Rugsėjo 11-14 d. EP plenarinė sesija Strasbūre

Su dujų tiekimo krize susiduriančios ES valstybės galės tikėtis kaimynų pagalbos. Tai numatančias ES taisykles europarlamentarai aptars antradienį, o vėliau tvirtins jau su ES Tarybą suderintą projektą. Be to, ketvirtadienį EP nariai tikisi sulaukti daugiau informacijos iš Europos Komisijos dėl kontraversiško „NordStream II“ dujotiekio plėtros.

ES dujų tiekimo saugumo taisyklėse numatyta, kad tiekimo krizę išgyvenanti ES valstybė galės įspėti kitas valstybes ir aktyvuoti tarpvalstybinės pagalbos mechanizmą.

Naujasis reglamentas yra antrasis dokumentas iš ES energetiko sąjungos teisės aktų rinkinio, kurį pavyko suderinti ES teisės aktų leidėjams. Pirmosios taisyklės, priimtos š. m. kovo mėn., skirtos padidinti energetikos susitarimų skaidrumą.

Tikėtina, kad naujosios taisyklės įsigalios iki metų pabaigos.

Antradienį europarlamentarai kartu su ES Tarybos ir Europos Komisijos atstovais aptars vasaros pabaigoje kilusį kiaušinių skandalą, nustačius, kad jie užteršti insekticidu fipronil. Tikėtina diskusijoje bus aptartos priemonės, kaip sustiprinti ES skubaus perspėjimo apie nesaugų maistą sistemą.

Europarlamentarai tikisi sulaukti daugiau informacijos apie iki šiol pritaikytas maisto saugos priemones ir būdus susigrąžinti vartotojų pasitikėjimą. Rugpjūčio 31 d. EP žemės ūkio komitete vykusioje diskusijoje EP nariai pažymėjo, kad ES valstybės turi spartinti apsikeitimą informacijos apie nesaugius produktus, o sukčiaujančios įmonės ir asmenys sulaukti tinkamų bausmių.

Dėl fipronil liekanų kiaušiniuose Europos Komisijai buvo pranešta š. m. liepos 20 d. Labiausiai šio skandalo paveiktos šalys tapo Belgija, Nyderlandai ir Vokietija.

Ketvirtadienį europarlamentarai balsuos dėl naujų taisyklių, kurios turėtų padidinti gaminių, įrangos ir paslaugų, pavyzdžiui, telefonų, bankomatų ar bilietų automatų, prieinamumą neįgaliesiems.

Apie 80 mln. europiečių turi negalią, o dėl ES gyventojų senėjimo iki 2020 m. tikėtina šis skaičius gali padidėti iki 120 mln.

Naujosios taisyklės numato gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimus. EP nariai siūlo juos taikyti ne tik bankomatams, telefonams, kompiuteriams ar telefonams, bet taip pat ir mokėjimo terminalams, el. knygų skaityklėms bei interneto svetainėms ir mobiliuose įrenginiuose teikiamoms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms.

Europarlamentarų siūlymai dar nėra suderinti su ES Taryba, todėl Parlamentas balsuos dėl derybų mandato.

Trečiadienį EP nariai balsuos dėl priemonių, kurios leistų padidinti miškų galimybę sugerti anglies dvideginį, siekiant kovoti su klimato kaita.

Europarlamentarai ragins miškus kertančias ES valstybes diegti kompensacinius mechanizmus, t.y. sodinti naujus medžius arba gerinti miškų, pasėlių ir pievų  valdymą. Jų įsitikinimu būtina geriau išnaudoti miškų galimybę sugerti anglies dvideginį. ES miškai absorbuoja 10 proc. ES anglies dvideginio išlakų.

Antradienį Europos Parlamentas tvirtins specialaus kovos su terorizmu komiteto sudėtį, kurį sudarys 30 EP narių. Pirmasis posėdis numatytas rugsėjo 14 d.

Šį komitetą europarlamentarai nusprendė įsteigti šių metų liepos mėn. Jis tirs  kovos ES su terorizmu trūkumus ir siūlys būdus padaryti ją veiksmingesnę. Europarlamentarai vertins ES išorės sienų valdymą, valstybių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, duomenų bazių sąveiką bei kritinės infrastruktūros apsaugos lygį.

