Nuotolinis EP: kaip Europa prisitaikys prie globalizacijos padarinių ir garantijos vaikų ateičiai.
Nuotolinis EP: kaip Europa prisitaikys prie globalizacijos padarinių ir garantijos vaikų ateičiai.
Pagal mano rengtą pranešimą, EP patvirtino atnaujintą Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) reglamentą. Fondas skirtas paremti asmenis, praradusius darbą dėl esminio įmonių restruktūrizavimo, susijusio su globalizacija, skaitmenine ar aplinkosaugine transformacija. Šis sprendimas reikš didesnę paramą, skiriamą didesniam skaičiui darbą praradusių žmonių. Lankstesnės taisyklės leis gauti paramą ir praradusiems darbą dėl COVID-19 pandemijos. Reali, konkreti ir tiesioginė pagalba galės būti suteikta jau šiemet. Svarbu ir tai, kad numatyta vaiko priežiūros pašalpa atleistiems darbuotojams, taip pat padidinta parama savarankiškai dirbantiems asmenims, norintiems pradėti verslą.
Priėmėme rezoliuciją dėl vaikų garantijos. Lig šiol Europoje skursta apie 20 mln. vaikų. Nulinis vaikų skurdas – štai, koks svarbiausias tikslas. Investicijos į vaikus – pačios svarbiausios investicijos valstybėse narėse. Tai yra labai svarbi EP dirbančių socialdemokratų iniciatyva. Tam naujoje finansinėje perspektyvoje numatoma beveik 6 mlrd. eurų. Vaikų garantija turėtų užtikrinti vaikų teises į sveikatą, mokslą, tinkamą mitybą ir gyvenimo sąlygas. O užtikrinti šias teises galima tik per skurdo mažinimą nuo mažens, per didžiulės socialinės nelygybės naikinimą, per pakankamų pajamų šeimoms užtikrinimą bei per šeimoms reikalingos paramos užtikrinimą.
Patvirtinome sustiprintą ES civilinės saugos mechanizmą. Šio mechanizmo dėka ES ir jos valstybės yra geriau pasirengusios kovoti su didelio masto nelaimėmis ne tik savo teritorijoje, bet ir visame pasaulyje. Europos Komisija gali reikšmingai prisidėti finansuodama transporto priemonių dislokavimo ir gelbėjimo darbus, o nuo „rescEU“ sukūrimo 2019 m. ES šalys gali kartu skirti lėktuvų ir sraigtasparnių, taip pat medicinos įrangos ir lauko ligoninių. Neseniai pradėtas telkti ir naujas strateginis „rescEU“ medicinos apsaugos priemonių rezervas, prie kurio jau prisijungė devynios ES šalys. Bet kuri pasaulio šalis, taip pat Jungtinės Tautos ir jos agentūros ar kita tarptautinė organizacija gali kreiptis pagalbos per ES civilinės saugos mechanizmą. Vien 2020 m. mechanizmas buvo panaudotas daugiau kaip 100 kartų – pavyzdžiui, reaguojant į koronaviruso pandemiją, sprogimą Beirute, potvynius Ukrainoje, Nigeryje ir Sudane, žemės drebėjimą Kroatijoje ir tropinius ciklonus Lotynų Amerikoje bei Azijoje.
Patvirtinome ES mokslinių tyrimų programą „Europos horizontas“, kuri sustiprins atsparumą pandemijoms, sumažins priklausomybę nuo iškastinio kuro bei paskatins naujoves.
Ši 2021–2027 m. ES programa užtikrins mokslinių tyrimų bei inovacijų finansavimą, susijusį su pasauliniais iššūkiais, tokiais kaip kova su klimato kaita, skaitmeninimas ir COVID-19 pandemija. Šią programą ES jau laikinai vykdo nuo šių metų pradžios. Programai „Europos horizontas“ 2021–2027 m. laikotarpiu skirtas bendras 95,5 mlrd. eurų biudžetas, įskaitant 5,4 mlrd. eurų iš ES ekonomikos gaivinimo plano „Next Generation EU“. Ją sudaro trys veiklos sritys: „pažangus mokslas“, „pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ bei „novatoriška Europa“.
Didele balsų dauguma pritarėme ES ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimui, kuris nustatys šalių santykius po „Brexit“. Kartu priimtoje rezoliucijoje palankiai vertinamas prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas, kuriuo apribojami neigiami JK išstojimo iš ES padariniai. Nepaisant to, šį išstojimą laikome istorine klaida. Jokia trečioji šalis negali turėti tokių pačių teisių ir privilegijų kaip ES valstybė. ES ir JK susitarimo sąlygos dėl laisvos prekybos, taip pat geras rezultatas o jame numatytos sąžiningos konkurencijos garantijos, turėtų būti laikomos pavyzdžiu būsimiems laisvosios prekybos susitarimams. Pritariame žuvininkystės, energetikos, vartotojų apsaugos ir oro transporto nuostatoms. Gaila, kad JK atsisakė derėtis dėl bendradarbiavimo sąlygų užsienio politikos, saugumo ir gynybos srityse, taip pat dėl JK sprendimo nedalyvauti programoje „Erasmus+“. Smerkiame ir diskriminuojantį JK elgesį su ES piliečiais iš Bulgarijos, Estijos, Lietuvos, Rumunijos ir Slovėnijos, nes jiems taikomas didesnis darbo vizos mokestis negu likusių 22 ES valstybių piliečiams. Taikos išsaugojimas Airijos saloje yra vienas iš pagrindinių susitarimo tikslų, todėl smerkiame vienašališkus JK veiksmus, kuriais pažeidžiamas ES ir JK susitarimas dėl išstojimo. EP reikalauja leisti visapusiškai dalyvauti stebint prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimą – įtraukti Europos Parlamentą į vienašalių ES sprendimų priėmimą ir kuo labiau atsižvelgti į jo nuomonę.
