Apie pirmąją naujųjų metų plenarinę sesiją

Pirmoji 2021-ųjų plenarinė sesija buvo kaip niekad intensyvi ir gausi darbų bei sprendimų.

Pradėdamas Europos Parlamento plenarinę sesiją jo pirmininkas David Sassoli pagerbė Sausio 13-osios aukas, taip pat pareikalavo, kad Rusija tučtuojau paleistų A. Navalną.

„Kalbant apie pamatines teises, esame labai susirūpinę dėl A. Navalno suėmimo jam vakar grįžus į Maskvą. Europa išgelbėjo jo gyvybę. Dėkojame Vokietijai, kad ši šalis jam padėjo bei jį išgydė. Raginu Rusijos valdžios institucijas paleisti A. Navalną, nes jo sulaikymas yra žmogaus teisių pažeidimas“, – kalbėjo EP pirmininkas.

O Europos Parlamento nariai paragino išplėsti sankcijas Rusijai. Skubos tvarka surengtoje EP diskusijoje kalbėjęs ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams Josep Borrell teigė, kad A. Navalno suėmimas yra nepriimtinas Europai ir tarptautinei bendruomenei. Jis paragino tučtuojau paleisti A. Navalną ir visus sulaikytus jo rėmėjus bei žurnalistus, taip pat žadėjo imtis „viso įmanomo“ spaudimo Rusijai, kad tai būtų padaryta. Politikas pridūrė, jog spręsti dėl galimo Rusijai taikomų sankcijų išplėtimo yra ES Tarybos kompetencija, o ES ir Rusijos santykiai neapsiriboja A. Navalno atveju.

Patvirtinta techninės paramos priemonė, kuri padės ES valstybėms sustiprinti pajėgumus tam, kad atsigautų nuo pandemijos ir padidintų atsparumą krizėms.

Techninės paramos priemonei 2021–2027 m. laikotarpiu bus skirta 864 milijonai eurų (dabartinėmis kainomis). Kad galėtų pasinaudoti parama, valstybių institucijos iki spalio 31 d. turės pateikti prašymą Europos Komisijai. Ši priemonė padės ES valstybių valdžios institucijoms rengti ir įgyvendinti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, taip pat planuoti reformas bei investicijas. Ja siekiama skatinti ekonominę, socialinę, teritorinę sanglaudą ir žaliąją bei skaitmeninę pertvarką.

Tarp svarbiausių paramos sričių – efektyvus viešojo administravimo ir elektroninės valdžios veikimas, taip pat verslo aplinkos gerinimas, ypač mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms bei savarankiškai dirbantiems asmenims. Kitos prioritetinės sritys – švietimas, darbo rinkos politika ir darbuotojų perkvalifikavimas, skaitmeninių įgūdžių ir finansinio raštingumo didinimas. Taip pat išskiriamos visiems pasiekiamos sveikatos paslaugos, ankstyvasis rizikos visuomenės sveikatai ar saugumui nustatymas ir koordinuoto atsako pajėgumų didinimas.

Siekti šių tikslų valstybėms bus padedama ne tiesiogiai, o stiprinant jų pačių pajėgumus. Techninės paramos priemonės lėšomis galės būti finansuojamas ekspertų skyrimas, reformų strategijų bei investicijų veiksmų planų formulavimas, institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimas, statistinių duomenų rinkimas, studijos ir moksliniai tyrimai, taip pat informacinių technologijų atnaujinimas.

Dauguma EP narių išsakė pritarimą bendrai ES strategijai, kuri padėjo užtikrinti spartų vakcinų kūrimą bei pristatymą visiems ES piliečiams. Europarlamentarai pasmerkė nacionalinių interesų iškėlimą, vadindami tai „sveikatos nacionalizmu“, įskaitant įtarimus dėl pavienių ES valstybių pasirašytų paralelinių vakcinų įsigijimo sutarčių ar pastangų konkuruoti tarpusavyje. Kad kova su pandemija būtų sėkminga iki galo, ES atsakas privalo būti vieningas ir solidarus, išvien dirbant Bendrijos ir valstybių valdžios institucijoms.

ES sutarčių su farmacijos kompanijomis sąlygos turi būti visiškai skaidrios ir viešos. Tik visiškas skaidrumas gali padėti užkirsti kelią dezinformacijos sklaidai ir skatinti pasitikėjimą skiepijimo kampanijomis Europoje.

Pandemija yra viso pasaulio problema, kurią išspręsti galima tik pasitelkus globalias priemones. Pandemiją galėsime įveikti tik tuomet, kai visi žmonės pasaulyje galės gauti vakciną. ES privalo padėti labiausiai pažeidžiamoms kaimyninėms valstybėms ir partneriams.

