S&D frakcijos balandžio mėnesio naujienos

S&D remia EP rezoliuciją dėl COVID-19

 Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje raginama sudaryti išsamų atkūrimo planą kovai su COVID-19 pandemija ir jos socialinėmis bei ekonominėmis pasekmėmis. Remiama parlamentinės daugumos, ji ragina padidinti 7 metų ES biudžeto finansavimą ir susigrąžinimo obligacijas, kad būtų galima panaudoti skolą, susidariusią dėl investicijų, skirtų įveikti šią krizę. Tai yra lemiamas momentas mūsų istorijoje. Mums reikia atkūrimo plano. Šiame Parlamente sugebėjome įveikti ideologinius nesutarimus ir nacionalinį interesą ginti tvirtą Europos atsaką visų mūsų piliečių labui.

Dabar reikia politinės drąsos ir vizijos. Laikas strateginėms investicijoms ne tik skatinti gamybą ir perkamąją galią, kad vėl būtų galima suaktyvinti ekonomiką, kai palaipsniui nutraukiamos karantino priemonės, bet ir ateityje užtikrinti atsparumą. Privalome panaudoti investicijas, kad sustiprintume savo viešąsias sistemas, taip pat svarbius pramonės ir ekonomikos sektorius. ES turi išeiti iš šios pandemijos ir paruošti pagrindą naujam ekonominiam socialiniam ir ekologiniam modeliui, kuriame žmonės ir jų sveikata yra svarbiausi.

Kuo ryžtingesni mūsų veiksmai dabar, tuo mažesnę įtaką mums turės ekonominė ir socialinė krizė, ir tuo greičiau mes ją įveiksime. Jei šio protrūkio pradžioje Komisija ir Taryba neatliko užduoties, mes stengsimės, kad nuo šiol jie prisiimtų savo atsakomybę. Daugelis europiečių yra nusivylę, nes tikėjosi daugiau, nes jie vis dar tiki ES. Tai turime priminti ir nacionaliniams lyderiams

COVID – 19 ir nauja Daugiametė finansinė perspektyva

Dėl COVID-19 krizės pasaulio ir Europos ekonomikai kyla precedento neturintys iššūkiai, verčiantys mąstyti už ribų ir būti drąsiais, priimti iššūkį ir pateisinti ES piliečių lūkesčius bei rasti priemones, kurios užtikrins greitą išėjimą iš krizės.  Sąjunga remiasi sąžiningumo ir solidarumo principais ir tik solidarumo dėka galime šią padėtį išspręsti.

Išplėstos Euro grupės susitarimas dėl precedento neturinčio priemonių paketo buvo pirmasis žingsnis, kurį reikia skubiai įgyvendinti. Tačiau norint skatinti ekonomiką, Europai reikės masinio investicijų atkūrimo plano, viršijančio tai, ką jau daro Europos stabilumo mechanizmas, Europos investicijų bankas ir Europos centrinis bankas, ir tai, kas daugiau nei valstybės narės jau įgyvendino nacionaliniu lygiu. Atkūrimo planui taip pat reikės ES veiksmų teikiant dotacijas, o ne paskolas. Dar labiau akivaizdu, kad atsakymas turi būti tvirta DFP.

Dabartinis DFP pasiūlymas jau buvo per mažas ir nepajėgus spręsti ES iššūkių dar prieš COVID-19 krizę. Todėl atnaujintas DFP pasiūlymas, kuriame atsižvelgiama į socialinius ir ekonominius pandemijos padarinius, tapo būtinybe. Šis atnaujinimas yra galimybė turėti tvirtą ir lanksčią DFP, kurioje prioritetus būtų galima įvertinti iš naujo atsižvelgiant į dabartinius iššūkius ir skirti daug išteklių, kad būtų sukurta atspari, integracinė ir klimato požiūriu neutrali Europos ekonomika. Taip pat reikės atlikti privalomą laikotarpio vidurio peržiūrą, kad būtų galima dar kartą įvertinti ir pakoreguoti 2021–2027 m. DFP antrąją dalį.

Tačiau akivaizdu, kad dar didesnės DFP nepakaks norint išvengti sunkios ekstremalios situacijos. Dabartinė padėtis verčia mus veikti labai greitai ir imtis konkrečių priemonių, kad būtų išvengta nepakeliamų socialinių padarinių.

Štai kodėl, be DFP, mums reikia ne mažiau kaip 1,5 trilijono eurų susigrąžinimo fondo, kaip papildomos priemonės Europos atsparumui skatinti, socialinei ir sveikatos žalai atitaisyti.

Išieškojimo fondas turi būti sukurtas atsižvelgiant į Bendrijos sistemą (užtikrinant tinkamą Europos Parlamento ir Tarybos demokratinę atskaitomybę) ir turi būti numatytas tarp DFP viršutinių ribų ir nuosavų išteklių viršutinių ribų. Ši novatoriška finansinė priemonė turėtų būti panaudota išleidžiant išieškojimo obligacijas, skolinantis rinkose pinigų ir išleidžiant bendrą skolą (ypač ilgas ar neterminuotas obligacijas), kurią garantuoja ES biudžetas ir kuri apmokama iš būsimų naujų nuosavų išteklių, įsitikinant, kad šis planas yra orientuotas į ateitį.

