Keturios Europos Parlamento spalvos

Vasaros pertrauka po truputį baigiasi ir europarlamentarai kitą savaitę renkasi į komitetų posėdžius Briuselyje. Jų taip pat laukia darbas frakcijose ir plenariniuose posėdžiuose. Iš viso rugsėjo–gruodžio mėn. bus surengti 6 plenariniai posėdžiai Strasbūre ir Briuselyje. Jų dienos EP darbo kalendoriuje pažymėtos raudonai. Spalvos yra neatskiriama EP narių darbotvarkės dalis. Jos naudojamos žymint skirtingas darbo savaites ir atitinka konkrečią parlamentinės veiklos sritį.

Europos Parlamento kalendorius nuspalvintas mėlyna, raudona, rožine, ir turkio spalva. Ką reiškia šios spalvos?

Mėlyna

Mėlynai žymimos savaitės, skirtos politinių frakcijų posėdžiams. Europarlamentarai buriasi ne pilietybės, bet politinės priklausomybės pagrindu, todėl bendrų frakcijos pozicijų derinimas yra labai svarbi politinio gyvenimo dalis. Kiekvieną mėnesį EP nariai susitinka savo frakcijose tam, kad aptartų siūlomus teisės aktus, dėl kurių bus netrukus balsuojama plenarinėje sesijoje. Būtent dėl šios priežasties po „mėlynųjų savaičių“ seka „raudonosios savaitės“.

Frakcijų posėdžių metu kiekvienas teisės akto projektas perleidžiamas per frakcijos politinių prioritetų ir ideologinės pozicijos prizmę. Europos Parlamento narys negali priklausyti daugiau negu vienai frakcijai, tačiau turi teisę apskritai nesijungti į jokią frakciją. Tokie EP nariai vadinami „neprisijungusiais“.

Frakciją turi sudaryti ne mažiau kaip 25 deputatai iš bent ketvirtadalio ES šalių (šiuo metu – bent iš septynių). 2014–2019 m. kadencijos Parlamente darbą pradėjo septynios frakcijos.

Raudona

Raudonai Parlamento kalendoriuje pažymėtos dienos – plenarinių posėdžių metas. Dauguma plenarinių sesijų rengiama Strasbūre, o papildomi pusantros dienos posėdžiai vyksta Briuselyje.

Plenarinių posėdžių metu europarlamentarai priima svarbiausius galutinius sprendimus. Tai – teisėkūros proceso finišo tiesioji. Plenariniuose posėdžiuose Europos Parlamentas balsavimu priima rezoliucijas dėl direktyvų, reglamentų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių daugelį europiečiams svarbių gyvenimo sričių. EP taip pat gali išreikšti savo nuomonę bet kuriuo klausimu teisiškai neprivalomose rezoliucijose.

Pirmasis plenarinis posėdis po vasaros pertraukos vyks rugsėjo 15–18 d. Strasbūre.

Rožinė 

Teisės aktų projektai į plenarinį posėdį patenka neišsyk. Pirmiausiai europarlamentarai visus juos aptaria nuolatiniuose komitetuose. Būtent čia kruopščiai peržiūrimi ir taisomi Komisijos bei Tarybos pateikti siūlymai. Komitetai rengia pranešimus, kurie sudaro plenarinėje sesijoje tvirtinamų rezoliucijų pagrindą. Komitetų pirmininkai koordinuoja savo darbą Komitetų pirmininkų sueigoje. Egzistuoja dvidešimt nuolatinių komitetų, ir kiekvienas iš jų specializuojasi tam tikroje srityje – aplinkosaugos, vidaus rinkos, transporto ar žemės ūkio politikoje. Komitetai paprastai posėdžiauja Briuselyje, kartą ar dukart per mėnesį. Šie susitikimai kalendoriuje pažymėti rausvai.

Turkio spalva

Galiausiai, egzistuoja vadinamos turkio spalvos savaitės, skirtos išorinei Parlamento veiklai. Šiomis savaitėmis – 2014 m. jų iš viso trys – europarlamentarai paprastai palieka Briuselio ir Strasbūro koridorius. Šis laikotarpis skirtas susitikimams su žmonėmis rinkiminėse apygardose bei dvišalių santykių su už ES ribų esančių valstybių parlamentais palaikymui. Mėlynai žalia spalva pažymėtų savaičių metu rengiami tarpparlamentiniai susitikimai, o Parlamento komitetai siunčia savo narių delegacijas specifiniams klausimams aptarti.

EP informacija