,,Kai dirbame kartu, esame stipresni”,- taip galime pavadinti paskutinę sesiją šią vasarą

Pritarėme laikinoms taisyklėms, leidžiančioms interneto paslaugų teikėjams veiksmingiau kovoti su seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga. Seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga internete aptinkama naudojant specialias technologijas (maišos technologiją, klasifikatorius ir dirbtinį intelektą), kuriomis tikrinamas turinys – vaizdai ir tekstas arba srauto duomenys. Naujosios taisyklės nebus taikomos garso pranešimų skenavimui. Turime nustatyti deramas procedūras, kad asmenims, manantiems, jog buvo pažeistos jų teisės, būtų užtikrinta galimybė pateikti skundus. Nacionalinės duomenų apsaugos institucijos galės geriau prižiūrėti paslaugų teikėjų naudojamas technologijas.

Priėmėme rezoliuciją pagal atnaujintą Europos infrastruktūros tinklų priemonės programą (EITP), dėl kurios Parlamentas ir ES Taryba susitarė kovą. Pagal ją bus finansuojami pridėtinės vertės teikiantys ES transporto, energetikos ir skaitmeniniai projektai. Bus užtikrinta, kad iki 2030 m. būtų užbaigti tokie projektai kaip „Rail Baltica“, alternatyviųjų degalų įkrovimo infrastruktūra ir 5G ryšio diegimas svarbiose transporto atkarpose. Pasiekėme, kad 60 proc. EITP lėšų būtų skiriama projektams, kurie prisideda prie kovos su klimato kaita, o 15 proc. energetikai numatytų lėšų būtų skiriama tarpvalstybiniams atsinaujinančiosios energetikos projektams. Pagal EITP bus remiami plėtrai skirti bendro intereso skaitmeniniai projektai, pavyzdžiui, saugūs ir patikimi itin didelio pralaidumo skaitmeniniai tinklai ir 5G sistemos, taip pat transporto ir energijos tinklų skaitmeninimas. Vykdant šią programą taip pat bus siekiama didesnio energijos tinklų sąveikumo. Ketinama užtikrinti, kad finansuojami projektai atitiktų ES klimato ir energetikos planus.

Patvirtinome 16 mlrd. eurų paketą, kuris padės ES valstybėms stiprinti sienų apsaugą ir migracijos srautų valdymą bei gerinti trečiųjų šalių piliečių integraciją. Beveik 10 mlrd. eurų vertės Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu siekiama 2021 – 2027 m. stiprinti bendrą prieglobsčio politiką, remti teisėtą migraciją ir padėti integruoti trečiųjų šalių piliečius. Numatyta, kad ES valstybės turės sąžiningiau dalintis pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų srautais. Du trečdaliai fondo lėšų bus skiriama ES valstybių programoms įgyvendinti, o jų dydis priklausys nuo valstybėje prisiglaudusių trečiųjų šalių piliečių, prieglobsčio prašymų ar priimtų sprendimų grąžinti migrantus skaičiaus. Likusį trečdalį administruos ES institucijos, kurios galės skirti paramą nenumatytiems atvejams valdyti, humanitarinei situacijai dėl migrantų srautų sušvelninti ar, remiantis solidarumo susitarimu, finansuoti prieglobsčio prašytojų perkėlimą į ES arba iš vienos ES valstybės į kitą. Kartu pritarėme atskiram 6 mlrd. eurų vertės fondui, kurio lėšos bus skiriamos sienų valdymui, vizų politikai ir didelės apimties IT sistemų (įskaitant Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą bei atvykimo ir išvykimo sistemą) plėtojimui bei sąveikumui.

Naujai priimtoje rezoliucijoje pabrėžiama, kad priešingai nei panašiame JAV „Magnitskio įstatyme“, 2020 m. gruodį priimtame ES visuotiniame sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režime, korupcija, susijusi su žmogaus teisių pažeidimais, neįvardijama kaip baudžiamoji nusikalstama veika. Siekiame tai pakeisti ir raginame Europos Komisiją išplėsti minėtų taisyklių taikymą ir nustatyti, kad korupciniai nusikaltimai gali aktyvuoti ES sankcijų režimą. Siekiant veiksmingesnio režimo įgyvendinimo, skatiname nustatant sankcijas taikyti kvalifikuotos balsų daugumos taisyklę. Jie taip pat reikalaujame leisti Parlamentui nurodyti šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų atvejus, taip padidinant ES sankcijų režimo teisėtumą. Kartu primygtinai raginame užtikrinti skaidrų procesą bei į jį įtraukti pilietinės visuomenės veikėjus. Smerktinos bet kokios ES, jos institucijoms arba parlamento nariams, organams ar piliečiams taikomos atsakomosios sankcijos vien už žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės apsaugą. Reikėtų veiksmingai reaguoti į trečiųjų šalių atsakomąsias sankcijas ir užtikrinti, kad dvišaliai susitarimai su tokiomis šalimis nepakenktų ES sankcijų režimui ar patikimumui užsienio politikos srityje.

Pasmerkėme LGBTIQ teises Vengrijoje ribojantį įstatymą. Europos Parlamento rezoliucijoje priimti Vengrijos įstatymų pakeitimai, draudžiantys nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTIQ tema, pažeidžia ES pagrindinių teisių chartijoje ir ES Sutartyje apibrėžtas pagrindines žmogaus teises. Turime įsipareigojimą ginti vaikų teises, atkreipdami dėmesį, kad tam svarbu remtis tolerancijos ir įvairovės puoselėjimo principu. Naujosios nuostatos primena 2013 m. Rusijoje priimtas „LGBT propagandos draudimo taisykles“, tad raginame Europos Komisiją įvertinti prieš LGBTIQ nukreiptų kampanijų Europoje finansavimo mastą. Minėto įstatymo priėmimas yra dar vienas sąmoningas pamatinių teisių Vengrijoje ribojimo ir valstybės remiamos kampanijos prieš LGBTIQ asmenis pavyzdys. Tai įrodo ir neseniai priimti šalies Konstitucijos pakeitimai, kurie nustato, kad „mama yra moteris, o tėvas – vyras“, bei draudimas Vengrijos piliečiams teisiškai pakeisti savo lytį. Rezoliucijoje primename, kad Europos Komisija nedelsiant pradėtų pažeidimo procedūrą prieš Vengriją ir panaudotų visas turimas priemones ES Teisingumo Teisme, pavyzdžiui, sankcijas.