Todėl sprendimas dėl nuosavų išteklių turi būti atitinkamai peržiūrėtas, kad būtų sukurta pakankamai laisvės tokiam finansavimui. Aišku, kad dabartinės 1,2% BNP viršutinės ribos nepakanka, ją reikia padidinti iki mažiausiai 2% ES BNP.

Visos šios priemonės turėtų atitikti Europos žaliojo susitarimo principus, turėtų paskatinti įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį ir suteikti papildomą paramą Tvarios Europos investicijų planui, siekiant skatinti ES užimtumą ir ekonomiką siekiant tvaraus, skaitmeninio ir integracinio vystymosi. Todėl juo turėtų būti remiamos investicijos, kuriomis užtikrinamas makroekonominis skatinimas, ir projektai, kurie sudarys sąlygas tvaresnei ir socialiai teisingesnei Europai, kartu užtikrinant vienodas konkurencijos sąlygas bendrojoje rinkoje. Jau prieš šią krizę Europos Komisija buvo pareiškusi, kad įgyvendinant „Žaliąjį susitarimą“ per ateinančius 10 metų reikės įveikti investicijų atotrūkį, kuris per metus būtų bent 260–500 milijardų eurų. Turėdamas tokių išteklių „Žaliasis susitarimas“ galėtų sukurti daugiau nei 5 milijonus darbo vietų visose mūsų šalyse, kurių reikės norint įveikti šią krizę. Nauji nuosavi ištekliai turėtų iš esmės prisidėti ne tik prie „praeities ekonomikos išsaugojimo“ trumpalaikėje perspektyvoje, bet ir ilgainiui panaikinant investicijų spragą, kad būtų sukurta atsparesnė ir ekologiškesnė ateities ekonomika.

COVID -19 ir moterų teisės

COVID-19 viruso išprovokuota pasaulinė ir Europos sveikatos ir ekonomikos krizė atskleidžia mūsų visuomenės ir socialinių bei ekonominių sistemų ribas ir prieštaravimus. Kaip ja matėme ankstesnėse krizėse, moterys yra pažeidžiamiausia visuomenės grupė krizių metu.

Įprastu metu moterys atlieka didžiąją dalį neapmokamų namų ruošos darbų. Dėl dabartinės krizės ir įgyvendintų priemonių padaugėja neapmokamo moterų darbo: uždarius mokyklas ir vaikų darželius, reikalinga vaikų priežiūra namuose ir mokymas namuose, pagyvenusiems artimiesiems reikalinga pagalba. Moterys dėl viso to patiria padidėjusią emocinę, psichinę ir socialinę naštą. Nuotolinio darbo ir šeimos įsipareigojimų suderinimas, kuris neturėtų būti vien tik moterų problema, sukuria papildomą krūvį, ypač vienišiems tėvams, kurie daugiausia yra moterys (85 proc.). Tai gali lemti prastesnius darbo rezultatus, palyginti su jų bendraamžiais vyrais, o tai gali tapti lemiamu žingsniu, kai įmonės vėl pradės dirbti pilnu tempu. Atsigavimas nebus greitas, daug darbo bus prarasta ir darbo laikas sutrumpintas, kaip matyti iš ankstesnių krizių. Ilgalaikiais šios krizės padariniais, greičiausiai, vėlgi, bus stipriau paveiktos moterys. Visose krizėse ir vietose vyrų darbai atsigavo anksčiau nei moterų.

Kaip rodo istorija, moterys turės didelę įtaką ekonomikai, taip pat ir ilgalaikėje perspektyvoje: Kylant ekonominio nuosmukio grėsmei, labiausiai nukentės socialiai remtinos moterų grupės, įskaitant, vienišas motinas, moteris migrantes ir mažas pajamas gaunančias moteris. Kils skurdo, nedarbo, socialinės atskirties ar benamystės rizika. Dėl neproporcingos naštos, kurią moterys patiria per šią pandemiją ir po jos, reikalingas laipsniškas požiūris į lyčių aspektą tiek įgyvendinant neatidėliotinus, tiek ilgalaikius veiksmus nacionaliniu ir ES lygiu.

S&D frakcija Europos Parlamente ragina imtis neatidėliotinų tikslinių viešųjų investicijų užtikrinimo, atsižvelgiant į moterų sveikatos paslaugų teikėjų poreikius. Užtikrinti, kad pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant moterų prieglaudas, būtų teikiamos skubios pagalbos lėšos. Užtikrinti nukentėjusių moterų galimybes kreiptis į teismą ir policiją.

