V.Blinkevičiūtė. kur trumpa, ten ir trūksta
Gyvename gana sudėtingu laikotarpiu. Mažyčiais žingsniais brendame iš ekonominės krizės, kurios našta yra apsunkinta beatodairiško taupymo socialiai pažeidžiamiausių žmonių sąskaita.
Šiandien, esu įsitikinusi, taupymas turi būti perkeltas į ekonominės ir socialinės politikos paraštes. Šiandien Lietuvai, o ir visai Europai, labiausiai reikia investicijų į žmogų.
Atrodo, kad tą supranta ir Europos Komisija, kuri pristatė šių metų veiklos programą, perrištą „Viskas - žmonių gerovei” kaspinėliu. Programos prioritetai - Europos investicinis planas, vieningos skaitmeninės rinkos vystymas, Europos energetinė sąjunga, mokesčių sistemos gerinimas. Bet kur tas socialinis aspektas, kurį stiprinti iš Europos Parlamento tribūnos prižadėjo Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris?
Pristatydamas būsimus Europos Komisijos darbus Ž. K. Junkeris pabrėžė, kad programa yra orientuota į žmogų, siekiant atgauti europiečių pasitikėjimą Europa. Tačiau detaliau panagrinėjus pristatytąją programą, paaiškėja, kad socialinė politika tarp visų kitų prioritetų atrodo tik kaip priedas. Dar blogiau, socialinė politika pateikiama, kaip administracinė našta įgyvendinat ekonominius bendrosios rinkos uždavinius.
Taip neturėtų būti šiandieninėje Europoje, kai ant skurdo ribos balansuoja 126 milijonai žmonių, kai 25 milijonai - neturi darbo, 5 milijonai iš jų - jaunimas, ir net dirbantys žmonės nebegali užsitikrinti orų pragyvenimą garantuojančių pajamų.
Ambicingiausiu Europos Komisijos uždaviniu turėtų tapti Europos socialinio modelio, kuris prieškriziniu laikotarpiu buvo pavyzdys visoms socialinėms sistemoms pasaulyje, grąžinimas į vėžes, jo stiprinimas ir tvarumo užtikrinimas. Tokią poziciją vieningai išreiškė visa Europos Parlamento (EP) Socialdemokratų frakcija.
Savo rezoliucijoje dėl Europos Komisijos 2015 m. veiklos programos mes kviečiame nepamiršti, kad skurdas ir socialinė atskirtis įgavo tokį mastą, kokio niekada anksčiau nėra buvę, ir dėl to labiausiai kenčia pažeidžiamiausios visuomenės grupės: moterys, jaunimas, vaikai, senjorai, neįgalieji. Mes raginame Europos Komisiją skubiai imtis priemonių, mažinančių šalių narių ar regionų socialinius skirtumus, diskriminaciją darbo rinkoje, skurdą, nes tai reiškiniai, nesuderinami su Europos vertybėmis, kenkiantys augimo ir konkurencingumo potencialui.
Kad žodžiai apie darbą žmonių gerovės vardan neliktų tik žodžiais, mes siūlome keletą konkrečių sprendimų. Raginame greta visų rengiamų teisėkūros projektų pateikti ir vertinimą, kaip teisės aktai, jeigu būtų priimti, įtakotų socialinius Europos gyvenimo aspektus. Palaikome tikrai ambicingą naujosios Komisijos pasiūlytą investicijų programą. Tačiau primygtinai prašome užtikrinti, kad šios investicijos pirmiausiai būtų nukreiptos į kokybiškų ir saugių darbo vietų kūrimą, prioritetą teikiant jaunimui, o taip pat į didžiausio nedarbo regionus
Siūlome Europos Komisijai, siekiant demokratijos ir pagrindinių žmogaus teisių tvirtesnio užtikrinimo šalyse narėse, kuo skubiau inicijuoti reikalingus teisės aktus, galinčius užkirsti kelią vis dar gajai diskriminacijai dėl įvairių pagrindų. Jokio pobūdžio diskriminacijos mūsų demokratiškoje Europoje neturi likti. Su šiuo reiškiniu turime dar rimčiau kovoti, ypač šiandieniniame labai neramiame tarptautinių įvykių kontekste.
Tai tik keletas pasiūlymų iš tų, kuriuos pateikėme Europos Komisijai, tikėdamiesi, kad socialinė dimensija, kaip ir skelbiama garsiai, iš tiesų taptų Komisijos veiklos ašimi. Bandant suvaldyti ekonominę krizę, prioritetu buvo taupymas, ekonomikos stabilizavimas, fiskalinė politika ir t.t. Socialiniai klausimai - tie, kurie tiesiogiai paliečia kiekvieną, buvo palikti be didesnio sprendimų priėmėjų dėmesio, todėl šiandien ir turime Europą su tiksinčia socialine bomba. Tikiuosi, kad naujoji Ž. K. Junkerio Komisija turės valios laikytis duotų pažadų, o su Europos socialine politika nenutiks taip, kaip toje senoje lietuviškoje patarlėje: „Kur trumpa, ten ir trūksta”.
Skaityti
DELFI