DELFI:„Socialinė ir teisinga Europa svarbi kaip oras, vanduo ir ugnis“

Socialinė ir teisinga Europa svarbi kaip oras, vanduo ir ugnis“

 

Vilija BLINKEVIČIŪTĖ prisipažįsta, kad dažnai atsimena vienos lietuvių kalbos mokytojos žodžius: „Dabar atrodo, kad tik daiktai ir verslas svarbūs. O žmonės?“.

„Ši nuostabi moteris keliais žodžiais pasakė visą tiesą apie realybę, apie politiką ir socialinį teisingumą, net apie tai, kodėl mes, socialdemokratai, turime pareigą ir atsakomybę būti paprastų, dažniausiai samdomą darbą ar savarankiškai dirbančių Europos žmonių pusėje,“, - teigia V. BLINKEVIČIŪTĖ, Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė, LSDP pirmininko pavaduotoja.

 

Gerbiama Vilija, kaip Jūs, socialdemokratė, įvertintumėte situaciją Europoje?

Paklauskime Europos žmonių:Ar viskas dabar gerai mūsų europiniuose namuose?”. Esu tikra, kad nemaža dalis atsakytų: „Ne“.

Galima vardinti daug sričių, kur žmonių lūkesčiai nėra patenkinami. Sunkiai sekėsi kovoti su finansų ir ekonomine krize ir jos pasekmėmis, didinti užimtumą, užtikrinti lyčių lygybę, įveikti migracijos iššūkius.

Mus, socialdemokratus, labai neramina tai, kad nepavyksta sumažinti skurdo ir socialinės, ekonominės nelygybės – pajamų, turtinės, regioninės, lyčių.

Ar normalu, kad viename turtingiausių pasaulio regionų kas ketvirtas žmogus patiria skurdo ir socialinės atskirties riziką o pajamų nelygybė išaugo iki rekordinių aukštumų. Ir ne tik pajamų nelygybė. Ar žinote, kad 1 proc. turtingiausių europiečių valdo 40 proc. viso privataus ES turto?

Ar normalu, kad per 20 milijonų ES vaikų skursta?

Tačiau reikėtų matyti ir pozityvias tendencijas. ES investicijų skatinimo planas, Europos socialinių teisių ramstis, Jaunimo garantijų iniciatyva, „Erasmus“ programos plėtra ir kitos sėkmingos iniciatyvos, kurios padėjo spręsti problemas.

Tačiau tęsti gerus darbus maža. Šiandien, kai galvas kelia jėgos, norinčios silpnesnės Europos Sąjungos (ar net ją apskritai sugriauti), reikia suburti visas pažangias politines jėgas, profesines sąjungas, nevyriausybines organizacijas ir sutartinai veikti europiniu, nacionaliniu ir vietinių lygmeniu. Tik taip galima kurti pažangesnę, teisingesnę Europos Sąjungą.

Ir tai būtų tinkamiausias atsakas euroskeptikams bei mūsų įsipareigojimas europiečiams, kurie tikisi geresnio ir saugesnio gyvenimo.

Tvarios lygybės Europa, socialinio teisingumo Europa yra mūsų, socialdemokratų, strateginis tikslas. Gegužės mėnesį vyksiantys Europos Parlamento rinkimai yra mūsų galimybė sukurti teisingesnę Europą.

 

Kokį kelią Europai siūlo socialdemokratai?

ES turi geriau tarnauti savo žmonėms. Mes norime stiprios, vieningos Europos, bet gerbiame ir jos įvairovę. Užtikrinsime socialinę bei ekonominę pažangą nepamiršdami nė vieno žmogaus ir nė vieno regiono. Ir siūlome naują Europos socialinę sutartį. Paminėsiu kelis šios sutarties punktus.

Lygi ir teisinga Europa. Tai reiškia, kad privalome įveikti nelygybę, o turtas ir nuosavybė nebegali koncentruotis tik išrinktųjų rankose. Gerovės Europa įmanoma tik su stipria socialine apsauga ir kokybiškomis viešosiomis paslaugomis. Tai yra gyvybiškai svarbu jaunimui, pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems, pažeidžiamiems darbuotojams ir bedarbiams.

Privalome apsaugoti žmones, jei jie susirgo, prarado darbą, turi negalią arba patiria kitokių sunkumų. Nedarbo ir socialinės atskirties problemos turi būti sprendžiamos bendrai, o ne traktuojamos kaip pavienių asmenų nesėkmės.

