S&D frakcijos naujienos 2020 kovas

Šioje apžvalgoje atrinkome aktualiausias pastarojo meto S&D frakcijos naujienas, kurios atspindi Europos Parlamento socialdemokratų požiūrį į įvairias ES aktualijas.

Žaliasis susitarimas

,,Green deal” arba ,,Žaliasis susitarimas” turėtų būti pirmasis teisėkūros aktas, kurį pristatys Ursulos von der Leyen Komisija, siekdama įgyvendinti ambicingą tikslą iki 2050 m. padaryti Europą pirmuoju klimato atžvilgiu neutraliu žemynu. Socialistai ir demokratai visada buvo šio esminės iniciatyvos  priešakyje. Mes raginame įsteigti „Klimato patariamąją tarybą“, kuri, teikdama rekomendacijas ir užtikrindama ES politikos suderinamumą su klimato tikslais, galų gale galėtų stebėti ir įvertinti pažangą siekiant Komisijos tikslų. Taip pat, klimato teisės aktas turėtų apibrėžti fiksuotą šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų, atsižvelgiant į nustatytus tikslus 2030, 2040 ir 2050 metams. Jei norime, kad signalas būtų aiškus, turime turėti įstatymą, kuris būtų priimtas prieš COP26 viršūnių susitikimą Jungtinėje Karalystėje.

Pabėgėlių krizė

Mūsų frakcija yra labai susirūpinusi dėl tūkstančių pabėgėlių, esančių ant Turkijos ir ES sienos. Raginame ES vadovus elgtis atsakingai. Teisės turi būti visapusiškai gerbiamos.

ES turi paremti Graikiją ir Bulgariją, tuo pat metu primindama joms apie savo įsipareigojimus. Socialdemokratai ragina  ES vidaus reikalų ministrus bei užsienio reikalų ministrus dar kartą patvirtinti, kad ES yra visiškai atsidavusi mūsų tarptautiniams įsipareigojimams ir pateikti tvarius sprendimus, pagrįstus solidarumu ir sąžiningu atsakomybės pasidalijimu. S&D frakcija ragina Europos Parlamento narius artimiausioje plenariniame posėdyje aptarti situaciją pasienyje.

Tokios pasienio valstybės narės kaip Graikija ir Bulgarija daugelį metų buvo paliktos vienos. Ši krizė neatrodo ,,lyg iš giedro dangaus”, ją buvo galima numatyti, tačiau ES Taryba per ilgai vengė ilgalaikių sprendimų. Dabar turime skubiai veikti ir kompensuoti nepakankamą vadovavimą regionui. Prie Turkijos sienos svarbiausia turi būti žmonių saugumas ir orumas. Nors Turkija prisiima dalį atsakomybės, mes, Europos Sąjunga, turime laikytis savo vertybių ir įsitikinti, kad jokios priemonės neprieštarauja ES ir tarptautinei teisei. Tai ne tik mūsų moralinė  bet ir teisinė pareiga. Žmonės, kurie jau daugelį metų kenčia, vis dar bėga iš karo zonų. Jie turi teisę prašyti prieglobsčio ir jaustis oriai.

Lyčių lygybė

Po daugelio metų socialistų ir demokratų raginimų, Europos Komisija pagaliau pateikė naują išsamią lyčių lygybės strategiją. Kaip buvo žadėta per pirmąsias 100 savo kadencijos dienų, Helena Dalli ateinantiems penkeriems metams pateikė ambicingą planą, kaip panaikinti lyčių nelygybę ir diskriminaciją. Siūlomi veiksmai apima: smurto dėl lyties ir stereotipų panaikinimą; vienodą dalyvavimą ir galimybes darbo rinkoje, įskaitant vienodą atlyginimą; lyčių pusiausvyros užtikrinimą priimant sprendimus politikoje. Moterys ES sudaro daugiau nei pusę gyventojų, tačiau jos nepakankamai atstovaujamos priimant ekonominius ar politinius sprendimus, jų užimtumo lygis yra mažesnis ir uždirba mažiau nei vyrai. Be to, kiekvieną dieną moterys žudomos visame pasaulyje dėl nesuvokiamos priežasties. Dėl to, jog yra moterys. Turime sutelkti visas jėgas, kad panašių dalykų nebebūtų. Pagaliau turime planą ir bendrus tikslus moterų teisių ir lyčių lygybės srityje ES. Ypač svarbus įsipareigojimas kovoti stereotipais, kurie yra viena pagrindinių diskriminacijos priežasčių. Kova su stereotipais yra būtina, jei norime pasiekti visišką lygybę!  Pati strategija yra tik pradžia. Neturėtume gaišti daugiau laiko. Stambulo konvencija turi būti skubiai ratifikuota arba, jei ji vis dar bus blokuojama, kuo greičiau turi būti pradėtas įgyvendinti planas B, kuriuo kitais metais bus įvestos kitos teisinės priemonės smurtui prieš moteris panaikinti.