Visoms moterims garantuoti prieigą prie kokybiškos medicininės, psichologinės ir socialinės priežiūros, įskaitant seksualinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises (SRHR), tokias kaip skubios pagalbos kontracepcija, abortai ir sanitarinės priemonės, įskaitant lanksčius sprendimus, susijusius su internetinėmis konsultacijomis. Visos motinystės paslaugos turi būti prieinamos, aprūpintos tinkamu personalu ir ištekliais. Reikia stengtis neleisti SRHR oponentams piktnaudžiauti šia krize kaip moterų teisių, tokių kaip teisė į abortą, ribojimo kanalais.

Taip jau buvo 2008 m. krizės metu ir mes turime įsitikinti, kad šį kartą reaguosime skirtingai ir laiku, kad išvengtume blogiausio.

Lyčių aspekto integravimas yra svarbus visose ekonomikos atgaivinimo strategijos srityse, taip pat ir ekonominėje strategijoje: privalome suvienodinti darbo užmokestį ir darbo sąlygas sektoriuose, kuriuose dominuoja moterys, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros ir pardavimo srityse, kad moterys gautų tai, ko nusipelno, ir ne tik krizių metu; sektorių segregacija ir darbo užmokesčio bei pensijų atotrūkis turi būti pašalinti struktūrinėmis privalomosiomis priemonėmis, kurios nėra susijusios su krizėmis vienkartiniais atvejais; sudaryti teisingesnį moterų atstovavimą sprendimų priėmimo procese politikoje ir įmonių valdybose pagal kvotas.

Iššūkiai ES migracijos politikai

Mūsų frakcija ragina Europos Komisiją ir Tarybą pristatyti nuolatinį paieškos ir gelbėjimo mechanizmą Viduržemio jūroje kartu su privaloma pabėgėlių ir migrantų perkėlimo sistema kaip Europos prieglobsčio reformos dalį. Šiomis dienomis matome, kad ES būtinas tarpvalstybinis solidarumas. Štai kodėl ES reikia tvaraus ir suderinto požiūrio į paiešką ir gelbėjimą, remiantis tarptautine teise. Be to, į naująjį ES migracijos paktą būtina įtraukti privalomą perkėlimo mechanizmą, pagrįstą solidarumu su valstybėmis narėmis prie išorinių sienų ir pažeidžiamais žmonėmis kiekviename proceso etape. Kartu su Komisija ir Taryba turime pateikti nuolatinį, teisingą ir europinį migracijos iššūkių sprendimą, kad galėtume dirbti kartu atsakydami į pagalbos kvietimus ten, kur žmonėms jos reikia.

ES žemės ūkio politikos sprendimai

Kilus Covid-19 pandemijai, Europos Parlamento žemės ūkio komitetas priėmė esminį sprendimą: priimti pereinamąjį reglamentą, kuris pratęs bendros žemės ūkio politikos taisykles dar dvejiems metams ir neleis sumažinti tiesioginių išmokų kaimo plėtrai. Remdamasis šiuo svarbiu sprendimu, EP pradės tarpinstitucines derybas (trišalius susitikimus) dėl taisyklių, kurios ūkininkams turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio. Kai sektorius susiduria su dideliais sunkumais dėl koronaviruso, ūkininkams labiausiai reikia tam tikro užtikrinimo.

Svarbiausia naujų taisyklių dalis yra garantija Europos ūkininkams, gyvulininkystės augintojams ir kitiems BŽŪP naudos gavėjams, kad po to, kai šių metų pabaigoje pasibaigs daugiametė biudžeto programa ir įsigalios BŽŪP reformos, jie vistiek bus užtikrinti dėl išmokų.

Moterų teisių būklė Lenkijoje

Šiandien Lenkijoje moterims legaliai leidžiama daryti abortus tik trimis atvejais: jei nėštumas atsirado dėl išžaginimo ar kraujomaišos, jei kyla pavojus motinos gyvybei arba yra vaisiaus anomalijų. Naujas kovos su abortu įstatymas trečiuoju atveju uždraustų bet kokius abortus, todėl, praktiškai, tiesiog, būtų uždraustas.

Lenkijos vyriausybė ciniškai naudojasi dabartine padėtimi, kad galėtų įgyvendinti šį įstatymą, nes dėl galiojančių apribojimų žmonėms nebus leista išeiti į gatves ir protestuoti.

Lenkų moterys baiminasi dėl savo ir artimųjų sveikatos ir gyvenimo bei bijo prarasti darbą dėl COVID-19 pandemijos. Užuot padėjusi jiems, vyriausybė siekia apriboti jų pagrindines teises ir atimti iš jaunų žmonių visapusišką lytinį švietimą.

Dėl šių priemonių neišvengiamai padaugės gyvybei pavojingų nelegalių abortų. Atėjo laikas suprasti, kad seksualinės ir reprodukcinės teisės yra žmogaus teisės, ir moterys turi turėti laisvę nuspręsti dėl savo kūno, nepriklausomai nuo to, kurioje ES valstybėje jos gyvena. Socialistų ir demokratų žinia Lenkijos moterims yra aiški: mes stovime jūsų pusėje solidariai ir pažadame tęsti kovą už jūsų pagrindines teises.