Strasbūras tarsi atsinaujinimo simbolis
Praėjus daugiau nei penkiolikai mėnesių, Parlamentas vėl grįžo į tiesioginį darbą Strasbūre. Sesijų atnaujinimas Strasbūre yra pasitikėjimo ir vilties ženklas visiems.
Pritarėme sprendimui įsteigti 88 mlrd. eurų dydžio Europos socialinį fondą (ESF+), skirtą remti darbo vietų kūrimą ir skatinti socialinę įtrauktį. Naujasis fondas, kuris yra dalis 2021–2027 m. ES finansinės programos, leis remti investicijas į darbo vietų kūrimą, švietimą ir mokymą, taip pat socialinę įtrauktį, galimybes naudotis sveikatos paslaugomis ir skurdo panaikinimo priemones, taip pat mažinti socialinius ir ekonominius pandemijos padarinius. Derybose dėl naujosios kartos fondo Europos Parlamentui pavyko užtikrinti daugiau lėšų kovai su jaunimo nedarbu ir vaikų skurdu, nes šiose srityse padėtis ypač pablogėjo dėl pandemijos. Valstybės, kurių 2017–2019 m. nesimokiusio ar nedirbusio jaunimo dalis viršijo ES vidurkį, turės šios visuomenės grupės mokymui ar integravimui į darbo rinką skirti bent 12,5 proc. ESF+ lėšų, o šalys, kuriose vaikų skurdas viršija ES vidurkį, šiai problemai spręsti turės numatyti bent 5 proc. fondo lėšų. Sveikintina ir tai, kad bent ketvirtadalis atnaujinto fondo lėšų turės būti skirta socialinei įtraukčiai ir lygių galimybių skatinimui, pavyzdžiui, siekiui integruoti romus ar imigrantus iš trečiųjų šalių.
Pritarėme derybinei pozicijai dėl 5 mlrd. eurų dydžio fondo, skirto paremti labiausiai nuo „Brexit“ nukentėjusioms ES valstybėms. Lėšų numatyta ir Lietuvai. EP siekia, kad didžioji dalis fondo lėšų – 4 mlrd. eurų – būtų išmokėta šiais ir kitais metais, o likęs milijardas – 2025 m. ES valstybės galėtų prašyti kompensuoti prisitaikymo prie „Brexit“ išlaidas, patirtas nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Fondo lėšos būtų paskirstomos pagal tris kriterijus: ES valstybės prekybos su Jungtine Karalyste (JK) svarbą, jos žvejybos JK išskirtinėje ekonominėje zonoje mastą ir jūros pasienio, esančio prie JK, gyventojų skaičių. Europarlamentarai siekia fondo paramą sutelkti į žuvininkystę, smulkųjį verslą, darbo vietų kūrimą, iš JK grįžtančių europiečių integraciją į darbo rinką, tačiau nenumatyti paramos finansų ir bankų sektoriui. Lietuva iš šio fondo jau šiemet ir kitamet gali tikėtis apie 8 mln. eurų, o iš viso – iki 11 mln. eurų. Didžiausia lėšų dalis atiteks Airijai (daugiau kaip 1 mlrd. eurų), Nyderlandams (iki 810 mln. eurų), Vokietijai (iki 591 mln. eurų) ir Prancūzijai (iki 672 mln. eurų).
Nauji ES pajamų srautai, kurie bus pasiūlyti liepą, turėtų užtikrinti teisingesnį apmokestinimą ir padėti grąžinti skolą, susidariusią finansuojant ES atkūrimo planą. Diskusijose patvirtinome, kad Komisija pateiks pasiūlymus dėl trijų naujų ES pajamų srautų, pagrįstų anglies dioksido pasienio koregavimo mechanizmu, skaitmeniniu mokesčiu ir ES išmetamųjų teršalų prekybos sistema, kaip nurodyta „naujų nuosavų išteklių gairėse“. Ši iniciatyva - gera, tačiau Komisija vėlavo pateikti pasiūlymus ir jie bus pateikti tik liepos 14, o ne birželio mėn., kaip buvo susitarta su Parlamentu. Stebėsime kaip bus laikomasi privalomo susitarimo, nes nauji nuosavi ištekliai yra būtini ES ateičiai. Naujos pajamos padės grąžinti bendrą skolą, susidariusią skolinantis išieškojimo fondui finansuoti, kad būtų išvengta naštos būsimoms kartoms. Tai padės kovoti su klimato kaita ir paskatins teisingesnį apmokestinimą, vadovaujantis neseniai įvykusiu G7 susitarimu dėl pasaulinės mokesčių reformos, siekiant užtikrinti, kad didelės tarptautinės įmonės sumokėtų visą savo mokesčių dalį.