ES turi sugebėti geriau apginti savo interesus ir vertybes puoselėdama bendromis taisyklėmis ir bendradarbiavimu paremtą tarptautinę tvarką, kuri užtikrintų daugiašališkumą, demokratiją ir žmogaus teises. Kadangi nė viena ES valstybė narė neturi pakankamai pajėgumų ir išteklių, kad galėtų veiksmingai pati viena spręsti dabartines tarptautines problemas, ES šalys turi rodyti tvirtesnę politinę valią kartu susitarti dėl ES užsienio politikos tikslų ir jų siekti.

Europarlamentarai smerkia agresyvią Rusijos politiką Ukrainos atžvilgiu, jos neigiamą vaidmenį keliuose įšaldytuose konfliktuose ir spaudimą artimiausioms ES kaimynėms. Jie pakartoja įsipareigojimą nepripažinti neteisėtos Krymo aneksijos ir remti Ukrainos bei kitų Rytų partnerystės šalių nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą bei raginą Rusiją nuktraukti Sakartvelui priklausančių Abchazijos ir Cchinvalio teritorijų okupaciją. EP pritaria reikalavimui surengti naujus, laisvus ir sąžiningus prezidento rinkimus Baltarusijoje ir prašo nuodugniai peržiūrėti ES ir Baltarusijos santykius, kadangi režimas nesilaiko pagal tarptautinę teisę prisiimtų savo įsipareigojimų ir susitarimų su ES.

Didėjantis pasaulio nestabilumas, daugiašališkumo silpnėjimas ir autoritarizmo iškilimas, taip pat terorizmas, klimato kaita ir grėsmė gamtos ištekliams, nekontroliuojama migracija, pavojai sveikatai ir hibridinės grėsmės, pavyzdžiui, dezinformacijos kampanijos ir kibernetiniai išpuoliai, turėtų paskatinti ES plėtoti strateginę autonomiją ir kartu stiprinti bendradarbiavimą su sąjungininkais. ES raginama glaudžiau bendradarbiauti su JAV teisinės valstybės, žmogaus teisių, saugumo, ekonominio bendradarbiavimo, klimato kaitos ir kitose srityse. Savo ruožtu NATO priklausančios Europos šalys raginamos prisiimti didesnę naštos pasidalijimo atsakomybę saugant transatlantinę erdvę ir reaguojant į naujas hibridines grėsmes, kad jos taptų labiau lygiavertėmis partnerėmis JAV.

EP griežtai smerkia kai kurių autoritarinių režimų sprendimus, kuriais prisidengiant pandemija siekiama susilpninti demokratiją ir pagrindines laisves, paminti žmogaus teises, imtis represijų prieš disidentus bei žiniasklaidą ir apriboti pilietinės visuomenės veiklą. Parlamentas taip pat susirūpinęs dėl skaitmeninių technologijų naudojimo pažeidžiant žmogaus teises, kuomet siekiama pažaboti pandemiją sekant piliečius ir gaunant jų asmeninius duomenis. Valstybės turi susilaikyti nuo naudojimosi COVID-19 pandemija autoritarinei galiai įtvirtinti, demokratijai ir teisinei valstybei susilpninti ar žmogaus teisėms riboti.

Pastebimas jaunosios kartos susitelkimas siekiant politinių ir visuomenės pokyčių, kad būtų sustiprintos žmogaus teisės, demokratinis valdymas, lygybė ir socialinis teisingumas, taip pat prisiimti ryžtingesni kovos su klimato kaita ir aplinkosaugos įsipareigojimai.

EP siekia sukurti aiškią kovos su stiprėjančiu tarptautinės žmogaus teisių sistemos nepaisymu strategiją. Reikėtų įgyvendinti naująjį ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, kuris yra viena svarbiausių ES žmogaus teisių ir užsienio politikos priemonių. Šis mechanizmas leistų imtis tikslingų sankcijų prieš asmenis, valstybes, nevalstybinius veikėjus ir kitus subjektus visame pasaulyje, atsakingus už sunkius žmogaus teisių pažeidimus. Jis turėtų sustiprinti ES kaip globalaus veikėjo žmogaus teisių srityje vaidmenį.

Pritarta pranešimui, kuriuo raginama sukurti ES dirbtinio intelekto (DI) reguliavimo sistemą, apibrėžiančią sąvokas ir etikos principus. Ji būtų taikoma ir karyboje. Vykdant bet kokius su gynyba susijusius veiksmus privalo būti gerbiamas žmogaus orumas ir apsaugomos žmogaus teisės, o DI sistemose turi būti numatyta žmogaus kontrolė, kad būtų galima nustatyti atsakomybę ir atskaitomybę.

