Migrantų grąžinimo politika, faktai ir skaičiai

EP siekia, kad būsimoje ES politikoje dėl migrantų grąžinimo būtų saugomos pagrindinės teisės, o pirmenybė savanoriškam grįžimui. Peržiūrėkite faktus ir skaičius.

Migrantų grąžinimas

Gruodžio 17 d. priimtoje rezoliucijoje EP pabrėžė, kad nuo 2015 m. įvykdytų grąžinimo sprendimų mažėjo, nors nebūtinai dėl to, kad sumažėjo neteisėto atvykimo atvejų.

Europarlamentarai siūlo vertinti ne tik grąžintų asmenų skaičių, bet ir grąžinimo politikos tvarumą, taip pat užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinamos grąžinamų asmenų teisės, apsauga ir procesinės garantijos.

ES šalys raginamos tam skirti pakankamai apmokytų pareigūnų, taip pat teikti pirmenybę savanoriškam grįžimui ir negrąžinti nelydimų nepilnamečių, nebent būtų įrodyta, kad tai atitinka jų interesus. EP Piliečių laisvių komitetas šiuo metu nagrinėja grąžinimo direktyvos pakeitimus.
Skaitykite daugiau apie ES migracijos politiką



Efektyvių grąžinimų skatinimas

2020 m. 137 840 žmonių nebuvo leista atvykti į ES – pagrindinės to priežastys buvo reikalingų dokumentų neturėjimas (41 proc.), potencialus grėsmės kėlimas (18 proc.), vizos ar leidimo gyventi neturėjimas (9 proc.). Tais pačiais metais 396 435 žmonėms buvo nurodyta išvykti iš ES (šis skaičius yra mažiausias nuo 2013 m.).
Pagrindinės šalys, kurių tautybių žmonėms 2020 m. buvo nurodyta išvykti yra Alžyras, Marokas, Albanija, Ukraina ir Pakistanas.



Prioritetas savanoriškiems grįžimams

Pagal „Frontex“ duomenis, 59 proc. visų grįžimų 2020 m. buvo savanoriški. Vienos iš pagrindinių problemų, su kuriomis susiduriama grąžinimo procesų metu yra migrantų identifikavimas ir reikalingų dokumentų gavimas iš ES nepriklausančių šalių institucijų.



Atsakomybės pasidalinimas

Gruodžio mėn. priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai pažymėjo, kad pagal nuo 2013 m. galiojantį Dublino reglamentą kelioms ES valstybėms – Graikijai, Italijai, Maltai, Kiprui ir Ispanijai – užkraunamas neproporcingai didelis prieglobsčio prašymų skaičius. Pagal minėtą reglamentą prieglobsčio prašymą svarsto valstybė, į kurią nelegaliai atvykstama pirmiausia.

Europarlamentarai siūlo sukurti solidarumo mechanizmą, kuris nustatytų teisingesnį visų ES šalių atsakomybės pasidalijimą, o kartu geriau užtikrintų prieglobsčio prašytojų teises. Jie apgailestauja, kad ES Taryba blokuoja dar 2016 m. pasiūlytą Dublino reglamento reformą nepriimdama bendros pozicijos. EP nariai įsitikinę, kad susitarimai dėl migrantų perkėlimo negali pakeisti tvarios bendros Europos prieglobsčio sistemos. Kol bus atlikta prieglobsčio politikos reforma, jie ragina suteikti daugiau išteklių ir pajėgumų minėtoms didelį migrantų antplūdį patiriančioms šalims.

2021 m. gegužės mėnesį priimtame pranešime Parlamentas pasmerkė tarp ES ir kai kurių šalių narių sudarytus neformalius susitarimus, kuriuose skiriama per mažai dėmesio pagrindinėms laisvėms. Pranešėja Trineke Strik paragino Komisiją pasirašyti oficialius readmisijos susitarimus su trečiosiomis šalimis, sustiprinti demokratinę priežiūrą ir skirti daugiau dėmesio ES lėšų naudojimo migracijos srityje skaidrumui užtikrinti.

Papildoma informacija