V. Blinkevičiūtė. Kurioje šalyje geriausia būti bedarbiu?
Į šį klausimą atsakymo ieško ne tik statistikos mėgėjai bei tyrėjai, bet ir ketinantys įsidarbinti kitoje ES šalyje. Tikriausiai sutiksite, jog bedarbiu geriausia būti toje šalyje, kur padedama kuo greičiau susirasti tinkamą darbą ir kur didesnės ir ilgiau mokamos nedarbo išmokos. Saugi darbo rinka yra būtina atsvara liberaliems darbo santykiams. Kaip šiuo požiūriu atrodo Lietuva? Ar esame pakankamai europietiški?
Lietuvoje bedarbiai gauna panašias darbo biržų paslaugas, kaip ir kitose ES valstybėse – konsultavimo, tarpininkavimo, profesinio mokymo, reabilitacijos, remiamo įdarbinimo, paramos darbo vietoms steigti ir kt. Negalima skųstis ir teikiamų paslaugų kokybe. Pastaruoju metu nemažai ES lėšų investuota į darbo rinkos institucijų darbuotojų kvalifikaciją bei infrastruktūrą. Tačiau lyginant su ES vidurkiu aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms mes skiriame 2,5 karto mažiau lėšų. Tuo tarpu šalys, kurios pasiekė gerų rezultatų mažinant nedarbą bei derinant darbo rinkos lankstumą ir saugumą, šiai sričiai skiria žymiai didesnes lėšas. Pavyzdžiui, Danija Eurostato duomenimis aktyvioms darbo rinkos priemonėms skyrė 1,3 proc. BVP, o Lietuva – tik 0,18 proc. Todėl į šias priemones mes sugebėjome įtraukti tik 6,5 proc. bedarbių, o danai – net 90,5 proc.
Europos Komisija šiemet rekomendavo Lietuvai didinti darbo rinkos priemonių finansavimą bei veiksmingumą. Tuo pačiu buvo pažymėta, jog Lietuva tobulina paslaugas bedarbiams, tačiau jas reikėtų dar geriau pritaikyti tikslinėms grupėms, visų pirma – ilgalaikiams bedarbiams ir reikiamų gebėjimų neturintiems asmenims.
Nors ir su mažesnėmis lėšomis mes gebame pasiekti neblogų rezultatų mažinant nedarbą. Per penkerius metus nedarbas ES sumažėjo 0,2 proc. punkto, o Lietuvoje – net 6,3 proc. punkto. Tiesa, reikėtų įvertinti ekonomikos augimo ir emigracijos poveikį darbo rinkai. Šiuo metu nedarbą mums mažinti padeda ES lėšos, tačiau laikas pradėti ruoštis laikotarpiui, kai ši parama mažės.
O kaip dėl nedarbo išmokų? Deja, bet šioje srityje esame mažiau konkurencingi. Mūsų išmokos yra vienos mažiausių, mokamos trumpiausiai ir griežčiausiai reglamentuojamos. Europos Komisijos tyrimo duomenimis, 2010 m. nedarbo draudimo pakeitimo norma, kuri rodo, kiek vidutinė pašalpa pakeičia turėtą vidutinį atlyginimą, Lietuvoje buvo apie 33 proc.
Už mus mažesnė pakeitimo norma buvo šešiose šalyse – Jungtinėje Karalystėje, Vengrijoje, Lenkijoje, Airijoje, Maltoje ir Rumunijoje. Pirmauja Portugalija, Liuksemburgas, Bulgarija ir Latvija, kur pakeitimo norma viršija 70 proc. Lietuvoje nedarbo išmoka mokama trumpiausiai – iki 9 mėn. ir tik turintiems ne mažiau 35 m. socialinio draudimo stažą. Tuo tarpu bedarbio išmokos trukmė visai neribojama Belgijoje ir yra ilgiausia Danijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Norint gauti bedarbio išmoką Lietuvoje būtina turėti ne mažesnį kaip 18 mėn. draudimo stažą. Tai griežčiausia sąlyga ES. Daugumoje valstybių reikalaujama 12 mėn. arba mažesnio draudiminio stažo. Todėl nereikia stebėtis, kad bedarbio išmoką Lietuvoje gauna tik apie 25 proc. registruotų bedarbių, tuo tarpu ES vidurkis – beveik 54 proc.
Vis dar pasigirsta siūlymų mažinti nedarbo išmokas, riboti jas MMA dydžiu, visai nemokėti piktnaudžiaujantiems alkoholiu ir pan. Motyvuojama tuo, jog bedarbiai turi būti suinteresuoti aktyviai ieškotis darbo, o ne ramiai gyventi iš pašalpų. Tačiau siūlytojai pamiršta, jog nedarbo išmokos yra draudimo, o ne socialinės paramos forma. Dirbantieji draudžiami, kad nedarbo atveju gautų adekvačią prarastoms pajamoms kompensaciją. Bedarbio aktyvumą turi skatinti tai, kad gaunama išmoka su laiku mažėja ir gali būti visai nemokama, jei bedarbis dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ar kitų priežasčių aktyviai neieško darbo.
LR Seime kelią skinasi nauja nedarbo socialinio draudimo įstatymo redakcija. Sveikintina, jog įstatymo iniciatoriai įvertino mūsų dabartinės sistemos trūkumus ir siekia padidinti nedarbo išmokų aprėptį ir adekvatumą. Tai šiemet pažymėjo ir Europos Komisija. Siūloma iki 12 mėn. sutrumpinti būtiną socialinio draudimo stažą, padidinti nedarbo išmoką ir ją mokėti visiems iki 9 mėn., įteisinti dalinio darbo išmoką. Šios priemonės neabejotinai sustiprins mūsų darbo rinkos saugumą, kuris yra būtinas didinant darbo santykių lankstumą bei sėkmingai konkuruojant ES darbo rinkoje.