LAPKRIČIO 21-24 D. EP PLENARINĖ SESIJA STRASBŪRE
Strasbūre bus įteiktas 2016 m. LUX kino apdovanojimas
Trečiadienį Strasbūre Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martin Schulz paskelbs EP įsteigto LUX kino apdovanojimo 2016 m. laimėtoją. Pretendentai į jau 10 metų teikiamą apdovanojimą - „Kai atmerkiu akis“ (rež. Leyla Bouzid - Prancūzija, Tunisas, Belgija, Jungtiniai Arabų Emyratai), „Mano kaip cukinijos gyvenimas“ (rež. Claude Barras - Šveicarija, Prancūzija) ir „Toni Erdmann“ (rež. Maren Ade - Vokietija, Rumunija, Austrija). EP nariai gali balsuoti už labiausiai patikusį filmą iki trečiadienio.
Trečiadienį 14.30 val. vyks trijų nominuotų filmų režisierių spaudos konferencija.
Europos Parlamento įsteigtas LUX apdovanojimas kasmet teikiamas Europos kino kūrėjams už filmus, kuriuose atskleidžiamos europietiškos vertybės. Juo siekiama paremti Europos valstybėse sukurtų filmų platinimą visoje ES ir įveikti kalbų barjerus.
Trims šių metų LUX apdovanojimo finalininkams suteikta Europos Parlamento parama, skirta subtitruoti šiuos filmus visomis oficialiomis ES kalbomis. Nugalėtojas taip pat gaus EP paramą pritaikyti filmą regos bei klausos sutrikimų turintiems žiūrovams.
Laureatą balsuodami išrenka europarlamentarai.
Apdovanojimo ceremonija: 2016-11-23, 12.00 val.
EP nariai ragins stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje
Dėl terorizmo grėsmės, kibernetinių išpuolių ir energetinio pažeidžiamumo labai svarbu suvienyti ES šalių pastangas gynybos srityje, kad būtų galima tvirčiau ir greičiau reaguoti į grėsmes. Tai pažymima Europos Parlamento (EP) rezoliucijos projekte, dėl kurio bus balsuojama antradienį. EP nariai ragina sukurti Europos gynybos sąjungą, kuri veiktų kartu su NATO, taip pat skirti bent 2 proc. ES šalių BVP gynybai ir įsteigti ES karinių operacijų vadavietę bei daugiašales pajėgas.
Rezoliucijos projekte Europos Vadovų Taryba raginama inicijuoti Europos gynybos sąjungos kūrimą ir užtikrinti papildomą finansavimą jai įgyvendinti. Kartu siūloma stiprinti ES šalių karinį bendradarbiavimą ir įsteigti „daugiašales pajėgas“.
Kitos rezoliucijos projekte, kuris bus tvirtinamas trečiadienį, siūloma iš esmės persvarstyti ES saugumo ir gynybos politiką siekiant „apginti ES strateginę autonomiją ir sustiprinti jos atsparumą“. Europarlamentarų nuomone, ateityje ES Taryba turėtų teikti pirmenybę karinėms misijoms ir operacijoms ten, kur vykstantys konfliktai „turi tiesioginę įtaką ES saugumui". Jie taip pat siūlo pradėti mokomąją operaciją Irake, siekiant paremti ES valstybes, kovojančias su „Daesh“.
Debatai: 2016-11-21 (gynybos sąjunga), 2016-11-22 (BSGP) Balsavimas: 2016-11-22 (gynybos sąjunga), 2016-11-23 (BSGP)
Kaip kovoti su Rusijos ir „Islamo valstybės“ propaganda?
Kaip ES turi reaguoti į Rusijos ir Islamistų teroristinių organizacijų informacinį karą, kuris skatina prievartą, skleidžia abejones demokratinėmis vertybėmis, skaldo Europą ir pasitelkia netikras naujienų agentūras bei interneto „trolius“? Europarlamentarai aptars šį reiškinį antradienį, o trečiadienį balsuos dėl atitinkamos rezoliucijos.
ES ir jos piliečiai susiduria su dideliu klaidinančios informacijos srautu iš atskirų valstybių, pavyzdžiui, Rusijos, ir nevalstybinių subjektų, pavyzdžiui, teroristinių organizacijų „Islamo valstybė“ ar Al-Qaeda.
Šiomis kampanijomis siekiama iškreipti tiesą, sukelti abejones, supriešinti ES valstybes, suskaldyti ES, paralyžiuoti sprendimų priėmimo procesą, pakurstyti piliečių baimes ir netikrumo jausmą, pažymima rezoliucijos projekte.
Siūloma nepasiduoti pagundai į propagandą atsakyti didesniu kiekiu propagandos, o veikiau paneigti melagingus pranešimus, šviesti visuomenę bei suteikti gebėjimus kritiškai vertinti žiniasklaidos turinį.
