Mini sesija, bet ne mini darbai Europos Parlamente

Šią savaitę Europos Parlamente vyko mini-sesija. Tokios sesijos - nedažnos, planuojamos dėl svarbių klausimų, kuriems reikia išskirtinio dėmesio - šiuo atveju galutinio JK išstojimo iš ES.

BREXIT pabaiga

Pagaliau ratifikuotas susitarimas dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES. Numatyta, jog Jungtinė Karalystė nebebus ES narė nuo vasario 1 d. Išstojimo susitarimas apsaugo Jungtinėje Karalystėje gyvenančius ES piliečius ir ES gyvenančius JK piliečius, taip pat jų šeimas. Visos socialinės apsaugos teisės pagal ES įstatymus bus išlaikytos ir užtikrintos visą jų gyvenimą, o administracinės procedūros turės būti skaidrios ir sklandžios. Šių sąlygų įgyvendinimą prižiūrės nepriklausoma institucija, turinti lygiaverčius įgaliojimus. Pereinamąjį laikotarpį, kuris prasideda vasario 1 d., numatyta užbaigti gruodžio pabaigoje. Per tą laiką turės būti susiderėta dėl būsimų ES ir JK santykių, kad susitarimas dėl jų įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d., pereinamasis laikotarpis galės būti pratęstas vieną kartą metams arba dvejiems, jei taip nuspręstų ES ir JK jungtinis komitetas. Europos Parlamentas atidžiai stebės ES derybininko M. Barnier darbą ir toliau veiks derybas. Galutiniam susitarimui dėl būsimų ES ir JK santykių taip pat reikės viso Parlamento pritarimo.

Net 47 metus britai buvo mūsų europinės šeimos nariais... Galima suvaldyti skyrybų procesą, bet žmogiškus jausmus ir emocijas suvaldyti sunkiau. Dar niekada posėdžių salėje nebuvo tiek daug žmonių ir tiek daug emocijų.

Po Jungtinės Karalystės išstojimo, Briuselyje ir Strasbūre posėdžiaujantis Europos Parlamentas neteks 73 narių britų. 46 iš šių vietų bus paliktos būsimoms ES narėms, o 27 vietos bus iškart paskirstytos nepakankamai atstovaujamoms šalims. Kalbant apie frakcijas: EPP nepraras jokių vietų, nes britų konservatorių europarlamentarai priklausė daug mažesniam euroskeptikų blokui; Nigelo Farage'o „Brexit“ partija paliks 27 vietas.

Liberalai išliks trečia pagal dydį jėga parlamente po Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso; Kraštutinių dešiniųjų Identiteto ir demokratijos frakcija bus pastiprinta trimis naujais nariais, turės 76 vietas ir aplenks Žaliųjų frakciją, kuri su 67 europarlamentarais nukris į penktą vietą. Kol kas 15 naujokų dar nežino, kuriai frakcijai priklausys, o žalieji tikisi savo nuostolius kompensuoti pasikviesdami kelis nepriklausomus europarlamentarus.

Euroskeptikų Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija netekusi britų konservatorių turės 59 žmones ir bus šeštoje vietoje, aplenkusi 40 vietų turėsiančią radikalios kairės Europos vieningųjų kairiųjų jungtinę frakciją/Šiaurės šalių žaliuosius kairiuosius. Visa tai - svarbūs formalumai, tačiau, europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės nuomone, JK pasitraukimas nėra ES ir šios šalies santykių pabaiga, o stiprūs Europos tautų ryšiai turėtų išlikti ir toliau.

Vienodas užmokestis už tą patį darbą

Priimtoje rezoliucijoje siūloma nustatyti konkrečius įpareigojimus ES šalims įgyvendinti vienodo užmokesčio už tą patį darbą principą. Šis principas turėtų tapti kovo mėnesį pasirodysiančios naujosios Europos lyčių strategijos pagrindu. Tikimasi, kad į šią strategiją bus įtrauktos privalomos nuostatos dėl darbo užmokesčio skaidrumo bei moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumų mažinimo tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Iki šių metų pabaigos planuojama peržiūrėti Kovos su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu veiksmų planą ir valstybėms nustatyti aiškius reikalavimus sumažinti atotrūkį per ateinančius penkerius metus.

Tam svarbu investuoti į ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas, taip pat į šeimos kūrimui palankią darbo tvarką, kuri užtikrintų vienodas galimybes moterims dalyvauti darbo rinkoje. Kadangi vyrų ir moterų pajamų skirtumas yra daugiau nei dvigubai didesnis tarp pensininkų, raginama priimti vyresnio amžiaus moterims palankias įstatymų nuostatas, pavyzdžiui, numatyti priemokas už vaikų priežiūros laikotarpius, taip pat pakankamą minimalią pensiją ar pragyvenimui skirtą paramą. Mokymasis visą gyvenimą ir profesinis moterų švietimas turėtų užtikrinti joms prieigą prie aukštos kokybės darbo vietų ir galimybių. Turėtume nuo ankstyvo amžiaus skatinti mergaites mokytis verslumo, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos ir informatikos, kovoti su esamais švietimo stereotipais bei užtikrinti, kad moterys lengviau įsitrauktų į besivystančius ir gerai apmokamus darbo sektorius. Čia papildomų priemonių reikėtų imtis ir Lietuvai, kur atlyginimų skirtumas tarp vyrų ir moterų, deja, tik didėjo.

Visiems prietaisams vienas įkroviklis

Jau šią vasarą Europos Sąjungoje turi būti įteisintas universalus mobiliųjų telefonų ir kitų nedidelių prietaisų kroviklis.

Priimtoje rezoliucijoje raginama imtis skubių veiksmų, kurie pasitarnautų vartotojams, o kartu leistų sumažinti elektronikos atliekų kiekį. Kartu siūloma įpareigoti suderinti ES naudojamus belaidžius kroviklius, kad jie tiktų įvairiems mobiliesiems prietaisams, taip pat atskirti prietaisų ir kroviklių įsigijimą, kad nereikėtų pirkti naujų kroviklių su kiekvienu nauju įrenginiu. Taip pat skatiname siekti gausesnio kabelių ir kroviklių surinkimo bei perdirbimo. Per metus pasaulyje susidaro apie 50 mln. metrinių tonų elektronikos atliekų, o vienam asmeniui vidutiniškai jų tenka daugiau nei 6 kg. Europoje 2016 m. susidarė 12,3 mln. metrinių tonų elektroninių atliekų – po 16,6 kg vienam gyventojui. Sausį priimtoje rezoliucijoje dėl Europos žaliojo kurso paraginome iš esmės sumažinti gamybos ir vartojimo poveikį aplinkai, efektyviau naudoti išteklius ir vengti atliekų.