„Sukurti Europą, kuriai rūpi kiekvienas“

V. Blinkevičiūtė:
„Sukurti Europą, kuriai rūpi kiekvienas“
Rimantas Kazlauskas


Užtikrinta kokybiška priežiūra visą gyvenimą, pradedant ankstyvąja vaikų priežiūra ir
švietimu, baigiant pagyvenusių žmonių priežiūros paslaugomis ir parama
neįgaliesiems.
„Tokią – besirūpinančią kiekvienu – Europą matau. Juk niekas nėra apsaugotas nuo
nelaimių, ligų. Bet kuriam žmogui tam tikru gyvenimo momentu ar net visą
gyvenimą gali prireikti priežiūros“, - teigia Europos Parlamento narė Vilija
BLINKEVIČIŪTĖ.
Europos Parlamentas balsavo už rezoliuciją „Bendri Europos veiksmai priežiūros
srityje“.


Gerbiama Vilija, kaip vertinate situaciją su priežiūros paslaugomis?

Švelniai tariant, nepakankama. Visose ES valstybėse, labiausiai jų kaimiškuose
regionuose, trūksta kokybiškų, prieinamų, nesunkiai gaunamų ir įperkamų priežiūros
paslaugų. Ir dėl to du iš trijų asmenų, kuriems reikalinga priežiūra, nesulaukia tokių
paslaugų. Pirmiausia, dėl finansinių priežasčių.
O tokių paslaugų poreikis yra didelis ir nuolat didėja. Ypač – ilgalaikės priežiūros. O
tai ir mūsų artimieji, draugai, pažįstami, buvę bendramoksliai ar bendradarbiai.
Nematyti šios problemos masto ir nesiimti esminių veiksmų jau šiandien –
nedovanotina.
Ne išimtis ir Lietuva, kurioje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė nuolat ilgėja.


Bet juk yra ir dar kita medalio pusė – reikės dar daugiau priežiūrą teikiančiųjų?
Priežiūros, socialinių darbuotojų trūksta visoje Europoje. Viena iš svarbiausių
priežasčių – dauguma šių darbuotojų neuždirba tiek, kad galėtų sau ir savo šeimoms
užtikrinti deramą pragyvenimo lygį.
O problema kur kas gilesnė: didžioji dalis priežiūros paslaugų teikiama namuose ir tą
darbą dažniausiai atlieka moterys – dukros, žmonos, sesės, draugės. Ir tas darbas
namuose dažniausiai neįvertinamas tinkamai arba net apskritai nevertinamas. Tarsi
prižiūrintieji savo artimuosius namuose yra nematomi, tarsi jiems nereikia poilsio,
paramos, taip pat ir finansinės.
Tyrimai rodo, kad daugiau nei 90 proc. vyresnio amžiaus žmonių norėtų gyventi ir
būti prižiūrimi savo namuose. O juk priežiūra yra ne tik darbas, bet dažnai – labai
sunkus darbas. Ir moterims (dažniausiai joms) sunku derinti tai su darbu, su karjera.
Pagaliau, čia kalba ne tik apie senyvo amžiaus žmones, bet ir apie neįgaliuosius. Apie
vaikus – apie Vaiko garantijų iniciatyvos įgyvendinimą. Apie visus, kuriems reikia
priežiūros.

Ką daryti, ką siūlo Europos Parlamentas?
Jei trumpai, pirmiausia investuoti į priežiūros darbuotojus. Artimųjų priežiūrą
namuose pripažinti darbu su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis: piniginė
kompensacija ar parama, socialinės garantijos, reikšminga pagalba derinant
asmeninį gyvenimą ir darbą.
Kitaip tariant, pripažinti priežiūros paslaugų ekonominę svarbą, pripažinti tai
ekonomikos dalimi.
Taip, tam reikia lėšų. Europos Parlamentas ragina Komisiją ir valstybes kuo geriau
pasinaudoti Europos struktūriniais ir investicijų fondais. Tokių fondų yra ne vienas.
Taip pat raginama pasitelkti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės
lėšas.
Vienas iš siūlymų – parengti bendrą Europos Sąjungos strategiją, sukurti specialų
investicijų paketą, kuriuo būtų skatinama priežiūros ekonomika. Didėjantys
priežiūros poreikiai reikalauja ne tik kiekvienos valstybės, bet ir bendro europinio
požiūrio.