Liepos 3-6 d. EP plenarinė sesija Strasbūre

Nuo š. m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. truksiantis Estijos pirmininkavimas remsis šiais prioritetais: atvira ir inovatyvi ekonomika, saugi ir tvari Europa bei laisvas duomenų judėjimas.

ES turi priimti ilgalaikes programas, kurios užkirstų ŽIV, tuberkuliozės ir hepatito C viruso epidemijų skaičiaus Europoje didėjimui, siūlo EP nariai.

Pirmadienį jie tikisi sulaukti informacijos, kaip Komisija ketina reaguoti į 2016 m. spalio 4 d. ES sveikatos apsaugos ministrų Bratislavoje pasiektą susitarimą dėl būtinybės toliau plėtoti politinę programą ŽIV/AIDS, tuberkuliozės ir hepatito C srityje? Kovos su šiomis infekcijomis planai yra arba pasibaigę, arba pasenę, o tikslinės gyventojų grupės dažnai sutampa, todėl būtina spręsti dėl prevencinių paslaugų integravimo, įsitikinę europarlamentarai, kurie trečiadienį balsuos dėl atitinkamos rezoliucijos.

2015 m. trisdešimt vienoje ES/EEE šalyje buvo diagnozuota beveik 30 000 naujų užsikrėtimo ŽIV atvejų. Apie 120 tūkst. Europos gyventojų išsivystė daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė. Virusinis hepatitas yra viena iš rimčiausių grėsmių visuomenės sveikatai pasaulyje.

Ketvirtadienį europarlamentarai balsuos dėl siūlymo įsteigti laikiną komitetą terorizmo klausimais, kuris spręs, kaip Sąjungoje stiprinti kovą su terorizmu ir skatinti ES valstybių bendradarbiavimą.

Pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles EP gali steigti specialiuosius komitetus, kurių veikla galėtų trukti ne ilgiau nei 12 mėn., nebent jų mandatas būtų pratęstas.

Antradienį EP nariai balsuos dėl naujų taisyklių, kurios įpareigos dideles korporacijas viešai skelti informacija apie tai, kiek ir kur sumokėjo mokesčių.

Birželio mėn. EP Ekonomikos ir Teisės reikalų komitetai pritarė naujoms ES taisyklėms, kurios įpareigotų stambias įmones, kurių apyvarta kasmet viršija 750 mln. eurų, viešinti informaciją dėl atskirose valstybėse sumokamų mokesčių.

Komitetų nariai kartu nustatė išimtį, kad ši pareiga nebūti pilnai taikoma, jei tai būtų komerciškai jautri informacija, kuria galėtų pasinaudoti ne ES įsikūrę konkurentai. Savo ruožtu EP pranešėjai Hughes Bayet (Socialistai ir demokratai, Belgija) ir Evelyn Regner (Socialistai ir demokratai, Austrija) ruošiasi plenarinėje sesijoje pateikti taisyklių pataisas, kurios nustatytų minėtos išimties galiojimo terminą.

Naujomis taisyklėmis siekiama padidinti mokesčių skaidrumą ir atgrasyti nuo mokesčių vengimo, dėl kurio ES valstybės kasmet praranda nuo 50 iki 70 mlrd. eurų.

Sesijoje europarlamentarai spręs ne tik, ar pritarti naujų taisyklių pataisoms, bet ir ar pradėti derybas su ES Taryba dėl galutinio taisyklių suderinimo.

Antradienį europarlamentarai spręs, ar pritarti tam, kad naująja Europos Komisijos nare, atsakinga už skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės reikalus, taptų bulgarė Mariya Gabriel.

Birželio 20 d. EP Pramonės ir Kultūros komitetuose vyko M. Gabriel klausymai. Ji siekia pakeisti 2016 m. pabaigoje ES komisaro posto atsisakiusios Kristalinos Georgievos, kuri nusprendė savo karjerą tęsti Pasaulio Banke.

Antradienį europarlamentarai balsuos dėl rezoliucijos, kurioje siūlo nustatyti minimalius privačių saugos kompanijų veiklos reikalavimus darbuotojų atrankos, atsakomybės ir pranešimų apie pažeidimus srityse.

Rezoliucijos projekte raginama ES lygiu priimti privačių saugos įmonių veiklą reguliuojančias taisykles ir sudaryti sąrašą tų bendrovių, kurios atitinka ES skaidrumo ir nepriekaištingos reputacijos standartus. EP nariai taip pat siekia apriboti šių įmonių veiklą apsaugos ir logistinės pagalbos srityse, vengiant joms suteikti karines kovos užduotis.

ES šiuo metų veikia 40 tūkst. privačių saugos tarnybų, kuriose dirba apie 1,5 mln. darbuotojų. Jų veikla yra labai plati - nuo logistinės paramos ar kalėjimų apsaugos iki karinių technologijų tiekimo ar net karinių veiksmų.

Antradienį europarlamentarai spręs, ar pritarti 100 mln. eurų dydžio makrofinansinei paramai Moldovai, kuri padėtų šaliai tęsti būtinas ekonomines reformas.

Su ES Taryba jau suderintas paramos Moldovai paketas, 60 mln. eurų paskolomis ir 40 mln. eurų dotacijomis, prisidėtų prie politinio ir ekonominio stabilumo atkūrimo ir reformų įgyvendinimo. Savo ruožtu Moldova, norėdama gauti šią paramą, turės įsipareigoti gerbti demokratijos, teisės viršenybės, žmogaus teisių apsaugos bei kovos su korupcija principus.

Paskutinė ES makrofinansinė parama Moldovai (90 mln. eurų) buvo suteikta dotacijomis 2010–2012 m.

Atsižvelgdami į besitęsiančią sudėtingą ekonominę situaciją Ukrainoje ir jos pastangas vykdyti reformas europarlamentarai antradienį spręs dėl papildomų prekybos lengvatų suteikimo.

Birželio mėn. pasiektame susitarime su ES Taryba europarlamentarai pritarė siūlymui padidintų kai kurių Ukrainos produktų importo į ES lengvatines kvotas (pvz., medui, miežiams, javams, kukurūzams ar pomidorams). Savo ruožtu jie įtraukė nuostatą, kad veiksminga kova su korupcija yra viena iš prekybos lengvatų suteikimo sąlygų.

ES ir Ukrainos prekybą reglamentuoja pernai sausį įsigaliojęs laisvosios prekybos susitarimas. Šis prekybos liberalizavimas yra asimetriškas, nes ES mažina ar naikina muitus greičiau nei Ukraina.

Antradienį EP nariai aptars Europos Komisijos naujausius pasiūlymus dėl ES biudžeto reformos iki 2025 m. Tai paskutinis iš penkių Komisijos dokumentų raginantis diskutuoti apie ES ateitį.

Tikėtina, kad europarlamentarai taip pat teiks savo siūlymus, kaip reformuoti ES pajamas ir išlaidas. Ši diskusija prisidės prie rengiamų EP rezoliucijų dėl naujosios ES finansinės perspektyvos po 2020 m.