Lapkričio mėn. mini plenarinė sesija

Pirmininkė Metsola sesijos pradžioje priminė Kristalų nakties metines ir Berlyno sienos griuvimą bei paragino Iranui taikyti tolesnes sankcijas. „Kristalų naktys“ įvyko prieš 84 metus, tačiau nepaisant dešimtmečių pastangų, nebuvo padaryta pakankamai, kad būtų nutrauktas atpirkimo ožių ieškojimas ir diskriminacija, sakė Metsola. Ji pakartojo Parlamento įsipareigojimą kovoti su neapykanta, mokyti tolerancijos ir pagarbos, kovoti su antisemitizmu. Berlyno sienos griuvimo metinės 1989 m. lapkričio 9 d. primena mums, kaip svarbu kovoti už laisvę, vienybę ir demokratiją, sakė ji. Padėtis Irane dar labiau pablogėjo. Metsola paragino vyriausiąjį įgaliotinį Borrellį laikytis tvirtos pozicijos; reikalingas tarptautinis tyrimas, kad priespaudos režimas būtų atsakingas už nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus. Dabar atėjo laikas taikyti tolesnes tikslines sankcijas, padarė išvadą ji.

 Parlamentas uždegė žalią šviesą naujam ES įstatymui, užtikrinančiam, kad ES nepriklausančių šalių teikiamos užsienio subsidijos neiškraipytų vidaus rinkos. Naujasis reglamentas, leidžia Komisijai tirti subsidijas, kurias ne ES valstybės institucijos suteikė ES veikiančioms įmonėms. Jei nustatoma, kad subsidijos yra iškraipančios, Komisija gali imtis priemonių šiai problemai spręsti ir išvengti, kad įmonės, pavyzdžiui, gautų paskolas be palūkanų, finansavimą, mažesnį nei savikaina, lengvatinį mokesčių režimą arba tiesiogines valstybės dotacijas, neviršytų ES konkurentų susijungimų metu, įsigijimų ar viešųjų pirkimų procedūrų. Reglamentu sprendžiama ilgalaikė reguliavimo spraga, nes šiuo metu jokia tvarka nereglamentuoja ne ES šalių teikiamos paramos, o ES šalys yra saistomos griežtų valstybės pagalbos taisyklių. Pagal naujas taisykles įmonės turės informuoti Komisiją apie planuojamus susijungimus ir įsigijimus, jei vienos iš dalyvaujančių šalių apyvarta ES yra ne mažesnė kaip 500 mln. EUR, o užsienio finansinis įnašas yra ne mažesnis kaip 50 mln. Komisija taip pat tirs pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose, jei pirkimo vertė yra ne mažesnė kaip 250 mln. Svarbiausia: sąžiningos konkurencijos tarp ES veikiančių įmonių užtikrinimas, nustatant lygias galimybes; jei užsienio subsidijos yra iškraipančios, gali būti taikomos priemonės balansui atkurti; bendras ES tikslas – pagerinti daugiašalius sprendimus dėl iškreipiančių subsidijų.

 Visos didelės ES įmonės turės atskleisti duomenis apie savo veiklos poveikį žmonėms ir planetai ir bet kokią tvarumo riziką, su kuria jos susiduria. Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva (CSRD), padidins įmonių atskaitomybę viešai, nes įpareigos reguliariai atskleisti informaciją apie savo poveikį visuomenei ir aplinkai. Tai užbaigtų ,,žaliąjį smegenų plovimą”, sustiprintų ES socialinę rinkos ekonomiką ir padėtų pagrindą tvarumo ataskaitų teikimo standartams pasauliniu lygiu. Svarbiausia: skaidrumas aplinkos, socialinių reikalų ir valdymo klausimais turi tapti norma didelėms įmonėms; ES taps pirmaujančia pasaulio tvarumo ataskaitų teikimo standartų srityje; naujos taisyklės bus taikomos maždaug 50 000 įmonių, palyginti su dabartinėmis 11 700.

