V.Blinkevičiūtė: ar nelegaliam darbui teks trauktis ?

Prisipažinkime: atiduodami taisyti automobilį, samdydami auklę ar namų tvarkytoją, remontuodami būstą, pirkdami maistą – ar kiekvieną kartą susimąstome, o gal taip remiame nelegalų darbą? Juk net vienas iš dešimties europiečių pripažįsta, kad praėjusiais metais pirko su nelegaliu darbu susijusias prekes arba paslaugas, o net 4 proc. pripažįsta, kad jie patys gavo nedeklaruotą užmokestį už atliktą darbą. Tai paskutinės „Eurobarometro“ apklausos duomenys, kurie įrodo, kad nelegalus darbas Europoje tebėra plačiai paplitęs, nors šios problemos mastas ir jos suvokimas įvairiose šalyse skiriasi. Skaičiuojama, jog šešėlinė ekonomika Europos Sąjungoje sukuria beveik 19 proc. BVP, o Lietuvoje – net 28,5 proc. Nelegalus darbas ypač suklestėjo ekonominės krizės metu.

Nelegalus darbas sukelia daug neigiamų pasekmių. Milijonai nelegaliai dirbančių visoje Europos Sąjungoje išnaudojami, nes dirba darbą be jokių socialinių garantijų. Tokių darbuotojų gaunamas darbo užmokestis dažnai būna neadekvatus. Nebūdami užtikrinti dėl pajamų ir neturėdami socialinio draudimo, nelegalūs darbuotojai negali dalyvauti socialinės apsaugos sistemose, tai reiškia, kad ateityje negaus pensijų ar neįgalumo išmokų nutikus nelaimei, o juk dažniausiai nelegalai dirba nesaugiomis darbo sąlygomis, jiems kyla daug sunkumų norint gauti kreditą ar paskolą ir pan... Kaip mėgstu sakyti – su Dievu sutarties nė vienas nesame sudaręs, visko gyvenime nutinka, o valgyti ir auginti vaikus už  kažką reikia... Nelegaliai darbuotojus samdančios įmonės skatina nesąžiningą konkurenciją, kuri itin kenkia bendrajai rinkai. Dėl nelegalaus darbo didelių nuostolių patiria ir valstybių biudžetai bei socialinės apsaugos sistemos. O juk šios papildomos lėšos labai praverstų didinant pensijas, biudžetininkų atlyginimus, stiprinant šalies saugumą, sveikatos apsaugą ir kitose srityse. 

Man didelį nerimą kelia ne tik nelegalaus darbo mastas, bet ir mūsų visuomenės tolerancija šiam reiškiniui. Praėjusiais metais atliktos apklausos rodo, kad net 30 procentų lietuvių pateisina nelegalų darbą. Lyg ir suprantame, kad nelegaliai dirbantys daro žalą ne tik sau, bet ir visai valstybei, bet kažkodėl tokią veiklą pateisiname. Vadinasi, šioje srityje labai trūksta visuomenės švietimo. Mūsų vaikai jau mokyklos suole turėtų žinoti, kad nelegaliai dirbantys apvagia patys save ir savo valstybę. Tada tūrbūt nekiltų ranka žmogui moketi atlyginimą vokelyje... Džiugu, kad Lietuvoje vyksta akcija „Šioje šalyje nėra vietos „šešėliui“, bet norėtųsi, kad tokie renginiai vyktų ne kartą per metus, o daug dažniau.

Už kovą su nelegaliu darbu pirmiausia yra atsakingos pačios valstybės narės, tačiau mes, Europos Parlamento nariai, irgi ieškome būdų joms padėti. Visuotinai pripažįstama, kad norint veiksmingai kovoti su šiuo reiškiniu, reikia Europos Sąjungos lygmeniu užtikrinti nuolatinį keitimąsi informacija, duomenimis ir vertinimais, kad į šią veiklą įsitrauktų ir bendradarbiautų kompetentingos institucijos ir atitinkami socialiniai partneriai. Toks bendradarbiavimo modelis ir bus dabar kuriama Europos nedeklaruojamo darbo platforma, kuriai mes jau pritarėme Užimtumo ir socialinių reikalų komitete, o artimiausiu metu dėl jos bus balsuojama Europos Parlamento plenarinėje sesijoje.

