Pirmoji naujojo politinio sezono Europos Parlamento plenarinė sesija

Europos Parlamente prasidėjo naujas politinis sezonas. Pirmoji plenarinė sesija vyko Strasbūre.  

 Išklausėme Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metinį pranešimą apie ES laimėjimus, patiriamus iššūkius bei  naujas iniciatyvas.

Norėčiau išskirti dvi pristatytas iniciatyvas - naują ES globos ir rūpybos strategiją, kuri tapo ypač aktuali pandemijos sąlygomis bei įsipareigojimą dar šiemet pateikti direktyvos projektą skirtą kovotai su smurtu prieš moteris.

Ji taip pat pareiškė palaikymą Lietuvai kovojant su nelegalia migracija, kurią įvardijo hibridine ataka prieš ES ir paragino bendriją greičiau sutarti dėl naujų ES migracijos taisyklių.

Tikiuosi, kad ES parems ne tik mūsų sienos su Baltarusiją stiprinimo darbus, bet ir nelegalių migrantų gyvenimo sąlygų gerinimą, deportaciją bei galimą jų integraciją. PRANEŠIMAS

 Priimtoje rezoliucijoje pa​​raginome Komisiją geriau apsaugoti platformos darbuotojus. Tikslas yra pagerinti visų skaitmeninės platformos darbuotojų, įskaitant savarankiškai dirbančių asmenų, darbo sąlygas. Šiuo metu platformos darbuotojams netaikomas ES teisinis reguliavimas, todėl jie yra teisiškai nesaugioje padėtyje. Kadangi platformos darbuotojai dažnai klaidingai klasifikuojami kaip savarankiškai dirbantys asmenys, krizės metu jie neturi jokios apsaugos ir turi prisiimti visą riziką ir mokėti už savo darbo priemones.

Socialistai ir demokratai reikalauja, kad platformos darbuotojai būtų laikomi darbuotojais, jiems suteikiamos visos socialinės ir darbuotojų teisės.  REZOLIUCIJA

 Pritarėme ES mėlynosios kortelės sistemos reformai, kuri palengvins aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių įsidarbinimą ES valstybėse. Nuo 2009 m. veikianti mėlynosios kortelės sistema nustato aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir jų šeimos narių atvykimo ir įsidarbinimo ES valstybėse taisykles. Visgi, iki šiol ši galimybė nesulaukė didelio populiarumo – pernai ES išduota apie 37 tūkst. mėlynųjų kortelių, iš jų didžioji dauguma Vokietijoje. Lietuvoje šiuo būdu pernai atvyko 289 darbuotojai iš užsienio.

Reforma siekiama palengvinti įsidarbinimo sąlygas, pavyzdžiui, nuo 12 iki 6 mėn. sutrumpinus būsimos darbo sutarties ar darbo pasiūlymo terminą, leisiantį pasinaudoti mėlynąja kortele. Numatyta, kad naująja sistema galės pasinaudoti darbuotojai, kurių atlyginimas yra ne mažesnis nei vidutinis metinis darbo užmokestis atitinkamoje ES valstybėje (šiuo metu taikoma 150 proc. vidutinio metinio atlyginimo riba). Atskirais atvejais ES valstybės galės šią ribą pakelti, bet ne daugiau nei iki 160 proc. vidutinio metinio darbo užmokesčio ribos. REZOLIUCIJA

 Naujojo fondo nukentėjusiems dėl BREXIT taisyklės numato, kad dar šiais metais ES valstybėms būtų skirta 1,6 mlrd. eurų. Likę 3,4 mlrd. eurų būtų išmokėti lygiomis 1,2 mlrd. eurų dalimis 2022 ir 2023 m., o dar 1 mlrd. eurų – 2025 m.

