Vilija Blinkevičiūtė: pavojų yra, bet griūties neturėtų būti

2017 m. kovo 7 d.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ, Šiaulių kraštas

 Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) Pir­mi­nin­kas Ža­nas Klo­das Jun­ke­ris pri­sta­tė pla­ną dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) atei­ties. „EK va­do­vas pa­brė­žė, kad da­bar­ti­niai iš­šū­kiai nė­ra neį­vei­kia­mi ir ES tu­ri jais pa­si­nau­do­ti, pa­vers­da­ma ga­li­my­bė­mis. Pri­ta­riu Ž. K. Jun­ke­riui, kad tu­ri­me bū­ti drą­sūs ir ryž­tin­gi, nes ma­nau, kad dau­gu­ma eu­ro­pie­čių ti­ki ES pro­jek­tu“, – tei­gia eu­ro­par­la­men­ta­rė Vi­li­ja Blin­ke­vi­čiū­tė.

 Dis­ku­si­jų ašis

Ž. K. Jun­ke­ris va­di­na­mą­ją Bal­tą­ją kny­gą (Whi­te Pa­per, 32 pus­la­pių do­ku­men­tą) Eu­ro­pos Par­la­men­tui pri­sta­tė ko­vo 1 die­ną. EK va­do­vas pa­tei­kė pen­kis „ke­lius į vie­ny­bę“ po „Bre­xit“ – ti­kė­ti­no 2019 me­tais Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės pa­si­trau­ki­mo iš bend­ri­jos.

Siū­ly­ti sce­na­ri­jai api­ma pla­nus nuo ES su­siau­ri­ni­mo, pa­lie­kant tik bend­rą­ją rin­ką, iki „dau­giag­rei­tės“ Eu­ro­pos su­kū­ri­mo, ku­rio­je pa­na­šiai gal­vo­jan­čios ša­lys ga­lė­tų plė­to­ti sa­vo pla­nus, net jei­gu ki­tos joms ne­pri­ta­ria.

Vie­nas iš siū­ly­mų – leis­ti ES na­rėms in­teg­ruo­tis skir­tin­gais grei­čiais, kai ku­rios vals­ty­bės ga­lė­tų pa­si­rink­ti koo­pe­ruo­tis to­kio­se sri­ty­se kaip eu­ro va­liu­ta ir gy­ny­ba, o ki­tas sri­tis kol kas ati­dė­ti.

Ki­tas va­rian­tas – su­telk­ti dė­me­sį į vie­nin­gos 500 mi­li­jo­nų gy­ven­to­jų vie­nin­gos ES rin­kos for­ma­vi­mo už­bai­gi­mą, kad bū­tų įveik­tos eko­no­mi­kos kri­zės, ap­ni­ku­sios eu­ro va­liu­tą.

Pa­gal ki­tus sce­na­ri­jus nu­ma­to­ma ig­no­ruo­ti eu­ros­kep­ti­kus ir siek­ti įgy­ven­din­ti vi­siš­ką Eu­ro­pos fe­de­ra­li­za­vi­mą, ar­ba sek­ti Ame­ri­kos mo­de­liu bei su­telk­ti dė­me­sį į ma­žes­nę dar­bot­var­kę, pa­lie­kant ma­žiau svar­bius rei­ka­lus spręs­ti bend­ri­jos na­rėms.

Siū­lo­ma ir ga­li­my­bė iš­lai­ky­ti „sta­tus quo“.

Ko­vo 25 die­ną, mi­nint ES še­šias­de­šimt­me­tį, per vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą Ro­mo­je pla­nas bus pa­teik­tas svars­ty­ti vals­ty­bių ES na­rių va­do­vams. Ro­mo­je 27 vals­ty­bių ly­de­riai tu­rė­tų pa­skelb­ti dek­la­ra­ci­ją dėl bend­ri­jos atei­ties.

EP na­rė V. Blin­ke­vi­čiū­tė sa­ko, kad grės­mių da­bar­ti­nei ES są­ran­gai nea­be­jo­ti­nai yra.