Įgyvendinsime Europos vaiko garantijos iniciatyvą, užtikrindami, jog jaunieji europiečiai nepatirtų skurdo ir nepriežiūros. Sieksime visiško jaunimo užimtumo ir socialinės atskirties mažinimo – tęsime Jaunimo garantijų iniciatyvą, kuri jau padeda milijonams jaunuolių gauti kokybišką darbą, stažuotę ar geresnį išsilavinimą.

Mums, socialdemokratams, bet kokia diskriminacija Europos visuomenėse yra ir bus nepriimtina. Kursime teisinę ES lyčių lygybės strategiją, kuria toliau sieksime vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumų panaikinimo.

Kokią žinią Europos socialdemokratai siunčia stambiajam verslui, darbdaviams, valstybių vadovams?

Norime daugiau dialogo ir solidarumo. Sakome labai aiškiai: piliečių socialinės teisės turi būti svarbesnės nei didžiųjų korporacijų ekonominės laisvės.

Atėjo laikas greičiau didinti ir darbo užmokestį. Esame įsitikinę, kad darbo užmokestis dar labiau padidėtų, jei būtų galima teisingiau dalytis pelnu, ir mes remsime kolektyvines derybas siekiant šio tikslo.

Turi būti paisoma vienodo užmokesčio už vienodą darbą toje pačioje darbo vietoje. Jokio darbo be darbo sutarties, jokio darbo be teisingo darbo užmokesčio ir jokių nenustatytos apimties („nulinių“) darbo sutarčių ar fiktyvaus savarankiško darbo.

Labai svarbu: kovosime už orų minimalų darbo užmokestį visoje ES. Siūlome ES lygmeniu įteisinti minimalias pajamas, kurios garantuotų žmonėms apsaugą nuo skurdo. Ir pensijos, ir atlyginimai, ir piniginė parama ar vaiko pinigai turi būti tokie, kad neleistų skursti.

Ir toliau sieksime sąžiningo apmokestinimo, kovosime su mokesčių nemokėjimu, mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu. Skatinsime bendrą Europos požiūrį, siekiant užtikrinti tinkamą realaus apmokestinimo lygį ir sustabdyti mažėjančio įmonių pelno mokesčio varžybas. Pelnas turi būti apmokestinamas ten, kur jis yra generuojamas.

Sugriežtinsime finansų rinkų ir bankų sektorių taisykles, nes piliečiai neturėtų padengti nuostolių, padarytų dėl bankų klaidų.

Visų europiečių gerovei užtikrinti ir nelygybei mažinti reikalingas didesnis biudžetas. Ir ES, ir kiekviena valstybė turi didinti biudžeto dalį, skiriamą socialinei sričiai. Tik taip galėsime užtikrinti piliečių, regionų ir šalių solidarumą.

Vedate Lietuvos socialdemokratų kandidatus į Europos Parlamentą. O koks buvo šios, besibaigiančios, kadencijos Europos Parlamentas?

Galiu drąsiai teigti, kad dėl socialdemokratų iniciatyvų Europa sukasi veidu į žmonių problemas. 2017-ųjų pabaigoje Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija sutarė dėl Europos socialinių teisių ramsčio. Pagaliau. Esu tikra, kad ES ateitis priklausys, kaip visoje Bendrijoje ir kiekvienoje jos valstybėje narėje bus efektyviai (ir greitai) įgyvendinti socialinio teisingumo principai.

Šį kartą siekis suteikti žmonėms naujų ir veiksmingesnių socialinių teisių neliko vien popieriuje.

Balandžio mėnesį balsavome už naujas taisykles dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Šios taisyklės įpareigoja ES valstybes užtikrinti, kad vyrams priklausytų mažiausiai dešimties darbo dienų apmokamos atostogos gimus vaikui. Valstybės privalės užtikrinti, kad kiekvienas iš tėvų turėtų teisę  bent keturis mėnesius išeiti apmokamų vaiko priežiūros atostogų, iš kurių du mėnesiai yra neperleidžiami. Taip pat per metus turės būti bent 5 papildomos nedarbo dienos tiems, kurie rūpinasi sunkiai sergančiais ar senatvinių sutrikimų turinčiais giminaičiais.

Kovo mėnesį balsavome už Europos prieinamumo aktą. Jis reiškia, kad vis daugiau kasdienių gaminių ir paslaugų privaloma tvarka bus pritaikyta neįgaliesiems.

