V.Blinkevičiūtė: skatinkime gimstamumo bangą Lietuvoje
Lietuvos, kaip ir dalies kitų Europos Sąjungos šalių, demografiniai rodikliai kelia nerimą ir verčia imtis skubių sprendimų. Esama gausybės priežasčių, kodėl Lietuvoje jauni žmonės atidėlioja arba nesiryžta susilaukti ir auginti daugiau vaikų. Taipogi tokiam apsisprendimui didelę įtaką daro valstybės darbo ir socialinė politika.
Koks nors skeptikas, matyt, paklaustų, ko ta Europos Parlamento narė pati, neturėdama vaikų, rūpinasi vaikų bei tėvų gerove? Atsakyčiau šmaikščiai vieno mero žodžiais: „Praėjusiais metais mokyklos duris pirmą kartą pravėrė net 29 tūkstančiai „Blinkevičiūtės vaikų“.
Šie vaikai gimė 2008 metais, kai man teko dirbti socialinės apsaugos ir darbo ministre. Anuomet buvo priimti geri sprendimai dėl gimstamumo skatinimo ir šeimos susilaukė daugiau vaikų. Gaila, kad mūsų sėkmės istoriją nutraukė konservatorių ir liberalų vyriausybė, kuri taupymo politiką pirmiausia pradėjo vaikų sąskaita. O vaikai juk negali balsuoti...
Vargu, ar verta gimstamumą skatinančių idėjų ieškoti dešiniųjų stovykloje, kai vietoj paramos vaikams jie nuolat diskutavo apie šeimos apibrėžimą. Dviračio išradinėti nebereikia, nes gyvenimas parodė, jog norint paskatinti jaunas šeimas susilaukti daugiau vaikų, reikia priemonių, kurias jau turėjome.
Tai ir „vaiko pinigai“, ir nemokamas pradinukų maitinimas mokyklose, apmokamos motinystės, tėvystės atostogos, o tai itin svarbu, kai stinga vietų lopšeliuose ir darželiuose. Visi šie sprendimai davė apčiuopiamų rezultatų.
is dėlto pati efektyviausia gimstamumą skatinanti priemonė yra saugus ir tinkamai apmokamas tėvų darbas. Be to, labai svarbu, jog darbo vietoje būtų sukurta šeimai draugiška aplinka ir kad darbdaviai garantuotų vaikus auginančioms šeimoms lanksčius darbo santykius, suteiktų papildomų socialinių garantijų. Šeimos pajamų užtikrinimas bei galimybė tėvams derinti darbą su gausėjančia šeima turėtų būti ir visų politikų misija.
Džiugu, kad A. Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė ėmėsi laipsniškai didinti minimalią algą, bet tik tuo apsiriboti nevertėtų. Juk vaikams būtina užtikrinti ir tinkamą būstą, ir mitybą, sveikatos priežiūrą, ir mokslą bei išsilavinimą. Ar gali tai padaryti šeimos su minimaliomis pajamomis Lietuvoje? Čia būtinas rimtas dialogas su darbdaviais ir profesinėmis sąjungomis dėl atlyginimų didinimo daugelyje sektorių.
Ekonomika iš tikrųjų atsigauna, todėl pats metas imtis investicijų į brangiausią Lietuvos turtą – žmones ir jų gyvenimo kokybę. Argumentai, kad parama motinystei ir tėvystei yra per brangi, neįtikina, nes dažnai po jais slepiasi ideologija, atstovaujanti siauriems interesams.
Prisiminkime, kad už įvairių skaičių ir racionaliosios ekonomikos imperatyvų – žmonių gyvenimai ir likimai. Pagaliau supraskime, kad socialinės investicijos nėra iššvaistyti pinigai, o ypač investicijos į vaikus – jos visada atsiperka. Todėl žvelkime giliau – investuokime čia ir dabar, į Lietuvą, kurioje gera gyventi.