Steigiamasis specialiojo komiteto posėdis bus šaukiamas rugsėjo 14 d. (Strasbūre), kur bus išrinktas jo pirmininkas ir pranešėjas.

Antradienį europarlamentarai kartu su ES diplomatijos vadove Federica Mogherini aptars augančią įtampą Korėjos pusiasalyje, po to, kai Šiaurės Korėja atliko Jungtinių Tautų uždraustų balistinių raketų ir vandenilinės bombos bandymus.

2016 m. spalio mėn. rezoliucijoje EP nariai pasmerkė branduolinių ginklų bandymus ir paragino Šiaurės Korėją „susilaikyti nuo tolesnių provokacijų, visiškai, patikrinamai ir negrąžinamai atsisakyti savo branduolinių ir balistinių raketų programų“.

Turkijos ateitis Europoje, o taip pat šalyje blogėjanti teisės viršenybės, žiniasklaidos laisvės ir pagarbos žmogaus teisėms padėtis antradienį vakare Europos Parlamente bus aptarta su ES diplomatijos vadove Federica Mogherini. Tikėtina, kad spalio mėn. pradžioje europarlamentarai priims atitinkamą rezoliuciją.

Šių metų liepos mėn. EP nariai paragino Turkiją gerbti demokratijos principus ir paprašė Komisijos ir ES valstybių „nedelsiant oficialiai sustabdyti narystės derybas su Turkija, jei konstitucinės reformos dokumentų rinkinys bus įgyvendintas be pakeitimų“.

Antradienį europarlamentarai vertins, kaip ES ir jos valstybėms sekasi suvaldyti migracijos krizę. Kartu su ES diplomatijos vadove Federica Mogherini jie aptars bendradarbiavimo su Afrikos valstybėmis pažangą, paramą Libiją ir ES migracijos bei prieglobsčio taisyklių peržiūrą.

Po ES susitarimo su Turkija ir „Balkanų kelio“ uždarymo migracijos srautai persikėlė į centrinę Viduržemio jūros dalį, kur vis daugiau migrantų iš Šiaurės Afrikos mėgina nelegaliai pasiekti Italijos krantus. 2016 m. Italijoje išsilaipino apie 181 tūkstantis prieglobsčio prašytojų, o šiais metais jau apie 100 tūkst.

Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis 2017 m. apie 2500 asmenų neteko gyvybių bandydami perplaukti Viduržemio jūrą.

ES valstybės turi užkirsti kelią prieštaringiems ginklų eksporto sprendimams, o tam gali pasitarnauti ES priežiūros institucijos steigimas. Tai teigiama EP rezoliucijoje, dėl kurios bus balsuojama trečiadienį.

Europarlamentarai vertins ES valstybių bendrosios pozicijos, kuri nustato karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolės reikalavimus, įgyvendinimą. Jie siūlys išplėsti kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama išduodant eksporto leidimus, sąrašą. Norima įtraukti korupcijos rizikos vertinimą, o taip pat numatyti sankcijas toms valstybėms, kurios nesilaiko minimalių ginklų eksporto kontrolės reikalavimų.

ES valstybės drauge yra antras pagal dydį ginklų tiekėjas pasaulyje (26 proc. viso pasaulinio eksporto) po JAV (33 proc.) ir prieš Rusiją (23 proc.). 2012–2016 m. tarptautiniai svarbiausių ginklų (raketų, lėktuvų, gynybos sistemų) perdavimai pasiekė didžiausią kiekį, palyginti su bet kuriuo kitu penkerių metų laikotarpiu nuo Šaltojo karo pabaigos.

Trečiadienį europarlamentarai balsuos dėl Petro Auštrevičiaus (Liberalai ir demokratai) parengtos rezoliucijos dėl korupcijos ir žmogaus teisių trečiosiose šalyse. Joje raginama geriau apsaugoti korupciją atskleidžiančius asmenis ir organizacijas, o taip pat į ES susitarimus su trečiosiomis šalimis įtraukti kovos su korupcija nuostatas.

Antradienį vyksiančioje diskusijoje europarlamentarai tikėtina akcentuos, kad korupcija yra viena iš mažiausiai paisomų žmogaus teisių pažeidimų priežasčių. Todėl jie ragins didinti ekonomikos sektorių skaidrumą ir mažinti „valstybės intervencijų ir biurokratinio tarpininkavimo mastą“.