Priėmėme poziciją dėl ES kelionių pažymėjimo, kuriuo siekiama užtvirtinti teisę pandemijos metu laisvai keliauti Europoje. Šį pažymėjimą reikėtų vadinti nebe „skaitmeniniu žaliuoju pažymėjimu“, o „ES COVID-19 pažymėjimu“. Toks skaitmeninis arba popierinis dokumentas įrodytų, kad asmuo persirgo COVID-19, pasiskiepijo arba turi neigiamą testo rezultatą. Skiepijimo pažymėjimas galiotų metus, persirgimo sertifikatas – 90 dienų nuo teigiamo testo, o testo rezultatas – 72 val. (greitojo testo – 24 val.). Pažymėjimas negali pakeisti kelionės dokumentų ir neturi tapti būtina sąlyga laisvam judėjimui Europoje. Pažymėjimo savininkams neturėtų būti taikomi papildomi kelionių apribojimai, pavyzdžiui, karantinas, saviizoliacija ar privalomas testavimas. ES šalys turėtų užtikrinti visuotinį, prieinamą, savalaikį ir nemokamą testavimą“, kad būtų išvengta neskiepytų asmenų diskriminacijos.
Patvirtinome teisės aktą, kuris užkirs kelią teroristinio turinio sklaidai internete. Naujosios taisyklės bus taikomos turiniui, kuriuo kurstoma arba skatinama vykdyti teroristinius nusikaltimus ar prie jų prisidėti. Tai gali būti tekstai, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, taip pat informacija apie tai, kaip pasigaminti ir naudoti sprogmenis ar ginklus. Švietimo, meno, žurnalistikos ar mokslinių tyrimų tikslais skleidžiamam turiniui bus taikoma išimtis. ES veikiančios interneto platformos, gavusios kompetentingų institucijų nurodymą, privalės per valandą pašalinti teroristinį turinį arba uždrausti prieigą prie jo visose ES šalyse. To nepadariusioms bendrovėms valstybės bus įpareigotos taikyti sankcijas pagal pažeidimo pobūdį ir įmonės dydį.
Naujos priimtos taisyklės palengvins keliones traukiniais neįgaliesiems, taip pat patikslins keleivių teises atidėjus ar atšaukus reisą. Kaip ir iki šiol, jei kelionė atidedama ilgiau kaip valandą, keleivis galės pasirinkti atsisakyti kelionės ir atgauti sumokėtą sumą, keliauti vėlesnę dieną arba būti nukreiptas kitais traukiniais be papildomų išlaidų, taip pat gauti maisto bei gėrimų, o prireikus – ir nakvynę. Nauja tai, kad jei per 100 minučių nuo numatyto išvykimo keleiviui nepasiūloma alternatyvos, jis turės teisę pats nusipirkti kitą traukinio arba autobuso bilietą ir atgauti už jį sumokėtus pinigus. Jei pavėluojama atvykti į paskirties stotį daugiau kaip valandą, keleiviui jau dabar per mėnesį turi būti grąžinta ketvirtadalis, o jei vėluojama daugiau kaip 2 val. – pusė bilieto kainos. Dabar patikslinta, kad geležinkelių bendrovės neprivalės mokėti šių kompensacijų esant ypatingoms aplinkybėms: pavyzdžiui, dėl ekstremalių oro sąlygų, didelių gaivalinių nelaimių, visuomenės sveikatos krizių ar teroro išpuolių, tačiau ne dėl darbuotojų streikų.
Patvirtinome didžiausią istorijoje ES aplinkos ir klimato apsaugos programos LIFE biudžetą. Su ES Taryba praėjusių metų gale suderinta programa leis remti aplinkosaugą, biologinės įvairovės išsaugojimą ir perėjimą prie švarios energetikos, taip pat kartu su kitomis programomis įgalins siekti ES tikslo iki 2050 m. neutralizuoti anglies dioksido poveikį. 2021–2027 m. ES biudžete programai LIFE iš viso skirta 5,4 mlrd. eurų, iš kurių 3,5 mlrd. eurų bus investuojama į aplinkosaugos projektus, o 1,9 mlrd. eurų – į kovos su klimato kaita iniciatyvas.
Priėmėme lyčių lygybės politiniuose procesuose ir jos administravime planą. 50% moterų turėtų eiti vidurinio ir vyresniojo lygio vadovo pareigas ir 40% moterų - aukščiausio lygio vadovo pareigas administracijoje. Tai yra tikslai, kuriuos dar 2020 m. sausio mėn. nustatė Europos Parlamento biuras. Siekdamas šių tikslų iki 2024 m., biuras patvirtino dvejų metų ambicingų politinių procesų ir Parlamento administracijos gairių planą. Šiuo metu 39% ir 50% vidutinio ir vyresniojo vadovo pareigų užima moterys, o aukščiausiųjų vadovų tėra 23%.