Covid-19

Po itin didelio „Covid-19“ viruso protrūkio mes, europiečiai ir ES institucijos, esame raginami būti vieningi, kad laimėtume šią kovą. ES lygiu reikia imtis skubių priemonių, kad būtų sustabdytas jos plitimas. Tik vieningai ir solidariai galime įveikti šią krizę. Turime pripažinti svarbų visuomenės sveikatos priežiūros sistemų vaidmenį ir tai, kaip žmonės reaguoja į labai griežtas priemones tokiose šalyse kaip Italija. Mes visi kartu turime elgtis atsakingai ir būti atsargūs. Turime gerinti dalijimąsi informacija ir parodyti solidarumą, kai reikia teikti pagalbą labiausiai nukentėjusiems. Mes, kaip politikai, taip pat esame atsakingi už bet kokio ekonominio ir socialinio šios krizės poveikio numatymą. Valstybės narės turi investuoti tiek, kiek reikia, kad būtų išvengta viruso plitimo ir pasirūpinta sergančiaisiais. Tačiau vien fiskalinio lankstumo nepakanka. Turėtų būti suteikta papildoma finansinė parama. Europos investicijų bankas turėtų naudotis visomis savo galimybėmis, siekdamas suteikti MVĮ skubų likvidumą, remti labiausiai nukentėjusių ekonomikos sektorių finansavimą ir apsaugoti darbo vietas. Viena iš šios krizės pamokų yra tai, kad ilgainiui visos valstybės narės turi stiprinti savo socialinės apsaugos ir visuomenės sveikatos sistemas, teikdamos gerai įrengtą ir aukštos kokybės sveikatos priežiūros infrastruktūrą, vienodai prieinamą visiems.

Socialdemokratų kovos su COVID-19 pandemija veiksmų planas: 25 pasiūlymai krizei įveikti

NEATIDĖLIOTINI VEIKSMAI

1. ES masto investicijos į mokslinius tyrimus ir veiksmingą dalijimąsi duomenimis siekiant veiksmingo gydymo ir galimos vakcinos nuo COVID-19, kuri turi būti prieinama visiems.
2. ES masto esminės medicinos įrangos, medžiagų ir reikmenų kaupimas, labai paveiktų regionų tyrimų rinkinių teikimas, veiksmingas ir lankstus bendras medicininių atsargų pirkimas, visuomenės sveikatos agentūrų (ECDC, EMA) stiprinimas sutelkiant visas Europos lygmeniu prieinamas visuomenės sveikatos priemones.
3. Neatidėliotinas koronarinių obligacijų, garantuojamų Europos centrinio banko pirkimo programos, sukūrimas.
4. Europos stabilumo mechanizmo (ESM) aktyvinimas specialia kredito linija, kad būtų išvengta nacionalinių valstybės obligacijų palūkanų normų skirtumo be papildomų makroekonominių sąlygų.
5. Pradėti taikyti laikiną Europos minimalių pajamų sistemą, siekiant apsaugoti visų rūšių darbuotojus, savarankiškai dirbančius ir mažas pajamas gaunančias šeimas.
6. Paskolų garantija pirmųjų būstų savininkams, siekiant užkirsti kelią hipotekos įsipareigojimų neįvykdymui, kartu su specialia nuomininkų apsaugos nuo iškeldinimo schema krizės metu.
7. Užtikrinti nuolatinį pagrindinių prekių ir gyvybiškai svarbių medicinos ir apsaugos priemonių tiekimą ir platinimą bendrojoje rinkoje.
8. Valstybės pagalbos sistemoje turi būti suteiktas visiškas lankstumas, įskaitant 107 straipsnio 3 dalies taikymą "rimtiems sutrikimams atitaisyti" ir Komisijos siūlomos naujos laikinosios sistemos įgyvendinimą, jei reikia atsigavimo etape.
9. Užtikrinti patikimą maisto tiekimą iš žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto verslo per ir po staigios sveikatos krizės, užtikrinant jų tolesnę gamybą ir be kliūčių transportavimą visoje bendrojoje rinkoje.
10. Geresnis valstybių narių veiklos koordinavimas ir dalijimasis informacija, susijusia su sienų uždarymu ir apribojimais, įskaitant žaliąsias juostas, skirtas tiekimo grandinėms apsaugoti.
11. Įdiegti nedarbo perdraudimo išmokų sistemą ir laikiną Europos užimtumo garantiją, kad būtų galimai spręsti masiško nedarbo problemą, atsižvelgiant į atsigavimo spartą. Šie pasiūlymai turėtų būti grindžiami išsamia Europos socialinio atgaivinimo strategija ES ir nacionaliniu lygmenimis, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, apsaugant darbuotojų teises ir užtikrinant gerovę visiems.
12. Priimti visapusišką kovos su skurdu strategiją ir stiprinti socialinės apsaugos sistemas. Europos socialinis atsigavimas turėtų būti sutelktas į pažeidžiamiausius asmenis, įskaitant vaikus ir nepilnus namų ūkius.
13. Skaitmeninės atskirties mažinimas ir investicijos į kokybišką prieigą prie interneto, visų pirma siekiant remti mokymąsi internetu ir mokymąsi atokiose vietovėse, taip pat mokestinės  lengvatos asmenims ir šeimoms įsigyti kompiuterius ar planšetes.
14. Imtis prevencinių priemonių pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams, kurie yra migrantų antplūdžio valdymo ir sulaikymo centruose.
15. Komisija ir valstybės narės turėtų įtraukti visas Vakarų Balkanų šalis į ES platformas ir mechanizmus kovai su COVID-19.
16. ES turi parodyti tarptautinį solidarumą. PSO įsteigė COVID-19 solidarumo reagavimo fondą. Palankiai vertiname tai, kad per PSO bus skirta 25 mln.eurų.