Fondo parama galės būti skirta tik veikloms, kurios sušvelnins neigiamas „Brexit“ pasekmes ES valstybėse ar jų regionuose, pavyzdžiui, smulkiam verslui, vietos bendruomenėms, darbo vietų kūrimui ar ES piliečių reintegracijai. Mūsų dėka pusantrų metų pratęstas finansuotinų veiklų terminas, todėl ES valstybėms bus kompensuojamos nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. patirtos „Brexit“ išlaidos. REZOLIUCIJA

 Raginame smurtą dėl lyties internete ir realiame pasaulyje traktuoti kaip „ypač sunkų tarpvalstybinį nusikaltimą“. Priėmėme teisėkūros iniciatyvą, reikalaujančią tikslingų teisės aktų ir politikos priemonių, skirtų kovoti su visų formų smurtu ir diskriminacija dėl lyties . Raginame Komisiją išvardyti smurtą dėl lyties kaip naują nusikalstamumo sritį pagal SESV 83 straipsnio 1 dalį kartu su kitais nusikaltimais, su kuriais reikia kovoti bendrai, pvz., Prekyba žmonėmis, narkotikais ir ginklais, kompiuteriniais nusikaltimais ir terorizmu. REZOLIUCIJA

 Išreiškėme pasirengimą derėtis su ES valstybėmis dėl ligų prevencijos ir kontrolės sistemos sustiprinimo bei veiksmingesnės kovos su grėsmėmis sveikatai.

Pritarėme pasiūlymui išplėsti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) įgaliojimus. ES valstybės turėtų parengti nacionalinius pasirengimo ir atsako planus bei laiku teikti palyginamus ir kokybiškus duomenis. Būtina užtikrinti, kad ECDC įgaliojimai apimtų ne tik užkrečiamas ligas, bet ir pagrindinius kitus susirgimus, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligas, vėžį, diabetą ar psichikos ligas.

Balsavome už pasiūlymą sustiprinti ES krizių prevenciją, pasirengimą ir atsaką ateityje kovojant su didelėmis tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatai. 

 Priimtoje rezoliucijoje dėl LGBTIQ asmenų teisių Europos Sąjungoje norime, kad ES valstybės gerbtų pagrindines LGBTIQ asmenų teises ir sudaryti sąlygas nekliudomai jomis naudotis. Tos pačios lyties asmenų santuoka ar partnerystė, sudaryta vienoje iš ES valstybių, turėtų būti vieningai pripažinta kitose ES valstybėse, o tos pačios lyties porų sutuoktiniai ar partneriai privalo turėti tas pačias teises, kaip ir skirtingų lyčių sutuoktiniai.

ES valstybės privalo pripažinti kitoje valstybėje išduotame gimimo liudijime nurodytus suaugusiuosius teisėtais vaiko tėvais, neatsižvelgiant į suaugusių asmenų teisinę lytį ar šeiminę padėtį. REZOLIUCIJA

 Raginame ES paspartinti perėjimą prie mokslinių tyrimų sistemos, kurioje nenaudojami gyvūnai. Prašome ES masto veiksmų plano, kuriame būtų numatyti plataus užmojo ir pasiekiami tikslai, ir terminai, kuriais palaipsniui atsisakoma naudoti gyvūnus tyrimams ir bandymams.

Norime, kad būtų suteiktas pakankamas vidutinės trukmės ir ilgalaikis finansavimas, kad būtų užtikrintas greitas alternatyvių bandymų metodų kūrimas, patvirtinimas ir diegimas, įskaitant didesnį finansavimą pagal programą „Europos horizontas“. Taip pat, manome, kad mokslininkai, tyrėjai ir technikai turi būti apmokyti naudoti pažangius ne gyvūnų modelius ir dalytis geriausia praktika. REZOLIUCIJA

 Parlamente uždegėme žalią šviesą naujos kartos pasirengimo narystei finansavimo priemonei, kuri padės septynioms šalims geriau pasirengti įvykdyti būsimos narystės ES įsipareigojimus. 14,2 milijardo eurų vertės Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (IPA III) 2021–2027 m. Rems su ES susijusių reformų įgyvendinimą Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove, Juodkalnijoje, Šiaurės Makedonijoje, Serbijoje ir Turkijoje.