Manau, kad tokios platformos, kuria remdamosi galėtų bendradarbiauti įvairios valstybių narių institucijos, pavyzdžiui, darbo inspekcijos, socialinės apsaugos, mokesčių ir migracijos institucijos,  kitos suinteresuotosios šalys, socialiniai partneriai, ekspertai – jau seniai reikia ir labai gerai, kad ledai pajudėjo. Tikiu, kad sustiprės bendradarbiavimas Europos Sąjungos lygmeniu, siekiant ne tik veiksmingiau ir efektyviau užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui, bet ir nuo jo atgrasyti. Taip pat labai svarbu, kad daug dėmesio bus skiriama prevencijai ir darbuotojų švietimui.

Daugelyje Europos Sąjungos valstybių kovojant su nelegaliu darbu taikomas atgrasymo metodas – siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi taisyklių, o nustačius atvejus, kai jų nesilaikoma, už tai baudžiama. Tačiau tai ne visada veiksminga. Per praėjusius keletą metų kai kuriose valstybėse buvo pradėtas taikyti galimybių suteikimo metodas, pagal kurį darbdaviai skatinami, pvz., taikomos pajamų mokesčio lengvatos, mokesčių mažinimo ir subsidijų sistemos. Taip siekiama įteisinti darbo vietas, kad jos įsilietų į oficialią ekonomiką. Įvertinamas ir sankcijų už nelegalų darbą efektyvumas, siekiant, kad nelegalus įdarbinę darbdaviai iš to neturėtų jokios naudos, nes rizikuotų prarasti gerokai daugiau nei laimėtų. Labai svarbu, kad dabar ir pas mus ateitų šita geroji patirtis, kad išmoktume kitaip spręsti nelegalaus darbo problemą. Įmonių ir darbuotojų pasitraukimas iš šešėlio ne tik padėtų atgaivinti ekonomiką, bet ir sudarytų palankesnes sąlygas jos tvarumui.

Europos Sąjungos šalys turės privalomai vykdyti platformos reikalavimus, tačiau galės laisva valia rinktis, kurias numatytąsias priemones įgyvendinti. Kaip jau minėjau, bus renkama patikima informacija apie geriausias praktikas, užsitęsusias problemas ir ja dalijamasi, taip pat bendradarbiaujama įgyvendinant įvairias priemones. Tai pagaliau bus puiki galimybė drauge dirbti valstybių narių atsakingų institucijų atstovams ir socialiniams partneriams! Bendromis jėgomis turime siekti, kad nelegalus darbas trauktųsi iš Europos Sąjungos.

Prisipažinkime: atiduodami taisyti automobilį, samdydami auklę ar namų tvarkytoją, remontuodami būstą, pirkdami maistą – ar kiekvieną kartą susimąstome, o gal taip remiame nelegalų darbą? Juk net vienas iš dešimties europiečių pripažįsta, kad praėjusiais metais pirko su nelegaliu darbu susijusias prekes arba paslaugas, o net 4 proc. pripažįsta, kad jie patys gavo nedeklaruotą užmokestį už atliktą darbą. Tai paskutinės „Eurobarometro“ apklausos duomenys, kurie įrodo, kad nelegalus darbas Europoje tebėra plačiai paplitęs, nors šios problemos mastas ir jos suvokimas įvairiose šalyse skiriasi. Skaičiuojama, jog šešėlinė ekonomika Europos Sąjungoje sukuria beveik 19 proc. BVP, o Lietuvoje – net 28,5 proc. Nelegalus darbas ypač suklestėjo ekonominės krizės metu.

Nelegalus darbas sukelia daug neigiamų pasekmių. Milijonai nelegaliai dirbančių visoje Europos Sąjungoje išnaudojami, nes dirba darbą be jokių socialinių garantijų. Tokių darbuotojų gaunamas darbo užmokestis dažnai būna neadekvatus. Nebūdami užtikrinti dėl pajamų ir neturėdami socialinio draudimo, nelegalūs darbuotojai negali dalyvauti socialinės apsaugos sistemose, tai reiškia, kad ateityje negaus pensijų ar neįgalumo išmokų nutikus nelaimei, o juk dažniausiai nelegalai dirba nesaugiomis darbo sąlygomis, jiems kyla daug sunkumų norint gauti kreditą ar paskolą ir pan... Kaip mėgstu sakyti – su Dievu sutarties nė vienas nesame sudaręs, visko gyvenime nutinka, o valgyti ir auginti vaikus už  kažką reikia... Nelegaliai darbuotojus samdančios įmonės skatina nesąžiningą konkurenciją, kuri itin kenkia bendrajai rinkai. Dėl nelegalaus darbo didelių nuostolių patiria ir valstybių biudžetai bei socialinės apsaugos sistemos. O juk šios papildomos lėšos labai praverstų didinant pensijas, biudžetininkų atlyginimus, stiprinant šalies saugumą, sveikatos apsaugą ir kitose srityse. 

