Nuotolinis EP: naujai tvirtinamos finansinės programos ir tolesni COVID padarinių sprendimai

Pritarėme sprendimui skirti beveik 400 mln. eurų Solidarumo fondo lėšų pandemijos valdymui Lietuvoje ir dar 19 Europos valstybių. 2002 m. įkurto ES solidarumo fondo paskirtis – reaguoti į tokias didelio masto stichines nelaimes kaip gaisrai, potvyniai ir žemės drebėjimai. Atsižvelgus į COVID-19 pandemijos plitimą praėjusių metų kovą fondo apimtis išplėsta: dabar iš jo galima finansuoti ir visuomenės sveikatos krizių valdymą bei infekcinių ligų plitimo stabdymą.

Lietuvai planuojama kompensuoti 2,8 mln. eurų patirtų išlaidų, o 16 ES valstybių ir trims šalims kandidatėms – dar apie 395 mln. eurų.  Iki šiol apie 6,5 mlrd. eurų Solidarumo fondo lėšų jau buvo paskirta 24 valstybėms, kuriose įvyko apie 100 stichinių nelaimių. Paramą gavo ir Lietuva, kai 2005 bei 2017 m. šalį nusiaubė audros ir liūtys.

 Patvirtinome 17,5 mlrd. eurų dydžio Teisingos pertvarkos fondą, iš kurio bus remiamas ES šalių perėjimas prie žalesnės ekonomikos. Fondo paketą sudaro 7,5 mlrd. EUR iš 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir dar 10 mlrd. EUR iš Europos ekonomikos gaivinimo priemonės. Šis fondas padės ES šalims sumažinti perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui socialinį ir ekonominį poveikį. TPF yra pirmasis Teisingos pertvarkos mechanizmo ramstis – pagrindinė priemonė, kurios lėšomis bus remiami regionai, pramonės subjektai ir darbuotojai, kuriuos labiausiai paveiks Europos žaliojo kurso įgyvendinimas. Tinkami finansuoti projektai turi įvairinti ar pertvarkyti ekonomiką, siekti neutralaus poveikio klimatui, skatinti žiedinę ekonomiką arba kurti darbo vietas. Galės būti remiamos produktyvios investicijos į mažas ir vidutines įmones, verslo inkubatorius, mokslinius tyrimus ir inovacijas, aplinkos atkūrimą, tvarų judumą, švarią energetiką, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, taip pat esamų įrenginių pertvarkymą siekiant sumažinti anglies dioksido taršą ir išsaugoti darbo vietas.

 Patvirtinome 2021–2027 m. ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą „Erasmus+“. Daugiau dėmesio bus skiriama įtraukčiai, tinklų kūrimui ir klimato tikslams. Šiai Europos tapatybę puoselėti labai padedančiai programai 2021–2027 m. bus skirtas kone dukart didesnis finansavimas (daugiau kaip 28 mlrd. eurų iš įvairių šaltinių) nei per praėjusius septynerius metus (14,7 mlrd. eurų).  Naujoji programa „Erasmus+“ suteiks daugiau galimybių ir išteklių įtraukčiai skatinti. Komisija ir ES valstybės turi parengti veiksmų planus, skirtus pagerinti mokymosi ir judumo galimybes turintiems negalią, taip pat skurstantiems bei atokių vietovių gyventojams, imigrantams ir kitiems, kurie iki šiol tokių galimybių turėjo mažiau. Neturintiesiems pakankamai pajamų pradinėms dalyvavimo programoje išlaidoms (pavyzdžiui, bilietui ar nakvynei) bus teikiamos papildomos dotacijos ir avansiniai mokėjimai.

 Siekiame, kad neteisėtos sporto renginių transliacijos internete būtų blokuojamos per 30 minučių nuo jų aptikimo. Tokios transliacijos būtų sustabdytos nedelsiant – ne vėliau kaip per 30 minučių nuo teisių turėtojo ar pripažinto „patikimo pranešėjo“ pranešimo. Kartu siūloma ES mastu nustatyti bendrus „patikimų pranešėjų“ sertifikavimo kriterijus. Reikia patobulinti ir ES intelektinės nuosavybės teisių sistemą ir suteikti teisinę apsaugą sporto renginių organizatoriams, kuriems pelnas iš transliavimo teisių užtikrina svarbų pajamų šaltinį. Šiuo metu tiesiogiai transliuojamiems sporto renginiams netaikoma ES lygmens autorių teisių apsauga, tačiau kai kurios ES šalys jiems taiko specialią teisinę apsaugą.

 Priimtoje rezoliucijoje raginame ES mastu sugriežtinti įmonių atsakomybę už žalą aplinkai. Siekdami padidinti piliečių pasitikėjimą ir veiksmingiau mažinti įmonių daromą žalą aplinkai, siūlome atnaujinti Atsakomybės už aplinkos apsaugą ir Nusikaltimų aplinkai direktyvas ir paversti jas tiesiogiai taikomais reglamentais, taip pat įsteigti ekspertų grupę, kuri padėtų įgyvendinti ES taisykles ir pagelbėtų nukentėjusiems nuo taršos. Kviečiame sukurti tvarią privalomą ES žalos aplinkai kompensavimo sistemą (apimančią draudimą, bankų garantijas, bendrus įmonių įnašus ir fondus, vertybinius popierius ir obligacijas), kad žalos ištaisymas nekainuotų mokesčių mokėtojams. Turime suvienodinti aplinkosaugos nusikaltimų klasifikavimą ir įteisinti „ekocido“ sąvoką.

 Pagaliau susitarta dėl ES skaitmeninio COVID pažymėjimo, kuris palengvins keliones Europos Sąjungoje pandemijos metu.  Šis pažymėjimas bus prieinamas tiek skaitmeniniu, tiek popieriniu formatu. Jis patvirtins, kad asmuo buvo paskiepytas nuo COVID-19, jo testo rezultatas yra neigiamas arba jis yra persirgęs COVID-19. Jis bus pripažįstamas visose ES valstybėse. ES skaitmeninio COVID pažymėjimo taisyklės galios vienus metus. Šis pažymėjimas netaps kelionės dokumentu ir sąlyga teisei keliauti ES. Siekiant užtikrinti „įperkamą ir prieinamą testavimą“ Europos Komisija įsipareigojo skirti mažiausiai 100 mln. eurų iš Skubios paramos priemonės tam, kad ES šalys įsigytų testų, skirtų šiems pažymėjimams. Tai turėtų ypač padėti tiems, kurie kasdien kerta sieną darbo, mokslo ar sveikatos priežiūros tikslais. Sutarta, kad esant poreikiui minėta suma bus padidinta. Susitarimas numato, kad ES valstybės iš principo neturėtų taikyti papildomų kelionių ribojimų, pavyzdžiui, karantino, izoliacijos ar testavimo, „nebent jie būtų būtini visuomenės sveikatai apsaugoti“ arba atsižvelgiant į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenis.