, prisiėjo paprašyti čia buvusio tarnautojo pagalbos – šis šypsodamasis greitai „prakalbino“ prietaisą, kuris „išmetė“ bilietą...
Darbuotojų paslaugumu teko įsitikinti ir tuomet, kai vykstant į Strasbūrą truputį nuklydus į šoną prireikė teirautis, iš kurios stotelės išvažiuoja autobusas į šį Prancūzijos miestą. Prie nedidelio autobusėlio vairo sėdėjęs vyriškis žvitriai iššoko iš mašinos ir išgirdęs nelabai taisyklingai tariamus vokiškus žodžius, kad esu iš Lietuvos ir ko noriu, parodė netoliese stovintį autobusą, dar paaiškinęs: „Idite, odin, dva, tri...“ Nors tai truputį nustebino, tačiau vėliau, važiuojant autobusu į Strasbūrą, teko išgirsti vairuotojo ir keleivio ruso pokalbį. Vairuotojas puikiai šnekėjo rusiškai ir pasakojo, kad su juo dirba keturi rusai ir trys prancūzai...
Oro uoste vyksta nuolatinis judėjimas – įvairiausios odos spalvos keliautojai skuba, juda įvairiomis kryptimis, kartais dar ir gabendami keturių-penkių lagaminų bagažus. Laukiant autobuso, dėmesį atkreipė ir išvykimo salėje besibūriuojantys žmonės su plakatais, vėliavomis, kuriuose griežtai reikalaujama apriboti skrydžius – jų nevykdyti nuo 24 iki 6 valandos ryto. Kai kurie protestuotojai vilkėjo ir marškinėlius su tokiais pat užrašais bei buvo „apsiginklavę“ didžiuliais būgnais ir kitomis skambančiomis priemonėmis – varpeliais, dviračių skambučiais, tarškalais, švilpynėmis, dūdelėmis. Jie salėje ėjo ratu, skambindami, tarškindami, kas ką turi, taip sukeldami didžiulį triukšmą, ir skandavo. Šį reginį iš tolėliau ramiai stebėjo keli policininkai...Po kelių valandų protestuotojai, susivynioję plakatus, nusivilkę marškinėlius, išsiskirstė. O prie oro uosto jau laukė autobusas, kuris per daugiau nei dvi valandas keleivius turėjo nugabenti į Strasbūrą...
Suteikta daug galių
Europos Vadovų Tarybos sprendimu Europos Parlamentas dirba trijose vietose – Briuselyje (Belgija), Liuksemburge ir Strasbūre. Visų EP pastatų bendras plotas sudaro 1 072 082 kvadratinius metrus.
Strasbūre esantis keturių pastatų kompleksas yra oficiali Europos Parlamento buveinė. Jo plotas – 338 659 kvadratiniai metrai. Pastatuose yra 2 655 biurai ir 51 posėdžių salė, tarp jų – ir 750 vietų plenarinių posėdžių salė.
Europos Parlamentui suteikta daug galių. Europarlamentarai turi teisę atstatydinti visą Europos Komisiją, tvirtina arba atmeta teikiamą Komisijos pirmininko kandidatūrą. Jie taip pat tvirtina Komisijos narių (komisarų) kolegijos sudėtį, o prieš galutinį balsavimą kiekvienas komisaras turi dalyvauti viešuose svarstymuose ir atsakyti į EP narių klausimus.
EP vykdo nuolatinę ES biudžeto panaudojimo priežiūrą ir sprendžia dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimo, t. y., ar ES institucijos tinkamai panaudojo europines lėšas.
Europarlamentarai taip pat gali žodžiu arba raštu teikti klausimus Europos Komisijai ir ES Tarybai. Per plenariniame posėdyje skirtą klausimų valandą rengiami specia-lūs debatai su Komisijos ir Tarybos atstovais, kurie privalo atsakyti į pateiktus klausimus.
„Vyriškiausia“ politikų komanda
Šįmet vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą buvo išrinktas 751 narys iš 28 Europos Sąjungos valstybių narių. Diskusijos Parlamente vyksta 24 kalbomis, taip pat – ir lietuvių. Parlamento nariai, pareigūnai, vertėjai žodžiu ir raštu privalo laikytis labai tikslių taisyklių, kad būtų užtikrinta sklandi posėdžio eiga.
Į EP išrinkta vienuolika Lietuvos atstovų. Iš jų – po du Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos liberalų sąjūdžio, Partijos Tvarka ir teisingumas atstovus, po vieną mandatą turi Darbo partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Statistika liudija, kad Lietuvai Europos Parlamente atstovauja „vyriškiausia“ politikų komanda. Europos Sąjungos įstatymų leidybos institucijoje dirba dešimt Lietuvoje išrinktų vyrų ir viena moteris – socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė. Tai – mažiausia proporcija tarp visų ES valstybių narių (9 proc.). Iš visų EP narių moterys sudaro 37 proc., vyrai – 63 proc. Moterų šįkart yra šiek tiek daugiau nei praėjusios kadencijos Parlamente – tada jame dirbo 35 proc. moterų ir 65 proc. vyrų. Moterų dalis Europos Parlamente stabiliai auga – 1979 metais jos sudarė tik 16 proc. europarlamentarų. Didžiausia moterų proporcija yra tarp Maltos europarlamentarų – keturios moterys ir du vyrai.
Telkiasi į Europos politines grupes – frakcijas
Plenarinių posėdžių salės spaudos tribūnoje stebint dirbančius europarlamentarus, Lietuvos atstovų vienoje vietoje nepamatysi: čia pirmiausia skirstomasi pagal partinę priklausomybę, o ne pagal šalis, tad mūsų išrinktieji telkiasi į Europos politines grupes – frakcijas. Politinės frakcijos atlieka svarbų vaidmenį nustatant Parlamento darbotvarkę, renkant EP pirmininką, vicepirmininkus, komitetų vadovybę, skiriant pranešėjus bei paskirstant kalbėjimo laiką plenariniuose posėdžiuose. Be to, frakcijos gauna papildomą paramą.
Istorinis balsavimas
Rugsėjo 15-18 dienomis vykusioje plenarinėje sesijoje buvo svarstoma daug svarbių klausimų. Sekti parlamentarų darbą padėjo Europos Parlamento informacijos biuro Lietuvoje atstovas spaudai Robertas Pogorelis, EP spaudos tarnybos vadovas Gediminas Vilkas, Alytaus radijo „FM99” žurnalistė Vilija Ramanauskienė, kuri bendrą su Europos Parlamentu projektą pradėjo vykdyti 2001 metais, kai Lietuva net nebuvo ES nare. Kolegų patarimai pravertė ir didžiuliuose EP pastatų komplekso labirintuose, nes būnant pirmą kartą čia orientuotis pakankamai sudėtinga.
Posėdžių salėje vykstant debatams, dauguma vietų yra tuščios – parlamentarai posėdžio eigą seka savo kabinetuose bei beveik visose EP patalpose įrengtuose televizijos ekranuose. Tik tuomet, kai reikia balsuoti, visi europarlamentarai susirenka į salę.
Šios plenarinės sesijos metu EP pritarė Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos sutarčiai – „už“ balsavo 535 nariai, „prieš“ – 127, 35 – susilaikė. Posėdžiai vienu metu vyko Strasbūre ir Ukrainos sostinėje Kijeve, pirmąkart Europos Parlamento istorijoje abiejų šalių deputatai tarpusavio vaizdo ryšiu ratifikavimą galėjo stebėti tiesiogiai. „Tai istorinis momentas, kai du parlamentai laisvai apsisprendė vienu metu balsuoti dėl šios sutarties. Europos Parlamentas visada gynė ir toliau gins Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą“, – pažymėjo EP pirmininkas Martinas Schulzas, kreipdamasis į Europos Parlamento ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narius.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenko padėkojo Europos Sąjungai už paramą.
Tikimasi, kad asociacijos susitarimas Ukrainos ūkiui kasmet papildomai atneš 1,2 mlrd. eurų pajamų, o jos eksportas į ES šalis per tą patį laikotarpį išaugtų 1 mlrd. eurų. Pernai ši šalis į ES eksportavo prekių ir paslaugų už 12,8 mlrd. eurų.
Į Europos Parlamentą išrinkta įvairių politinių pažiūrų žmonių. Italijos politikai Lorenzo Fontana, Matteo Salvini ir Gianluca Buonanno rugsėjo 16 dieną, ant-radienį, į posėdį atėjo vilkėdami marškinėliais su užrašu „Ne sankcijoms prieš Rusiją“. G. Buonanno, EP priėmus sprendimą pritarti ES ir Ukrainos asociacijos sutarčiai, kolegoms pradėjo mojuoti abiejų rankų viduriniaisiais pirštais...
Lietuvė pasiūlė įsteigti specialų fondą
Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje išreiškė ir nerimą dėl tikrųjų Rusijos ketinimų. Europarlamentarai ragino ES vieningai ir tvirtai laikytis Rusijos atžvilgiu, taip pat padidinti paramą žemdirbiams, nukentėjusiems dėl Rusijos taikomų prekybos apribojimų.
Svarstant šį klausimą Lietuvos atstovė Vilija Blinkevičiūtė išsakė poziciją, kad ES privalo imtis išskirtinių priemonių švelninant Rusijos embargo pasekmes Baltijos šalyse. „Raginu Komisiją pasitelkti Europos Globalizacijos fondo resursus siekiant padėti žemės ūkio ir perdirbimo įmonių darbuotojams, kurie, dėl Rusijos įvestų sankcijų stagnuojant ekonomikai, gali likti be darbo. Tai padėtų spręsti ne tik ekonomines, bet ir skaudžias socialines problemas, kylančias po Rusijos veiksmų”, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė. Taip pat parlamentarė pasiūlė Komisijai paskelbti Baltijos šalis išskirtinių poreikių zona ir įsteigti specialų fondą, skirtą remti šių valstybių ūkininkus ir kompensuoti nuostolius. Rugsėjo pradžioje ji subūrė Baltijos šalių europarlamentarus ir inicijavo vieningą jų kreipimąsi į aukščiausius Europos Parlamento ir Komisijos vadovus, kuriame ragino imtis skubių veiksmų Rusijos embargo pasekmėms Baltijos valstybėse sušvelninti.
Parama nukentėjusiems nuo krizės, jaunimui
2007-2013 metais iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) skirta daugiau nei 400 mln. eurų padėti dėl globalizacijos ir ekonominės krizės atleistiems darbuotojams sugrįžti į darbo rinką – persikvalifikuoti, ieškoti naujo darbo. Europos Parlamentas rugsėjo 17 dieną pritarė siūlymui suteikti paramą daugiau nei pustrečio tūkstančio darbo netekusių žmonių Ispanijoje, Nyderlanduose, Rumunijoje ir Graikijoje.
Europos Sąjungoje daugiau nei 5 mln. jaunuolių negali gauti darbo. Siekdama jiems padėti Europos Sąjunga pasiūlė konkrečias priemones – „Jaunimo garantijų“ iniciatyvą. EP nariai kartu su Komisijos ir Tarybos atstovais rugsėjo 17-osios rytą aptarė jų įgyvendinimo pažangą ES šalyse.
„Jaunimo garantijų“ iniciatyva siekiama užtikrinti, kad jaunimas iki 25 metų turėtų galimybių gauti gerų darbo pasiūlymų, toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę praėjus ne daugiau kaip keturiems mėnesiams nuo jų nedarbo pradžios arba nuo studijų baigimo. Ši iniciatyva įgyvendinama per nacionalines programas, tačiau ES papildys joms skiriamas lėšas pasitelkusi Europos socialinį fondą ir 6 mlrd. eurų Jaunimo užimtumo iniciatyvą (angl. YEI), kuriai numatyta speciali eilutė ES biudžete – 3 mlrd. eurų. Tuo tarpu likusi jos dalis (mažiausiai 3 mlrd. eurų) bus finansuojama iš valstybėms narėms skirtų Europos so-cialinio fondo lėšų.
Į papildomas ES lėšas pretenduoja 20 šalių, turinčių bent vieną regioną, kur jaunimo nedarbas didesnis nei 25 proc.
Pasmerkė „Islamo valstybės” teroristų veiksmus
Europos Parlamentas griežtai pasmerkė „Islamo valstybės” teroristų įvykdytus nužudymus ir pasiūlė teikti karinę ir kitokią ES pagalbą Irako valdžiai, siekiant pažaboti „Islamo valstybę”. „Islamo kalifato įkūrimas ir plėtra, taip pat kitų ekstremistų grupuočių veikla Irake ir Sirijoje kelia tiesioginę grėsmę Europos šalių saugumui”, – pažymima rezoliucijoje.