„Tai pa­ro­dė Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės spren­di­mas iš­sto­ti iš bend­ri­jos bei di­dė­jan­čios eu­ros­kep­ti­ciz­mo ir po­pu­liz­mo nuo­tai­kos kai ku­rio­se vals­ty­bė­se na­rė­se. Ta­čiau ne­ma­nau, kad yra rea­lus ES griū­ties pa­vo­jus. La­biau ti­kė­ti­nos ES trans­for­ma­ci­jos, ku­rių ga­li­mus sce­na­ri­jus pri­sta­tė Ž. K. Jun­ke­ris. EK va­do­vas pa­brė­žė, kad da­bar­ti­niai iš­šū­kiai nė­ra neį­vei­kia­mi ir ES tu­ri jais pa­si­nau­do­ti, pa­vers­da­ma ga­li­my­bė­mis.“

V. Blin­ke­vi­čiū­tė nea­be­jo­ja: Lie­tu­vai nau­din­ga bū­ti stip­rios ir vie­nin­gos ES na­re, nes kad ir koks atei­ties ke­lias bū­tų pa­si­rink­tas, jis tu­ri reikš­ti dau­giau so­cia­li­nės Eu­ro­pos ke­lią.

Pa­sak V. Blin­ke­vi­čiū­tės, kol kas vals­ty­bės na­rės ir po­li­ti­nės par­ti­jos ne­tu­ri vie­nin­gos ES stra­te­gi­nės vi­zi­jos. Dis­ku­si­jų aši­mi da­bar taps Ž. K. Jun­ke­rio siū­ly­mai.

„Ko­mi­si­jos va­do­vas pa­brė­žė, kad dėl Eu­ro­pos atei­ties yra pa­teik­ti 5 atei­ties sce­na­ri­jai, bet jų ga­li bū­ti ir dau­giau. EK bei EP pir­ma no­ri iš­girs­ti pi­lie­čių, na­cio­na­li­nių par­la­men­tų bei pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės nuo­mo­nes ir ta­da rink­tis atei­ties ke­lią.“

Grei­tes­nė reak­ci­ja

Va­sa­rį EP bal­sa­vo už re­zo­liu­ci­ją dėl ES cent­ra­li­za­ci­jos stip­ri­ni­mo, Bend­ri­jos fi­nan­sų mi­nist­ro po­sto įstei­gi­mo ir bend­ros eu­ro­pi­nės ar­mi­jos.

V. Blin­ke­vi­čiū­tė sa­ko, kad šio­je re­zo­liu­ci­jo­je pa­teik­ti siū­ly­mai, kaip rei­kė­tų stip­rin­ti ES spren­di­mus prii­man­čias, juos įgy­ven­di­nan­čias bei kont­ro­liuo­jan­čias ins­ti­tu­ci­jas.

„Pa­žy­mė­jo­me, jog da­bar­ti­nės ins­ti­tu­ci­jos ne­pa­kan­ka­mai veiks­min­gai ir grei­tai rea­guo­ja į išau­gu­sią mig­ra­ci­ją, vi­daus ir išo­ri­nio te­ro­riz­mo grės­mes, eko­no­mi­nę ir fi­nan­sų kri­zę“, – tei­gia V. Blin­ke­vi­čiū­tė.

Eu­ro­par­la­men­ta­rės tei­gi­mu, dėl bend­ros fis­ka­li­nės ir eko­no­mi­nės po­li­ti­kos trū­ku­mo di­dė­ja eko­no­mi­niai ir so­cia­li­niai skir­tu­mai, ne­pa­kan­ka­mos eko­no­mi­nės re­for­mos ir Eko­no­mi­nės ir pi­ni­gų są­jun­gos fi­nan­si­nis sta­bi­lu­mas, ma­žė­ja dau­ge­lio vals­ty­bių na­rių eko­no­mi­kos kon­ku­ren­cin­gu­mas.

„Ats­ki­ros vals­ty­bės na­rės ne­ga­li tin­ka­mai duo­ti at­sa­ko, rei­ka­lin­gas bend­ras ES at­sa­kas. To­dėl šio­je re­zo­liu­ci­jo­je ir pa­tei­kia­mi siū­ly­mai, ku­rių įgy­ven­di­ni­mui tek­tų keis­ti ES su­tar­tį.“

Pa­sak V. Blin­ke­vi­čiū­tės, siū­lo­mi po­ky­čiai tu­rė­tų su­stip­rin­ti ES ins­ti­tu­ci­jų ge­bė­ji­mus, už­tik­rin­ti de­mok­ra­tiš­kes­nį spren­di­mų priė­mi­mo pro­ce­są – šis Ta­ry­bo­je ne­tu­rė­tų vyk­ti pa­gal at­ski­rų ša­lių pa­gei­da­vi­mus. Tu­ri bū­ti gir­di­mas EP, na­cio­na­li­nių par­la­men­tų, so­cia­li­nių par­tne­rių bal­sas. Bū­ti­na stip­rin­ti ir ES vyk­do­mą­sias ins­ti­tu­ci­jas.