Mirtinų autonominių ginklų sistemų naudojimas kelia fundamentalių etinių ir teisinių klausimų. Sprendimą pasirinkti taikinį ir imtis mirtinų veiksmų naudojant autonominę ginklų sistemą visada turi priimti žmogus, galintis atlikti prasmingą jo kontrolę ir įvertinimą laikantis proporcingumo ir būtinumo principų. ES drauge su Jungtinių Tautų Organizacija ir visa tarptautine bendruomene raginamos imtis lyderystės kuriant ir skatinant pasaulinę dirbtinio intelekto naudojimo kariniais tikslais reguliavimo sistemą.

Dažnėjantis DI naudojimas teikiant viešąsias paslaugas, ypač sveikatos bei teisėsaugos srityse, neturėtų visiškai pakeisti žmonių, taip pat svarbu išvengti diskriminacijos. Būtina informuoti žmones, kai sprendimai dėl jų priimami remiantis DI sistemomis, ir suteikti jiems galimybę su tuo nesutikti. Kai DI naudojamas sveikatos tikslais (pavyzdžiui, operuojant specializuotais robotais, suteikiant išmaniuosius protezus, taikant DI paremtą medicininę diagnostiką), būtina užtikrinti pacientų asmens duomenų apsaugą ir laikytis pacientų lygybės principo. Nors DI technologijos gali padėti pagreitinti procesus ir priimti racionalesnius sprendimus teisingumo srityje, galutinius teismo sprendimus turi priimti žmonės, o DI priimamus sprendimus žmonės turėtų atidžiai peržiūrėti laikydamiesi nustatytų procedūrų.

Pasibaigus darbo valandoms turi būti užtikrinta teisė išjungti skaitmeninius prietaisus ir likti nepasiekiamam.

Europos Parlamento patvirtintoje teisėkūros iniciatyvoje pabrėžiama, kad darbdaviai neturėtų reikalauti, jog darbuotojai būtų pasirengę atlikti darbą arba pasiekiami ne darbo laiku, o „bendradarbiai turėtų vengti darbo tikslais susisiekti su kolegomis ne darbo valandomis“.

Kartu ES šalys raginamos siekti, kad tokia teisė būtų įtvirtinta ir kolektyviniuose darbuotojų bei darbdavių susitarimuose, o ja besinaudojantys darbuotojai dėl to nebūtų diskriminuojami, kritikuojami, baudžiami ar atleidžiami iš darbo.

„Eurofound“ duomenimis, COVID-19 pandemijos metu daugiau kaip du trečdaliai ES darbuotojų dirba iš namų. Dėl to atsiradusi kultūra „visada būti prisijungusiam“ neigiamai veikia darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Apie 30 proc. dirbančiųjų iš namų prisipažįsta kartais dirbantys ne darbo valandomis, o tarp įprastai dirbančiųjų tai daro vos 5 proc. Be to, dirbantieji iš namų dukart dažniau nei kiti linkę viršyti 48 val. darbo savaitės limitą. Nors darbas iš namų labai padėjo apsaugoti užimtumą ir verslą pandemijos metu, ilgesnės ir neapibrėžtesnės darbo valandos taip pat gali sukelti nerimą, depresiją, nuovargį ir kitų psichinės bei fizinės sveikatos problemų.

Europos Parlamentas paragino pripažinti deramą bei įperkamą būstą esmine žmogaus teise ir nustatyti būtinus ES reikalavimus gyvenimo sąlygoms, taip pat apsaugoti žmones nuo benamystės.

Priimtoje rezoliucijoje pažymima, kad teisė į deramą būstą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, kuri turėtų būti įtvirtinta ES ir jos šalių įstatymuose. Parlamentas ragina ES lygiu nustatyti būtinus reikalavimus gyvenimo sąlygoms. Deramas būstas turi būti prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklo, jame tiekiamas geriamasis vanduo turi būti kokybiškas, jame taip pat turi būti tinkamos higienos ir sanitarijos sąlygos bei oro kokybė.

Remiantis Eurofund atlikta studija, vis daugiau ES gyventojų būstas tampa sunkiai prieinamas. Pavyzdžiui, vienišų tėvų, gausių šeimų ir jaunų žmonių pajamos dažnai yra nepakankamos, kad jie galėtų sumokėti nuomą, tačiau per didelės, kad jiems būtų skiriamas socialinis būstas. 2016 m. 14 proc. ES gyventojų nurodė turintys įsiskolinimų, nes negalėjo laiku sumokėti nuomos, hipotekos, vartojimo kredito įmokų ar grąžinti paskolų, taip pat apmokėti komunalinių paslaugų ar telefono sąskaitų.