Galutinai patvirtinome ES skaitmeninį COVID pažymėjimą, kuris sudarys palankesnes sąlygas keliauti Europos Sąjungoje ir padės gaivinti ekonomiką. Pažymėjimą su QR kodu skaitmeniniu arba popieriniu formatu nemokamai išduos ES valstybių valdžios institucijos. Šiuo dokumentu bus patvirtinama, kad asmuo pasiskiepijo nuo COVID-19, neseniai gavo neigiamą testo rezultatą arba persirgo šia liga. Ši sistema bus taikoma 12 mėnesių nuo šių metų liepos 1 d. Pažymėjimas nebus išankstinė laisvo judėjimo sąlyga ir negalės būti naudojamas vietoj kelionės dokumento. Visos ES šalys turės pripažinti kitose valstybėse narėse išduotus skiepijimo Europos vaistų agentūros (EMA) patvirtinta vakcina pažymėjimus. Pačios valstybės galės nuspręsti, ar pripažinti ir pažymėjimus, išduotus paskiepijus kita vakcina, patvirtinta atskirų valstybių, arba vakcina, kurią Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įtraukė į naudojimo esant ekstremaliajai padėčiai sąrašą.
Paraginome išplėsti sankcijas Baltarusijai po priverstinio lėktuvo nutupdymo Minske, taip pat įsteigti tarptautinį A. Lukašenkos režimo teismą. Būtina griežtai atsisakyti teikti Baltarusijai finansinę paramą, naujas kredito linijas šalies bankams, taip pat reikėtų nutraukti investicijas į infrastruktūrą ir ekonominę veiklą. Europos finansinėms institucijoms turėtų būti uždrausta įsigyti vertybinių popierių bei kitų Baltarusijos vyriausybės ir su ja susijusių valstybinių įstaigų išleistų finansinių priemonių. Rezoliucija taip pat ragina neleisti Baltarusijai dalyvauti tarptautiniuose sporto organizacijose ir renginiuose, įskaitant Europos ir pasaulio čempionatus, taip pat olimpines žaidynes Tokijuje. Rezoliucijoje siūlome „skubiai paskelbti sankcijas Baltarusijos asmenims ir juridiniams asmenims, prisidėjusiems prie priverstinio lėktuvo nutupdymo Minske. Pasmerkėme nepriimtinus A. Lukašenkos grasinimus nestabdyti neteisėtų migrantų ir prekybos narkotikais, taip pat ir Baltarusijos valdžios spaudimą ES valstybėms, įskaitant Baltarusijos prokurorų prašymą apklausti buvusį Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų. Išreiškėme savo susirūpinimą dėl 45 km nuo Vilniaus veikiančios nesaugios Astravo branduolinės jėgainės ir paraginome nustatyti veiksmingus saugiklius, kurie užkirstų kelią Astravo jėgainėje pagamintai elektrai tiesiogiai arba netiesiogiai patekti į ES rinką.
Atrodo, kad tikrai teks paduoti Europos Komisiją į teismą dėl naujos, su teisinės valstybės principais susijusios bloko taisyklės nenaudojimo Lenkijos ir Vengrijos atžvilgiu. Įstatymo viršenybės mechanizmas buvo skausmingai įtrauktas į prieš metus patvirtintą Europos Sąjungos 750 mlrd. eurų atsigavimo po pandemijos paketą. Mechanizmas yra būdas ribojant ES išmokas sustabdyti bloko demokratinių normų pažeidimus abiejose šiose šalyse. Europos Komisijai duotos dvi savaitės „įvykdyti savo įsipareigojimus“. Priešingu atveju kelsime bylą ES teisme. Norime, kad Komisija greičiau reaguotų į galimus įstatymų viršenybės pažeidimus šalyse narėse ir šio principo nesilaikymo atvejais nutrauktų ES finansavimą.
Paraginom patvirtinti tik tuos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kurie visiškai atitinka reglamento nuostatas ir tikslus, ir nedaryti jokių politinių nuolaidų. Būtina užtikrinti, kad kiekviena ES šalis plane įsipareigotų veiksmingai prisidėti prie šešių sutartų politikos sričių: žaliosios pertvarkos; skaitmeninės transformacijos; konkurencingumo; socialinės ir teritorinės sanglaudos; sveikatos ir atsparumo; taip pat ateities kartoms skirtų priemonių, tokių kaip švietimas ir įgūdžių stiprinimas. Ypatingą dėmesį siūloma skirti ir lyčių lygybei. Kovai su klimato kaita, įskaitant biologinės įvairovės apsaugą, būtina skirta bent 37 proc. numatytų lėšų. Investicijos į skaitmeninę transformaciją, kurios privalo sudaryti bent penktadalį visų lėšų, turi apimti skaitmeninio saugumo, infrastruktūros bei ES strateginių interesų apsaugos aspektus.
Paraginome iki 2027 m. visoje ES uždrausti auginti gyvūnus narvuose. Narvų siūloma atsisakyti laipsniškai, atsižvelgiant į kiekvienos gyvūnų rūšies savybes ir laikymo poreikius. Kartu siekiama skatinti alternatyvius gyvūnų auginimo būdus, kokie jau sėkmingai taikomi keliose ES šalyse. Rezoliucija buvo priimta įvertinant Europos piliečių iniciatyvą „End the Cage Age“, kurią pasirašė beveik 1,4 mln. ES piliečių.