Vilija Blinkevičiūtė: kad užtektų laiko ir darbui, ir šeimai
Rimantas Kazlauskas
Su Europos Parlamento nare Vilija Blinkevičiūte kalbamės apie ES aktualijas
Gerbiama Vilija, vienas iš Europos Parlamente svarstomų klausimų – kaip sudaryti palankesnes sąlygas derinti darbą su įsipareigojimais šeimai. Ar tai vis dar aktuali problema Europos Sąjungai ir Lietuvai?
Taip, labai aktuali. Neabejoju, kad tai patyrė ne vienas mūsų skaitytojas, kai planavo savo šeimos pagausėjimą ir profesinės karjeros perspektyvas, ieškojo savo kūdikiui tinkamo vaikų darželio, prieinamų ir kokybiškų slaugos bei globos paslaugų neįgaliam ar senyvam šeimos nariui, derino su darbdaviu tinkamiausią šeimai atostogų laiką bei darbo sąlygas ir pan.
Reikia įvertinti, jog Europa sparčiai senėja. O gausėjant vyresnio amžiaus žmonių skaičiui vis aktualesnis tampa jų pensijų, sveikatos ir priežiūros užtikrinimas. Todėl svarbu, kad kuo daugiau žmonių turėtų galimybes dirbti ir prisidėti prie socialinių biudžetų gausinimo. Ir pirmiausia - moterys, kurioms tradiciškai tenka pagrindinis rūpestis vaikais ir kitais šeimos nariais. Tai riboja jų galimybes pilnavertiškai dirbti ir senatvėje gauti didesnes pensijas. Palankesnės sąlygos derinti darbą ir asmeninį gyvenimą įgalintų tėvus daugiau dėmesio skirti savo šeimai bei skatintų gimstamumą.
Nesenai Europos Parlamentui pateikėte siūlymus kaip gerinti šias sąlygas. Kuo šioje srityje galėtų padėti ES?
Iš tiesų, dviejų Europos Parlamento komitetų posėdyje pristačiau savo pranešimą dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimo. Esu įsitikinusi, jog būtina pripažinti, kad vaikų gimdymas, tinkama priežiūra ir auklėjimas šeimoje yra ne mažiau svarbus darbas kaip bet koks kitas. Taip pat, kaip ir neįgalių ar senyvų šeimos narių priežiūra. Todėl šis darbas turi būti tinkamai visuomenėje vertinamas ir jam sudaromos reikiamos sąlygos.
Reikia parengti naujus ES teisės aktus, kurie užtikrintų didesnes garantijas motinystės, tėvystės ir vaikų priežiūros atostogoms bei nėščiųjų ir neseniai pagimdžiusių moterų teisių apsaugai. Prieinamų paslaugų stoka sąlygoja, jog daug žmonių, paprastai moterų, meta savo darbus, kad galėtų rūpintis savo šeimos nariais. Todėl pasiūliau parengti ES teisės aktą, kuris įteisintų šeimos narių priežiūros atostogas ir įgalintų laikinai išeiti iš darbo, o vėliau į jį sugrįžti. Dėl to neturėtų nukentėti tokių asmenų socialinio draudimo stažas.
O ką reikėtų padaryti pačioms valstybėms, kad žmonės turėtų pakankamai laiko ir darbui, ir šeimai?
Kaip tik pačios valstybės ir gali daugiausia šioje srityje padaryti, kadangi jos atsako už šeimos ir darbo rinkos politiką. ES ir Lietuvoje vis dar trūksta vaikų darželių ir kitų prieinamų paslaugų šeimoms. Todėl būtina daugiau investuoti į kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir pagyvenusių bei neįgalių asmenų priežiūrą. Nacionalines investicijas turėtų labiau paremti ir ES biudžetas. Darbo santykių lankstumas neturėtų būti didinamas vaikų turinčių darbuotojų garantijų sąskaita. Reikia veiksmingiau skatinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje bei tolygesnį atsakomybės už šeimos narių priežiūrą pasidalinimą tarp moterų ir vyrų.
Labai svarbu, kad šias priemones paremtų darbdaviai. Darbuotojai neturėtų būti diskriminuojami dėl jų šeimyninės padėties priimant į darbą bei sudarant sąlygas jų profesinei karjerai. Kolektyvinėse sutartyse reikėtų numatyti papildomas garantijas darbuotojams, kurie siekia geriau derinti darbą su įsipareigojimais šeimai. Darbdaviai turėtų suprasti, kad papildomos išlaidos visada atsipirks labiau motyvuotu darbu bei nauda visuomenei, kurios dalimi yra ir darbdaviai.
Įvardijau tik dalį teikiamų siūlymų, kuriems turėtų pritarti Europos Parlamentas. Taip pat norėčiau palinkėti ir LR Seimui tobulinant įstatymus rasti šeimai ir darbui palankius sprendimus.
Interviu publikuotas 50 laikraščių