Man didelį nerimą kelia ne tik nelegalaus darbo mastas, bet ir mūsų visuomenės tolerancija šiam reiškiniui. Praėjusiais metais atliktos apklausos rodo, kad net 30 procentų lietuvių pateisina nelegalų darbą. Lyg ir suprantame, kad nelegaliai dirbantys daro žalą ne tik sau, bet ir visai valstybei, bet kažkodėl tokią veiklą pateisiname. Vadinasi, šioje srityje labai trūksta visuomenės švietimo. Mūsų vaikai jau mokyklos suole turėtų žinoti, kad nelegaliai dirbantys apvagia patys save ir savo valstybę. Tada tūrbūt nekiltų ranka žmogui moketi atlyginimą vokelyje... Džiugu, kad Lietuvoje vyksta akcija „Šioje šalyje nėra vietos „šešėliui“, bet norėtųsi, kad tokie renginiai vyktų ne kartą per metus, o daug dažniau.

Už kovą su nelegaliu darbu pirmiausia yra atsakingos pačios valstybės narės, tačiau mes, Europos Parlamento nariai, irgi ieškome būdų joms padėti. Visuotinai pripažįstama, kad norint veiksmingai kovoti su šiuo reiškiniu, reikia Europos Sąjungos lygmeniu užtikrinti nuolatinį keitimąsi informacija, duomenimis ir vertinimais, kad į šią veiklą įsitrauktų ir bendradarbiautų kompetentingos institucijos ir atitinkami socialiniai partneriai. Toks bendradarbiavimo modelis ir bus dabar kuriama Europos nedeklaruojamo darbo platforma, kuriai mes jau pritarėme Užimtumo ir socialinių reikalų komitete, o artimiausiu metu dėl jos bus balsuojama Europos Parlamento plenarinėje sesijoje.

Manau, kad tokios platformos, kuria remdamosi galėtų bendradarbiauti įvairios valstybių narių institucijos, pavyzdžiui, darbo inspekcijos, socialinės apsaugos, mokesčių ir migracijos institucijos,  kitos suinteresuotosios šalys, socialiniai partneriai, ekspertai – jau seniai reikia ir labai gerai, kad ledai pajudėjo. Tikiu, kad sustiprės bendradarbiavimas Europos Sąjungos lygmeniu, siekiant ne tik veiksmingiau ir efektyviau užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui, bet ir nuo jo atgrasyti. Taip pat labai svarbu, kad daug dėmesio bus skiriama prevencijai ir darbuotojų švietimui.

Daugelyje Europos Sąjungos valstybių kovojant su nelegaliu darbu taikomas atgrasymo metodas – siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi taisyklių, o nustačius atvejus, kai jų nesilaikoma, už tai baudžiama. Tačiau tai ne visada veiksminga. Per praėjusius keletą metų kai kuriose valstybėse buvo pradėtas taikyti galimybių suteikimo metodas, pagal kurį darbdaviai skatinami, pvz., taikomos pajamų mokesčio lengvatos, mokesčių mažinimo ir subsidijų sistemos. Taip siekiama įteisinti darbo vietas, kad jos įsilietų į oficialią ekonomiką. Įvertinamas ir sankcijų už nelegalų darbą efektyvumas, siekiant, kad nelegalus įdarbinę darbdaviai iš to neturėtų jokios naudos, nes rizikuotų prarasti gerokai daugiau nei laimėtų. Labai svarbu, kad dabar ir pas mus ateitų šita geroji patirtis, kad išmoktume kitaip spręsti nelegalaus darbo problemą. Įmonių ir darbuotojų pasitraukimas iš šešėlio ne tik padėtų atgaivinti ekonomiką, bet ir sudarytų palankesnes sąlygas jos tvarumui.

Europos Sąjungos šalys turės privalomai vykdyti platformos reikalavimus, tačiau galės laisva valia rinktis, kurias numatytąsias priemones įgyvendinti. Kaip jau minėjau, bus renkama patikima informacija apie geriausias praktikas, užsitęsusias problemas ir ja dalijamasi, taip pat bendradarbiaujama įgyvendinant įvairias priemones. Tai pagaliau bus puiki galimybė drauge dirbti valstybių narių atsakingų institucijų atstovams ir socialiniams partneriams! Bendromis jėgomis turime siekti, kad nelegalus darbas trauktųsi iš Europos Sąjungos.