Europarlamentarai kvietė Jungtines Tautas veiksmingiau įgyvendinti „Islamo valstybei” taikomą ginklų tiekimo embargą ir turto įšaldymą. Savo ruožtu ES turi taikyti sankcijas naftos, kuri išgaunama šios organizacijos kontroliuojamoje teritorijoje, prekeiviams, pažymi Europos Parlamentas.
Rezoliucijoje pabrėžiama, kad išpuolių prieš civilinius objektus ir egzekucijų bei seksualinio smurto Irake ir Sirijoje vykdytojai neturi išvengti atsakomybės, o išpuoliai prieš civilius gyventojus dėl jų etninės kilmės ar politinių įsitikinimų, religijos, tikėjimo ar lyties turi būti laikomi nusikaltimu žmoniškumui.
Ebolos virusas – grėsmė pasauliniam saugumui
Diskutuota ir dėl Ebolos viruso protrūkio Vakarų Afrikos valstybėse. Priimtoje rezoliucijoje pabrėžta, kad tai tampa grėsme pasauliniam saugumui, tad siūloma paspartinti priėjimą prie vaistų, o Jungtinės Tautos raginamos apsvarstyti galimybę krizės suvaldymui panaudoti karinius ir civilinius išteklius.
Europarlamentarai pažymėjo, kad šalys, kurias palietė epidemija, jau patiria sunkumų dėl maisto ir švaraus vandens trūkumo bei ekonominio nuosmukio, kurį lėmė prekybos sutrikimai, komercinių skrydžių atšaukimai ar derliaus praradimas. Juos lydintys socialiniai neramumai ir chaosas sudaro sąlygas tolimesniam viruso plitimui. Be to, Ebolos viruso protrūkis pademonstravo nepakankamas valstybių sveikatos apsaugos sistemas, kurių sutvirtinimui reikalinga parama, sakoma rezoliucijoje.
EP nariai teigia, kad „siekiant izoliuoti ir gydyti pacientus nedelsiant reikia ne tik lėšų, bet ir veiklos pajėgumų, įskaitant kvalifikuotus žmogiškuosius išteklius ir logistinę medžiagą”.
Europos Komisija raginama „atlikti kiekvienos šalies poreikių vertinimą ir parengti kiekvienos šalies poreikius atitinkančius planus, kad galima būtų nustatyti ir koordinuoti kvalifikuotų sveikatos priežiūros darbuotojų, kilnojamųjų laboratorijų, laboratorinės įrangos, apsauginių drabužių ir gydymo įstaigų, turinčių izoliatorius, poreikius”. Rezoliucijoje ES valstybės taip pat raginamos koordinuoti skrydžius ir nustatyti transporto tiltus.
Bendradarbiavimo simbolis
Strasbūras, nedidelio Prancūzijos Elzaso regiono sostinė, išsidėstęs prie Briušo ir Ilio upių santakos, greta Reino upės ir sienos su Vokietija. Šiame mieste gyvena apie 300 tūkst. gyventojų. Strasbūras labai dažnai minimas kaip Europos politinė, demokratijos sostinė, vadinamas Europos širdimi, kadangi jame įsikūrę daug europinių institucijų. Tačiau jis žavi ir savo istorija, daugybę istorinių epochų menančia architektūra, miestą raižančiais kanalais.
XII amžiuje prieš mūsų erą romėnai šioje vietoje įkūrė savo karo stovyklą, tai ir buvo miesto, kurį V amžiuje frankų karalius Chlodvigas pavadino „Strateburgum“ („Daugybės kelių miestu“) pradžia.
Šimtmečius priklausęs Romos imperijai, XIII a. Strasbūras įgijo laisvojo miesto statusą, o XV a. netgi tapo respublika. Tačiau 1681 metais jį užkariavo Prancūzija, šį miestą norėjo savintis ir Vokietija.
Kažkada kariavusias šalis suartino Europos Sąjunga, kai Strasbūre pradėjo veikti viršvalstybinės institucijos. Dabar šis miestas yra bendradarbiavimo simbolis, į kurį priimti svarbių sprendimų kartą per mėnesį atvyksta europarlamentarai, čia yra Europos Vadovų Tarybos būstinė, Europos Žmogaus Teisių Teismas.
