Lietuvos pienininkams Europos komisija skiria 14,4 milijonų eurų

Lietuvos pieno pramonei, itin skaudžiai nukentėjusiai nuo Rusijos embargo maisto produktams Europos Komisija skiria 14,4 milijonus eurų. Dar 7,7 milijonai skiriami Latvijos, o 6,9 milijonai eurų - Estijos pienininkams. Apie tai Viliją Blinkevičiūtę ir kitus suinteresuotus europarlamentarus informavo Žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Phil Hogan.

Tokį sprendimą Komisija priėmė atsižvelgdama į valstybių narių prašymus, taip pat daugkartinius Baltijos šalis atstovaujančių Europos Parlamento (EP) narių raginimus skubiai spręsti grėsmingą ekonomikai situaciją. Pirmąjį tokį visų trijų valstybių europarlamentarų kreipimąsi iniciavo Vilija Blinkevičiūtė. Ji taip pat pasirašė ir visus kitų Baltijos europarlamentarų inicijuotus kreipimusis dėl embargo nuostolių kompensavimo.

„Priemonių, spręsti Rusijos embargo maisto produktams pasekmes, jau buvo imtasi ir anksčiau. Tačiau ši 28 milijonų eurų injekcija į trijų Baltijos šalių pieno sektorių yra didžiausia parama, kurią mūsų žmonės aiškiai pajaus. Deja, visų žemdirbių nuostolių ir šios lėšos pilnai nekompensuos. Nenuleisime rankų toliau siekdami adekvačios paramos skaudžiausiai embargą patyrusioms žemės ūkio ir perdirbimo šakoms," - sako V. Blinkevičiūtė.

Numatytasis paramos krepšelis tarp trijų Baltijos valstybių buvo paskirstytas atsižvelgiant į kiekvienai šaliai nustatytas pieno produktų kvotas 2013 - 2014 metais. Lietuvai, turėjusiai didžiausią pieno produktų kvotą, atiteko ir ženkliausia paramos dalis. Valstybės įpareigojamos paskirstyti šią paramą labiausiai nukentėjusiems nuo embargo pasekmių, tačiau taip pat paisyti objektyvių ir nediskriminacinių skirstymo kriterijų bei vengti rinkos ir konkurencinės aplinkos sutrikdymų.

Apie skiriamą paramą Baltijoms šalims informavo Žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Phil Hogan. Jo laiške EP nariams teigiama, kad Lietuvai, Latvijai ir Estijai parama buvo skirta įvertinus po rugpjūčio 7 d. įsigaliojusios Rusijos draudimo įvežti maisto produktus susikaupusį pieno produkcijos perteklių ir nebuvimą galimybių greitai rasti alternatyvių rinkų. Įvertinus, kokį kiekį savo pieno produkcijos valstybės narės eksportuodavo į Rusiją ir žaliavos supirkimo kainų kritimą, buvo nustatyta, kad embargas labiausiai paveikė Baltijos šalis.

V.Blinkevičiūtės biuro informacija