Naujos direktyvos dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų tikslas – gerinti darbuotojų darbo sąlygas. Tai aktualu žmonėms, kurie dirba pagal netipines darbo sutartis arba savarankiškai. Tokių ES priskaičiuojama net 40 proc.

Pritarėme reglamentui dėl Europos darbo inspekcijos, kuri turi padėti užtikrinti darbo teises 17 mln. ES piliečių, dirbančių kitose šalyse, įsteigimo.

Pradėtas įgyvendinti  veiksmų planas, kaip sumažinti moterų ir vyrų atlyginimų skirtumus, kuris išlieka apie 16 proc.

Dar nepaminėjote Vaikų garantijos iniciatyvos...

Išskirtinai džiaugiuosi Vaikų garantijos iniciatyva, prie kurios esu daug prisidėjusi asmeniškai. Ši iniciatyva reiškia, kad visiems Europos vaikams turės būti garantuota tinkama mityba, gyvenimo sąlygos, nemokama ir kokybiška sveikatos priežiūra bei ugdymo paslaugos. 2021-2027 m. ES biudžete Vaikų garantijos iniciatyvai numatyta skirti beveik 6 milijardus eurų.

Šis ir visi kiti išvardinti sprendimai didžiąja dalimi pasiekti Europos Parlamento socialdemokratų iniciatyva.

Europos Parlamentas, pritardamas socialdemokratų iniciatyvoms, balsavo už didesnes investicijas į socialinę sritį 2021-2027 m. ES biudžete.Dvigubai daugiau lėšų kovai su jaunimo nedarbu, trigubai – programai „Erasmus+“, kuri suteikia jaunimui galimybes mokytis, stažuotis, įgyti patirties ir dirbti savanoriais užsienyje. Padidintas ir Europos socialinis fondas, kuris ypač svarbus kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi.

Dabar vyksta derybos tarp Europos Parlamento, Komisijos ir valstybių narių dėl ES programų finansavimo artimiausioje ateityje. Lietuvai, kurios biudžete ES parama šiuo metu sudaro apie ketvirtadalį pajamų, šios derybos – labai svarbios.

Šiek tiek neramu, kad šios derybos baigsis jau po Europos Parlamento rinkimų.

Kas konkrečiai kelia nerimą?

Tai, kad ES biudžeto likimas po rinkimų gali atsidurti populistų rankose. Malonėje tokio plauko politikų, kurie įstūmė Didžiąją Britaniją į „Brexit“ akligatvį.

Todėl visus, kuriems svarbus socialinis teisingumas, kviečiu ir prašau Europos Parlamento rinkimuose balsuoti už socialdemokratus. Vis akivaizdžiau, kad ir mūsų valstybę, ir Europos Sąjungą gali sugriauti vis didėjanti pajamų, turto ir galimybių nelygybė bei nusikalstamas pataikavimas nedidelę visuomenės dalį sudarantiems turtingiesiems.

Reikia pažangių sprendimų, o jie be socialdemokratų – neįmanomi.

Juk tokių socialiai pažangių sprendimų reikia ir Lietuvoje?

Be abejo. Lietuva skiria per mažai lėšų socialinei sričiai.

Europos Komisija šiemet vėl konstatavo: Lietuvoje kritinė padėtis dėl pajamų nelygybės, skurdo ir atskirties, o mokesčių sistema šių problemų nesprendžia. Lietuvai aiškiai siūloma naikinti mokesčių privilegijas, sąžiningiau apmokestinti visas pajamas.

Deja, Lietuvoje situacija nekeičiama. Priešingai, įvedamos „Sodros“ lubos: sumažinami mokesčiai labai didelius atlyginimus gaunantiems asmenims. Taip pažeidžiamas pagrindinis valstybinio socialinio draudimo principas – solidarumas: moka visi, o daugiau uždirbantieji labiau prisideda prie visuomenės socialinio saugumo.

Lietuvoje ir toliau yra ūkinių veiklų ir asmenų, kuriems galioja dešimtys privilegijų nemokėti mokesčių. Pajamos skaičiuojamos milijonais, o gyventojų pajamų mokesčio eilutėje – dažnai tik nulis.

Kokiu keliu žygiuosime – solidarumo ar privilegijų?

Ir tai labai rimta užduotis naujajam Lietuvos Respublikos Prezidentui ar Prezidentei.

DELFI