 EP patvirtino ES susitarimus su Ukraina ir Moldova, kurie supaprastins tarpusavio krovinių vežimą keliais ir palengvins Ukrainos grūdų eksportą, blokuojamą Rusijos. Naujasis ES susitarimas su Ukraina ir Moldova pakeis dvišalius ES valstybių ir minėtų šalių susitarimus dėl krovinių vežimo keliais. Šiais susitarimais bus laikinai supaprastintas krovinių vežimas tarp ES, Ukrainos ir Moldovos, panaikinant krovinių vežimo keliais kvotas. Be to, ES krovinius gabenantys Ukrainos vairuotojai atleidžiami nuo reikalavimo pateikti tarptautinį leidimą vairuoti, o ES valstybės turės pripažinti Ukrainos sprendimus pratęsti vairuotojo dokumentų galiojimą. Patvirtinti susitarimai – viena iš ES pagalbos Ukrainai, kurios krovinių eksportas buvo smarkiai apribotas dėl Rusijos agresijos, priemonių. Šalies oro erdvė šiuo metu uždaryta civiliniam transportui, o krovinių eksportas jūra smarkiai apribotas. Todėl siekiama sustiprinti Ukrainos krovinių, pavyzdžiui, grūdų, degalų ar maisto produktų, eksporto kelių transportu alternatyvas. Rusijos karas prieš Ukrainą taip pat smarkiai sutrikdė ir Moldovos transporto sektorių, todėl naujasis susitarimas su ES padės šaliai užsitikrinti alternatyvius tranzito kelius per ES bei palengvins Ukrainos prekių gabenimą per Moldovos teritoriją.

 EP nariai atnaujino ES kibernetinio saugumo taisykles ir nustatė griežtesnius ES valstybių priežiūros ir įgyvendinimo reikalavimus bei suvienodino nuobaudas už pažeidimus. Su ES Taryba jau suderintomis taisyklėmis griežtinami rizikos valdymo, ataskaitų ir informacijos pasidalinimo reikalavimai. Kartu išplečiamas įmonių, kurioms galios ES kibernetinio saugumo reikalavimai, sąrašas. Tai ypač aktualu toms įmonėms, kurios dirba tokiuose svarbiuose sektoriuose kaip energetika, transportas, bankininkystė, sveikatos apsauga, skaitmeninė infrastruktūra, viešasis administravimas ir kosmosas. Kartu jos galios ir pašto, atliekų valdymo, chemijos, maisto, medicinos įrangos, elektronikos, mašinų gamybos bei skaitmeninių paslaugų sektoriuose. Naujosiomis taisyklėmis sukuriama Europos pažeidžiamų duomenų bazė bei sudaromos palankesnės sąlygos atsakingoms institucijoms keistis informacija apie svarbius kibernetinio saugumo klausimus ir sprendimus.

 EP nariai pritarė vidaus sienų kontrolės tarp Šengeno laisvo judėjimo erdvės ir Kroatijos panaikinimui. Pranešime, Europos Parlamentas pritaria, kad Kroatija taptų visateise Šengeno erdvės nare. 2021 m. gruodžio 9 d. Taryba patvirtino, kad Kroatija įvykdė visas būtinas Šengeno taisyklių taikymo sąlygas. Dabar EP nariai ragina Tarybą tęsti procesą ir priimti galutinį sprendimą panaikinti sienų kontrolę. Svarbiausia: Kroatija atitinka būtinas sąlygas, kad taptų laisvos zonos nare; dabar Taryba turėtų nuspręsti panaikinti sienų kontrolę; pagarba pagrindinėms teisėms prie išorės sienų turėtų būti nuolat vertinama.

 Europarlamentarai balsavo, kad Europos energetikos pertvarka atsispindėtų ekonomikos gaivinimo planuose, siekiant panaikinti ES priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro. Pagal atnaujintas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planų taisykles, ES valstybės turėtų atnaujinti savo nacionalinius gaivinimo planus ir įtraukti energetikos sistemos pertvarkos priemones, pavyzdžiui, energijos taupymą ir jos tiekimo diversifikavimą, o taip pat švarios energijos gamybą. Papildomai siūloma numatyti priemones, kurios mažintų namų ūkių ir smulkaus verslo energetinį pažeidžiamumą. Paramos galėtų sulaukti nuo šių metų vasario 1 d. pradėtos taikyti priemonės. Siūloma šioms investicijoms numatytus 20 mlrd. eurų skirti iš ankstesnio apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcionuose, o ne naudojant rinkos stabilumo rezerve esančių leidimų pardavimo pajamas. Europos Komisija turi pasiūlyti papildomus naujų priemonių finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, pasitelkiant nepanaudotas 2014-2020 m. daugiamečio ES biudžeto lėšas. ES valstybių energetinės priklausomybės mastas, namų ūkių išlaidų energijai padidėjimas ir iškastinio kuro dalis energijos vartojime lemtų, kokio dydžio paramos galėtų sulaukti kiekviena ES valstybė. ES valstybės turėtų užtikrinti, kad bent 35 proc. paramos energetikos sistemos pertvarkai būtų skirta tarptautiniams projektams arba tiems veiksmams, kurie turėtų teigiamos įtakos kitoms ES valstybėms.