VIDUTINĖS TRUKMĖS VEIKSMAI

17. Investuoti ir kurti Europos visuomenės sveikatos sistemas, skatinant valstybes nares į savo nacionalines sveikatos priežiūros sistemas įdarbinti medicinos darbuotojus, aprūpinant juos pakankamais resursais, atlyginimus ir medicinos įranga.
18. Pakankami ES ištekliai įgyvendinant plataus užmojo 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą. Akivaizdu, kad net 1,3 proc. Europos Parlamento pasiūlytų BNP nepakaks, kad šiomis aplinkybėmis būtų galima atsigauti po šios krizės.

ILGALAIKIAI VEIKSMAI

19. Papildyti neatidėliotinus Europos Centrinio banko ir Europos stabilumo mechanizmo veiksmus įsteigiant Europos iždą, įgaliotą stabiliai išleisti euroobligacijas.                Būtina remti nuolatines valstybių narių pastangas pagreitinti ir stabilizuoti ekonomikos ir socialinį atsigavimą ir suteikti finansines paskatas siekiant ilgalaikio tvaraus vystymosi ir Europos žaliojo susitarimo.
20. Reformuoti Europos fiskalines taisykles, kad būtų užtikrintas jų anticiklinis pajėgumas, ir paversti jas paskatomis patenkinti didelius viešųjų investicijų poreikius, atsirandančius dėl Europos žaliojo susitarimo. Galutinis tikslas – užtikrinti aplinkos, ekonominį ir socialinį tvarumą ir vienodą perėjimo naštos pasidalijimą.
21. Peržiūrėti ir išplėsti ES nuosavus išteklius (Sutarties 311 straipsnis), siekiant sumažinti valstybių narių BNP įnašus ir padidinti naujų pajamas, būtinas naujai Europos politikos darbotvarkei ir prioritetams įgyvendinti.
22. Nauja metinė tvaraus augimo apžvalga, skirta peržiūrėti dabartinį Europos semestrą. Jis turėtų būti naudojamas kaip svertas siekiant JT darnaus vystymosi tikslų.
23. Nauja Europos pramonės politika, kad ji taptų ne tik konkurencingesnė, bet ir atsparesnė pasauliniams sukrėtimams. Tai taip pat turėtų paskatinti didesnę vaistų ir farmacinių sudedamųjų dalių, medicinos prietaisų, įrangos ir medžiagų gamybą ES. Jei šios srities strateginėms korporacijoms kiltų išlikimo grėsmė krizės sąlygomis, galimas valstybės įsikišimas, netgi privatizuojant įmones. Šiai sričiai turėtų būti mobilizuotas naujasis Pereinamojo laikotarpio fondas o jo taikymo sritis turėtų sudaryti sąlygas remti medicinos produktų ir įrangos pramoninės veiklos plėtrą.
24. Tvirta ir gerai finansuojama regioninė ir sanglaudos politika yra gyvybiškai svarbi priemonė siekiant remti darnų ekonomikos ir socialinį atsigavimą visoje ES. Kartu turėtų būti supaprastintos prieigos prie fondų procedūros.
25. Didinti Europos atsparumą mokantis iš visų dabartinės krizės pamokų, susijusių su nepakankamu ekstremalių situacijų planavimu ir reagavimo į ekstremalias situacijas pajėgumais sveikatos, ekonomikos ir socialinėje srityse. Europos Komisija artimiausiu metu turėtų pateikti Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl plataus užmojo Europos atsparumo strategijos, įskaitant klimato kaitos poveikį.