Senamiestis saugomas UNESCO
Istorinis Strasbūro senamiestis įrašytas į UNESCO saugomų objektų sąrašą, jis vadinamas „Grande Ile” (lietuviškai „Didžioji sala”), kadangi yra supamas į daugybę kanalų ir krioklių išsišakojusios Ilio upės.
Tarp labiausiai turistų lankomų objektų – senamiesčio dalis, vadinama „Mažoji Prancūzija” (La Petite France), kur galima žavėtis viduramžių miesto kraštovaizdžiu, ypač Reino juodmargiais pastatais.
Žymiausias miesto statinys – ypatingo grožio rausvojo smiltainio Dievo Motinos (Notre-Dame) katedra. Šventovė buvusios romėnų šventyklos vietoje pradėta statyti 1015 metais. Po gaisro, 1176 metais, buvo pradėta dabartinės katedros statyba. Dabar tai vienas žinomiausių pasaulyje gotikos šedevrų, kurio aukštis – 142 met-rai. Iki 1874 metų tai buvo aukščiausias pastatas pasaulyje, o šiuo metu Strasbūro Dievo Motinos katedra yra aukščiausia bažnyčia Prancūzijoje, šešta aukščiausia pasaulyje ir aukščiausias iki šiol stovintis Viduramžių statinys.
Katedros fasadą puošia statulos, kurių dauguma datuojamos nuo XIII iki XV amžiaus, jos vaizduoja pranašus, išminčius ir dorybes bei ydas. Viduje ypač dėmesį traukia astronominis laik-rodis, dekoruotas 17 amžiuje ir įgavęs mechanizmą 19 amžiuje. Šis astronominis laikrodis yra laikomas menininkų, matematikų ir technikų išradimu, kurį jie sukūrė ir automatizavo.
Šįmet rugsėjo mėnesį prasidėjo renginiai, skirti katedros tūks-tantmečio jubiliejui pažymėti, kurie tęsis iki kitų metų rugsėjo.
Strasbūre 1434-1444 metais gyvenęs Johanas Gutenbergas sukūrė pirmąją pasaulyje spausdinimo mašiną ir šis jo išradimas visiems laikams iš esmės pakeitė knygų spausdinimo istoriją. Šio išradėjo statula stovi jo vardu pavadintoje aikštėje. Mieste yra paminklas ir vokiečių poetui, filosofui Johanui Volfgangui Gėtei, kuris čia studijuodamas susipažino su vieno dvasininko dukra ir jai skyrė pačias gražiausias poemas apie meilę.
Susipynė ir virtuvių ypatybės
Per ilgus amžius Strasbūre susipynė ir Prancūzijos bei Vokietijos virtuvių ypatybės.
Elzasas yra trečiasis iš svarbiausių Prancūzijos vyno regionų, Strasbūro senamiestyje vyninėse, nedidelėse vyno parduotuvėlėse galima nusipirkti ir paragauti pagal seniausias tradicijas gamintų vynų.
Tačiau Strasbūras garsėja ir savo aludaryste. Istoriniuose šaltiniuose apie Elzaso žemėse gamintą alų užsimenama dar 1260-aisiais, dabar šis regionas – šalies alaus pramonės centras.
Strasbūro virtuvė garsėja ir „Tarte flambée” – europietišką picą primenančiais stačiakampiais plonos, trapios tešlos paplotėliais, padengtais svogūnais, pjaustytu rūkytu kumpiu ir kartais – sūriu arba grybais.
Vis dėlto tai yra brangus miestas – suvenyrų, maisto produktų, kitų gaminių kainos senamiesčio rajone, lyginant su mūsiškėmis, žymiai didesnės. Tačiau suradus truputį tolėliau esantį didelį prekybos centrą, viską galima įsigyti ir gerokai pigiau.
Taupieji taip pat turi galimybę apsipirkti miesto centre esančiame turguje, primenančiame „mini Gariūnus“. Čia yra visko: gėlių sodinukų, daržovių, visokiausių pramoninių prekių. Prekiautojai siūlo duonos gaminių, įvairių rūšių mėsos, jos produktų. Ypač akys raibsta nuo jūros gėrybių: daugybės rūšių žuvų, didžiulių krabų, krevečių, kalmarų ir iš jų pagamintų skanumynų.