Debatai: 2016-11-22 Balsavimas: 2016-11-23
Europos Parlamentas siūlo nustatyti naujas oro taršos ribas
Trečiadienį europarlamentarai spręs, ar pritarti tam, kad iki 2030 m. būtų labiau apribotas sieros dioksido, azoto oksido, kietųjų dalelių ir kitų oro teršalų išmetimas ES šalyse. Dėl prastos oro kokybės ES kasmet pirma laiko miršta apie 400 tūkst. žmonių.
Šiuo metu galiojančios taisyklės nustato keturių pagrindinių oro teršalų (sieros dioksido, azoto oksido, lakiųjų organinių junginių ir amoniako) išlakų ribas kiekvienoje ES šalyje, kurios turi būti pasiektos iki 2020 m. Atnaujintomis taisyklėmis, kurios jau suderintos su ES Taryba, nustatomos griežtesnės teršalų išmetimo ribos naujam laikotarpiui (iki 2030 m.).
Tikimasi, kad papildomas taršos apribojimas iki 2030 m. perpus sumažins oro taršos neigiamą poveikį sveikatai.
Debatai: 2016-11-23 Balsavimas: 2016-11-23
Procedūra: Bendro sprendimo, sutarimas pirmuoju skaitymu
Kas gresia ES ir Turkijos bendradarbiavimui?
Antradienį europarlamentarai kartu su ES užsienio politikos vadove Federica Mogherini aptars ES ir Turkijos santykius, o ketvirtadienį balsuos dėl atitinkamos rezoliucijos. Tikėtina, kad diskusijoje dominuos Turkijos narystės ES derybų ateities, demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms šalyje klausimai.
Nepavykus pasiekti susitarimo su Turkija, lapkričio 16 d. EP pirmininkas Martin Schulz atšaukė Parlamento vizitą į Turkiją.
Turkijos narystės ES derybos prasidėjo 2005 m. spalio mėn. Šiuo metu deramasi dėl 15 derybinių skyrių (iš 35), o dėl vieno skyriaus (mokslas ir tyrimai) jau pasiekta susitarimas.
Debatai: 2016-11-22 Balsavimas: 2016-11-24 Procedūra: neįpareigojanti rezoliucija
Europarlamentarai spręs dėl ES ir Baltarusijos santykių ateities
Ketvirtadienį EP nariai pateiks savo siūlymus dėl ES politikos Baltarusijos atžvilgiu. Jie vertins kaip politinių kalinių paleidimas, rugsėjo mėn. šalies parlamento rinkimai, mirties bausmės taikymas ar Astravo atominės elektrinės sauga nulems ES ir Baltarusijos santykių ateitį.
Spalio 26 d. EP plenarinėje sesijoje vyko diskusija dėl padėties Baltarusijoje. EP nariai atsargiai vertino „kuklią“ Baltarusijos pažangą bei ragino ES ir toliau reikalauti demokratinių reformų ir žmogaus teisių paisymo.
Kartu daugelis europarlamentarų nuogąstavo dėl statomos Astravo AE saugos ir ragino Europos Komisiją aktyviau dėl jos veikti.
Debatai: 2016-10-26 Balsavimas: 2016-11-24 Procedūra: Neįpareigojanti rezoliucija
Kaip užkirsti kelią sukčiavimui PVM?
Europos Komisija turėtų išsamiai įvertinti ar atvirkštinis apmokestinimas pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), kai jį valstybei perveda ne paslaugos pardavėjas, o pirkėjas, galėtų sumažinti sukčiavimą PVM? Tai numatyta ES rezoliucijos projekte, dėl kurio europarlamentarai apsispręs trečiadienį. Jie atkreipia dėmesį, kad esama PVM sistema yra neapsaugota nuo sukčiavimo ir mokesčių vengimo strategijų, o tai lemia, kad ES valstybės kasmet praranda apie 170 mlrd. eurų.
Tikimasi, kad iki 2017 m. Europos Komisija pateiks pasiūlymą dėl galutinės PVM sistemos, kuri būtų paprasta, teisinga, patikima, veiksminga ir labiau apsaugota nuo sukčiavimo.
Balsavimas: 2016-11-23 Procedūra: Neįpareigojanti rezoliucija
EP nariai rengiasi pritarti automatiniam apsikeitimui informacija apie sąskaitas
Antradienį europarlamentarai balsuos dėl atnaujintų kovos su pinigų plovimu taisyklių, kuriomis siekiama užkirsti kelią teroristų finansavimui ir padidinti mokesčių skaidrumą, suteikiant galimybę ES valstybių finansinės žvalgybos institucijoms automatiškai keistis informacija apie tikruosius sąskaitų savininkus.
Taisyklių projektui rugsėjo mėn. pritarė ES Taryba. Pagal konsultavimosi procedūrą dėl jų būtina sulaukti Europos Parlamento nuomonės, kuri yra rekomendacinio pobūdžio.
Debatai: 2016-11-22 Balsavimas: 2016-11-22 Procedūra: Konsultavimo
Europos Parlamento informacija