Pagrindinis IPA III tikslas yra padėti šioms šalims priimti ir įgyvendinti politines, institucines, teisines, administracines, socialines ir ekonomines reformas, kurių reikia siekiant laikytis Sąjungos vertybių ir palaipsniui derintis su ES taisyklėmis, standartais ir politika. REZOLIUCIJA

  Priėmėme rezoliuciją dėl padėties Afganistane. Kalbėdami plenarinėje sesijoje dėl Afganistano, mes, socialistai ir demokratai apgailestaujame dėl smurtinio Talibano šalies perėmimo ir išreiškėme didelį susirūpinimą dėl besiformuojančios humanitarinės katastrofos.

    S&D frakcija ragina skubiai rasti saugius koridorius, kad būtų galima tęsti evakuaciją vadovaujant JTVPK. Raginame valstybes nares ir Komisiją parengti žmogaus prieglobsčio politiką bėgantiems iš Afganistano, įskaitant humanitarines vizas ir konkrečius bei naujus perkėlimo įsipareigojimus. ES turi moralinę atsakomybę priimti ir integruoti pabėgėlius.

Absoliutus prioritetas taip pat turi būti bendradarbiavimas su tarptautiniais donorais, siekiant sukurti humanitarinės pagalbos platinimo kanalus. Taip pat raginame prie ES finansinės paramos šaliai pridėti tvirtą išlygą žmogaus teisių srityje, ypač moterų teisių srityje, siekiant apsaugoti per pastaruosius 20 metų pasiektas afganų moterų laisves. REZOLIUCIJA

 Rezoliucijoje dėl ES ir Rusijos politinių santykių pažymėjome, kad santykiuose su Rusija būtina atskirti prezidento Vladimiro Putino režimą ir šalies gyventojus.  Žinoma, Rusija gali turėti demokratinę ateitį, todėl raginame ES Tarybą priimti būsimiems santykiams su demokratiška Rusija skirtą strategiją ir nustatyti platų paskatų ir sąlygų pasiūlymą, kuris stiprintų laisvei ir demokratijai palankius vidaus procesus.

Rezoliucijoje siūloma sukurti ES, JAV ir kitų panašiai mąstančių partnerių aljansą, kuris atsvertų Rusijos ir Kinijos pastangas silpninti demokratiją pasaulyje ir destabilizuoti Europos tvarką. Šis bendradarbiavimas galėtų pasiūlyti daugelį demokratijos apsaugos priemonių, pavyzdžiui, tarptautinius tyrimus, paramą žmogaus teisių aktyvistams ir demokratijos gynėjams, kovą su neteisėtais finansiniais srautais ir sankcijas. REZOLIUCIJA

 ES turi tęsti bendradarbiavimą su Kinija dėl pasaulinių iššūkių, tokių kaip klimato kaita ar sveikatos krizė, tačiau kartu reikšti nepasitenkinimą dėl sisteminių žmogaus teisių pažeidimų. ES santykių su Kinija strategija turi remtis šešiais ramsčiais: bendradarbiavimu atremiant pasaulinius iššūkius; didesniu dalyvavimu universalių vertybių ir žmogaus teisių srityse; grėsmių ir silpnų vietų nustatymu; partnerystės su panašiai mąstančiais partneriais kūrimu; strateginio savarankiškumo skatinimu ir pagrindinių Europos interesų ir vertybių gynimu.

ES ir Kinija turi bendradarbiauti tiek klimato kaitos, branduolinio nusiginklavimo ar kovos su pasauline sveikatos krizes srityse, tiek ir žmogaus teisių klausimais. Turime dirbti su Kinija siekiant sustiprinti užkrečiamųjų ligų, kurios gali virsti epidemijomis ar pandemijomis, prevenciją ir valdymą, todėl prašome Kinijos leisti atlikti nepriklausomą bei skaidrų COVID-19 kilmės ir plitimo tyrimą. REZOLIUCIJA