Teisės viršenybė: EP ragina užtikrinti ES biudžeto ir vertybių apsaugą
Spalio 5 d. vykusioje diskusijoje europarlamentarai pažymėjo, kad Europos vertybėms gresia pavojus, o lėšos iš ilgalaikio ES biudžeto ir atkūrimo fondo neturėtų atsidurti tų, kurie nesilaiko demokratijos ir pagrindinių teisių principo, rankose.
Europarlamentarai ragina sustiprinti teisinę valstybę visoje Europoje taikant naują, įrodymais pagrįstą mechanizmą bei nustatant veiksmingas sankcijas valstybėms narėms, kurios jį pažeistų. Jie taip pat ragina ES institucijas susitarti dėl aiškių taisyklių, susiejančių ES lėšų gavimą ir valstybės narės teisinės valstybės principų laikymąsi.
Teisės viršenybė
Teisinė valstybė yra viena iš bendrų vertybių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga. Ji įtvirtinta Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje. Tai reiškia, kad vyriausybės turėtų būti įpareigotos įstatymų, kurie neleistų priimti savavališkų sprendimų, o piliečiai turėtų turėti galimybę ginčyti savo veiksmus nepriklausomuose teismuose.
ES teisinės valstybės apsaugos mechanizmai
ES yra priėmusi keletą priemonių teisinei valstybei apsaugoti.
2020 m. rugsėjo 30 d. Europos Komisija pristatė pirmąją metinę teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, kurioje apžvelgiami reikšmingi teigiami ir neigiami pokyčiai, susiję su teisinės valstybės klausimais valstybėse narėse. Nuo 2007 m. Komisija vertina Bulgarijos ir Rumunijos pažangą tam tikrose apibrėžtose srityse po jų įstojimo į ES.
Savo ruožtu Taryba vykdo kasmetinį dialogą teisinės valstybės klausimais.
Remiantis ES sutartimis, Komisija gali imtis teisinių veiksmų (pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą) prieš ES šalis, kurios neįgyvendina ES teisės. Komisija bylą gali perduoti Teisingumo Teismui, kuris tam tikrais atvejais gali skirti finansines nuobaudas.
Pagal 7-ąjį ES sutarties straipsnį ES Taryba gali teikti rekomendacijas arba vieningai nuspręsti dėl sankcijų valstybei narei, įskaitant narystės teisių sustabdymą.
Naujos priemonės
Spalio 5 d. vykusioje diskusijose EP nariai palankiai įvertino Komisijos pradėtą metinę teisinės valstybės taikymo ataskaitą, tačiau paragino imtis daugiau veiksmų užtikrinant jos nuostatų vykdymą.
„Vien stebėjimas nesugrąžins teisminės nepriklausomybės Lenkijoje, taip pat neišgelbės „Index media“ Vengrijoje“, – teigė EP narys Michal Šimečka („Atnaujinkime Europą“, Slovakija).
Spalio 7 d. EP nariai balsuos dėl jo parengto pranešimo, kuriame siūloma sukurti objektyvų, įrodymais pagrįstą mechanizmą, kurį būtų galima vienodai taikyti visoms ES valstybėms, kad būtų apsaugota ir sustiprinta demokratija, teisės viršenybė bei pamatinės ES vertybės.
Naujasis mechanizmas apimtų prevencines ir taisomąsias priemones – nuo konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų iki biudžeto išmokų sustabdymo. Jį sudarytų kasmet Europos Komisijos atliekamas kiekvienos šalies teisės viršenybės padėties vertinimas su konkrečiomis rekomendacijomis, panašiai, kaip dabar reguliariai vertinama valstybių ekonominė padėtis pasitelkiant „Europos semestrą“. Į jį taip pat būtų įtrauktos ir jau esamos priemonės, pavyzdžiui, procedūra pagal 7-ąjį ES sutarties straipsnį.
ES finansinių interesų apsauga
2018 m. Komisija pateikė teisėkūros pasiūlymą dėl glaudesnio ES finansavimo ir teisinės valstybės principo sąsajos.
Pasiūlyme numatyta, kad Sąjunga gali sustabdyti, sumažinti arba apriboti galimybę gauti ES finansavimą pagal teisinės valstybės principo laikymosi trūkumų pobūdį, sunkumą ir apimtį. Tokį sprendimą pasiūlytų Komisija ir atvirkštinės kvalifikuotos daugumos balsavimo tvarka priimtų Taryba.
2019 m. balandį priimtoje rezoliucijoje Parlamentas išreiškė reikalavimą, kad priimant šiuos sprendimus tiek Tarybai tiek Parlamentui tektų toks pats vaidmuo. Pasiūlymas yra susijęs su derybų dėl ilgalaikio ES biudžeto rezultatais, o Parlamentas primygtinai teigia, kad susitarimas dėl 2021–2027 m. biudžeto galimas tik tuo atveju, jei bus padaryta pakankamai pažangos įgyvendinant šiuos teisės aktus.
2020 m. liepą ES vadovai susitarė įvesti teisinės valstybės sąlygų režimą, kad būtų apsaugotas biudžetas ir priemonė „Next Generation EU“. Savo ruožtu Tarybai pirmininkaujanti Vokietijos vyriausybė pateikė kompromisinį pasiūlymą, kurį EP nariai kritikavo spalio 5 d. vykusiose plenarinės sesijos diskusijoje.
„Mechanizmas, kurio niekada negalima pradėti dėl neryžtingų procesų, tarnauja tik tų, kurie nenori, kad būtų imtasi jokių priemonių, interesams“, – pažymėjo Petri Sarvamaa (Europos liaudies partija, Suomija).
„Šio mechanizmo barjeras yra toks didelis, kad žinome, jog pasekmių niekada nebus. Tarkime, kad turite valstybę narę, kurioje vyriausybė atsikrato nemėgstamų teisėjų, kaip tai įvyko Lenkijoje, tada Komisija turi įrodyti, kaip tai kainuoja mokesčių mokėtojams, kol tai bus galima įvesti“, – kalbėjo Daniel Freund (Žalieji, Vokietija).
Daugelis europarlamentarų pabrėžė, kad rizikuojama ne tik ES pinigais. „Teisinė valstybė yra daugiau nei kova su korupcija – tai yra mūsų bendros vertybės... Mūsų vertybės yra kertinis ES akmuo, mums jų reikia, kad galėtume daryti pažangą, judėti į priekį ir nė kiek nenusileisime jas gindami“, – teigė Socialistų ir demokratų frakcijos pirmininkė Iratxe García Pérez (Ispanija).
EP informacija