Eurostato vertinimu, būstas tampa sunkiai prieinamas, jei išlaidos jam viršija 40 proc. namų ūkio disponuojamųjų pajamų. Ketvirtadalis nuomininkų ir dešimtadalis visų ES gyventojų būstui išleidžia didesnę dalį pajamų, o vidutinė nuomos kaina toliau auga. Parlamentas atkreipia dėmesį ir į tai, kad sparčiai auganti trumpalaikės nuomos rinka kelia kainas ir stipriai konkuruoja su nuolatiniu būstu, todėl rasti deramą ir prieinamą būstą miestuose bei turistinėse vietovėse tampa dar sunkiau.

Mažiausiai 24 ES šalyse benamystės lygis per paskutinį dešimtmetį išaugo, visų pirma dėl kylančių būsto kainų, taip pat dėl sustabdytų socialinės paramos programų. 700 tūkst. žmonių ES priversti nakvoti prieglaudose arba gatvėje, ir šis skaičius per pastarąjį dešimtmetį išaugo 70 proc. Tarp benamių ir netinkamuose būstuose gyvenančių žmonių yra itin daug pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ar migrantų, šalies viduje perkeltų ar pilietybės neturinčių asmenų, neįgaliųjų, romų ir kitų tautinių mažumų atstovų, moterų, vaikų, taip pat vyresnio amžiaus bei LGBTIQ asmenų, kurie dažnai patiria įvairialypę diskriminaciją. Šalys privalo nutraukti benamystės kriminalizavimą ir nebetaikyti diskriminacinės praktikos, pagal kurią benamiai žmonės netenka galimybės pasinaudoti socialinėmis paslaugomis bei prieglaudomis.

Europos Parlamentas pabrėžia būtinybę geriau apsaugoti moteris ir lyčių lygybę kovojant su COVID-19 krize.

Valstybės ir visuomenė nepakankamai reagavo į sustiprėjusį smurtą prieš moteris pandemijos metu. Valstybių prašoma sukurti saugias ir lanksčias įspėjimo apie smurtą artimoje aplinkoje sistemas, kad moterys galėtų tiesiogiai susisiekti su policija telefonu, el. paštu, teksto žinute ar paslėpta programėle, taip pat numatyti izoliavimosi išimtis potencialioms smurto aukoms. Savo ruožtu Europos Komisija raginama parengti ES smurto prieš moteris krizių metu protokolą, kuris apimtų smurto aukų apsaugą, taip pat pasiūlyti direktyvą dėl kovos su visų formų smurtu dėl lyties. Parlamentas pakartotinai ragina visas ES valstybes ratifikuoti Stambulo konvenciją, o ES Tarybą – įtraukti smurtą prieš moteris į ES nusikalstamų veikų sąrašą.

Kadangi esama krizė itin kenkia moterims ir gali sustiprinti lyčių nelygybę, ES šalys turi savo ekonomikos atkūrimo planuose numatyti tikslinius veiksmus lyčių lygybei stiprinti. Kadangi persidengianti ir struktūrinė diskriminacija daro didelį socialinį ir ekonominį poveikį pažeidžiamoms moterų grupėms, privaloma parengti tikslines priemones, kurios apimtų vyresnio amžiaus moteris globos namuose, neįgalias moteris, migrantes, taip pat kaimo, benames ir romų moteris bei LGBTQI+ bendruomenės narius.

Darbas namuose nėra vaikų priežiūros pakaitalas, todėl būtina užtikrinti galimybę naudotis vaikų priežiūros paslaugomis ir krizės metu. ES šalys raginamos taikyti skatinamąsias priemones, kurios leistų lanksčiai dirbti ne tik moterims, bet ir vyrams, taip pat kuo skubiau įgyvendinti Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą. ES turi suteikti daugiau verslumo galimybių motinoms ir vienišiems tėvams, taip pat geriau informuoti moteris verslininkes apie paskolų, nuosavo kapitalo finansavimo ir mikrofinansavimo galimybes per ES programas ir fondus.

Kai kuriose ES šalyse krizės metu buvo ribojamos galimybės naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis bei teisėmis. EP „pabrėžia, kad lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių oponentams neturėtų būti leidžiama šia krize pasinaudoti kaip galimybe riboti moterų teises, pavyzdžiui, teisę į saugų abortą“.