„Siū­lo­me Ko­mi­si­ją pa­vers­ti pa­grin­di­ne vyk­do­mo­sios val­džios ins­ti­tu­ci­ja ar­ba ES vy­riau­sy­be, ku­ri siek­tų pa­di­din­ti sa­vo veik­los skaid­ru­mą ir veiks­min­gu­mą.“

V. Blin­ke­vi­čiū­tės nuo­mo­ne, ga­lė­tų bū­ti tvir­tes­ni ES už­sie­nio po­li­ti­kos spren­di­mai, ypač, kai svars­to­mos Lie­tu­vai ir mū­sų re­gio­nui svar­bios pro­ble­mos.

Re­zo­liu­ci­jo­je ra­gi­na­ma stip­rin­ti už ES už­sie­nio po­li­ti­ką at­sa­kin­gas ins­ti­tu­ci­jas ir įtei­sin­ti už­sie­nio po­li­ti­kos mi­nist­ro pa­rei­gy­bę.

Pe­si­mis­ti­nio sce­na­ri­jaus ne­prog­no­zuo­ja

V. Blin­ke­vi­čiū­tė sa­ko esan­ti op­ti­mis­tė. Jos ma­ny­mu, ES kei­sis rea­guo­da­ma į kin­tan­čią ap­lin­ką, nau­jus iš­šū­kius, įver­tin­da­ma sa­vo pi­lie­čių lū­kes­čius. Ją vie­nys ne tik bend­ri eko­no­mi­niai, so­cia­li­niai ir sau­gu­mo in­te­re­sai – la­bai svar­bios yra ir bend­ros eu­ro­pi­nės ver­ty­bės.

Po­li­ti­kė ES atei­tį ma­to kaip ne­prik­lau­so­mų vals­ty­bių są­jun­gą, ku­rios na­rės de­le­guo­ja da­lį po­li­ti­nės at­sa­ko­my­bės bei spren­di­mų priė­mi­mo są­jun­gi­niam ly­giui.

„Šie spren­di­mai tu­ri bū­ti prii­ma­mi de­mok­ra­tiš­kai ir skaid­riai, kar­tu su EP bei kon­sul­tuo­jan­tis su so­cia­li­niais par­tne­riais. Tu­ri bū­ti lai­ko­ma­si su­bsi­dia­ru­mo prin­ci­po, kad klau­si­mai, ku­rie ge­riau ga­li bū­ti spren­džia­mi na­cio­na­li­niu lyg­me­niu, ne­tu­rė­tų bū­ti spren­džia­mi są­jun­gi­niu ly­giu. Daž­niau­siai dis­ku­tuo­ja­ma, kiek fe­de­ra­liz­mo tu­ri bū­ti ES. Ma­nau, kad jo tu­ri bū­ti tiek, kiek mums yra nau­din­ga. Bend­ro­ji rin­ka, Eko­no­mi­nė ir pi­ni­gų są­jun­ga, ES biu­dže­tas, sau­gu­mas, mig­ra­ci­ja, ener­ge­ti­ka, ap­lin­ko­sau­ga, už­sie­nio po­li­ti­ka – tai tik da­lis sri­čių, ku­rio­se rei­kia ieš­ko­ti bend­rų spren­di­mų. Ma­nau, kad ES tu­rė­tų la­biau su­telk­tai spręs­ti ir so­cia­li­nes pro­ble­mas, ku­rių, de­ja, dar yra pa­kan­ka­mai.“

Ko­kių pa­ki­ti­mų ES ga­li­me lauk­ti po rin­ki­mų Pran­cū­zi­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Ny­der­lan­duo­se? V. Blin­ke­vi­čiū­tė ne­prog­no­zuo­ja: pir­miau­sia rei­kia su­lauk­ti rin­ki­mų re­zul­ta­tų. Po­li­ti­kė no­ri ti­kė­ti, kad rin­kė­jai ne­pa­si­duos po­pu­lis­ti­niams pa­ža­dams, eu­ros­kep­ti­nėms nuo­tai­koms ir bal­suos už bu­vi­mą vie­nin­go­je bei stip­rio­je ES.