Europos Parlamento vasario mėnesio sesija
EP pirmininkė Metsola sesijos pradžioje išreiškė Parlamento solidarumą su Ukrainos žmonėmis. Pabrėždama, kad plenarinėje sesijoje vyraus diskusijos ir sprendimai dėl Ukrainos, ji išreiškė solidarumą su Ukrainos žmonėmis, kurie ir toliau susiduria su neapibrėžtumu ir Rusijos karinės agresijos baime.
Parlamentas paminėjo pirmųjų eurų banknotų ir monetų 20-ąsias metines. Atidarydama ceremoniją EP pirmininkė Roberta Metsola sakė, kad euras „iš tikrųjų buvo vienas didžiausių ES laimėjimų, kaip rodo neseniai atlikta Eurobarometro apklausa, rodanti, kad 78 proc. žmonių sako, kad tai yra „geras dalykas“. „Euras yra Europos integracija, vienybė, stabilumas, tapatybė, solidarumas. Tai tiesiog mūsų kišenėse kaip apčiuopiama sėkmės istorija“, – pridūrė Metsola.
Europarlamentarai patvirtino rekomendacijas, kaip paspartinti vėjo jėgainių jūrose ir kitų panašių atsinaujinančių išteklių plėtrą Europoje. Norint pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį ekonomikoje, reikia energiją iš atsinaujinančių išteklių naudoti precedento neturinčiu mastu. Būtina skaidrinti ir supaprastinti leidimų šiems projektams išdavimą ir nustatyti aiškų jų išdavimo terminą. Tinkamam atsinaujinančios energijos jūrose potencialo išnaudojimui būtinas darnesnis jūrų ir pakrančių valdymas Europoje, o tvariai suprojektuoti jūrų vėjo jėgainių parkai gali būti net naudingi jūrų biologinei įvairovei. ES turi užtikrinti šių jėgainių tinkamą sambūvį su kitomis veiklomis, pavyzdžiui, žvejyba arba jūrų transportu, teigia EP nariai. Kartu būtina didinti visuomenės pasitikėjimą atsinaujinančiosios energijos teikiamomis galimybėmis. EP rezoliucijoje pažymima, kad reikšmingai sumažėjus elektros iš jūrų atsinaujinančiųjų išteklių kainai (48 proc. nuo 2010 m. iki 2020 m.), jūros tapo vienu iš konkurencingiausių energijos šaltinių. Be laipsniško iškastinio kuro ir jo subsidijų atsisakymo bei didesnės energijos iš jūros vėjo gamybos bus neįmanoma įgyvendinti atsinaujinančių energijos išteklių tikslų ir užtikrinti, kad klimato atšilimas pasaulyje iki amžiaus pabaigos neviršytų 1,5 °C.
Diskusijoje dėl ES ir Rusijos santykių, Europos saugumo ir Rusijos karinės grėsmės Ukrainai, EP nariai ragino išlaikyti vienybę ir reiškė paramą Ukrainai. Kartu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles Michel, Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir ES diplomatijos vadovu Josep Borell europarlamentarai aptarė pastaruosius įvykius, susijusius su Rusijos karine grėsme Ukrainai. Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola pakartojo, kad Parlamentas solidarizuojasi su ukrainiečiais, kurie gyvena nuolatinėje Rusijos karinės grėsmės įtampoje. „Tai, ką mes čia matome, taip pat kelia grėsmę taikai Europoje“.
Europarlamentarai pritarė siūlymui skirti skubią 1,2 milijardo eurų makrofinansinę paramą Ukrainai, siekdami sustiprinti šalies atsparumą didelės krizės atveju. Makrofinansinė parama užsienio šalims yra išimtinė skubi ES priemonė, skirta spręsti dideliems mokėjimų balanso sunkumams. Nuo 2014 m. Ukrainai jau skirta 5 mlrd. eurų ES paramos, o tai yra šeštasis ES paramos paketas. Ukrainos ekonomika kenčia nuo 2020 m. prasidėjusio ekonomikos nuosmukio, kurį sukėlė COVID-19 pandemija ir užsitęsusios grėsmės saugumui prie šalies sienos su Rusija. Šia paskola siekiama užtikrinti skubią paramą didelės krizės atveju ir sustiprinti šalies atsparumą.
Parama Ukrainai bus suteikta dviem ilgalaikėmis paskolomis – 0,6 mlrd. eurų skiriant nedelsiant, o likusią dalį – per artimiausius metus. Paskolas Ukraina turės grąžinti per 15 metų. Paramos išmokėjimas priklausys nuo veiksmingų demokratinių mechanizmų Ukrainoje bei patenkinamo Tarptautinio Valiutos Fondo programos įgyvendinimo.
EP patvirtino kasmetinį ES užsienio politikos vertinimą, smerkdami Rusijos agresiją ir ragindami stiprinti ES gynybinius pajėgumus, padėti Lietuvai atremti Kinijos persekiojimą Politikai griežtai smerkia agresyvią Rusijos politiką Ukrainos atžvilgiu, visų pirma precedento neturintį karinių pajėgų telkimą prie Ukrainos sienų, okupuotame Donbase, neteisėtai aneksuotame Kryme ir Baltarusijoje. Tolesnė Rusijos agresija prieš Ukrainą lems griežtas politines, ekonomines, finansines ir asmenines sankcijas Rusijai, jos ekonomikai ir sprendimus priimantiems asmenims. Jie remia nuolatinius raginimus teikti didesnę ir patikimą karinę ir saugumo pagalbą Ukrainai, jos saugumo sektoriaus ir kariuomenės reformoms ir svarsto galimybę teikti karinius mokymus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkams. Didėjant nestabilumui pasaulyje, autoritarizmui ir dezinformacijai, ES turėtų imtis iniciatyvos stiprinti daugiašales partnerystes ir saugoti bei puoselėti demokratiją ir žmogaus teises. Siekdama sėkmingai susidoroti su kylančiais tarptautiniais iššūkiais, ES turi veikti remiantis suderinta nuomone, o tam būtina pereiti nuo vienbalsio prie kvalifikuotos balsų daugumos sprendimų priėmimo užsienio politikoje. Buvo nepamiršta priminti, jog reikia padėti Lietuvai atremti Kinijos persekiojimą. Turime parodyti didesnį ES solidarumą Kinijos spaudimą patiriančioms šalims ir prisidėti prie naujų rinkų atvėrimo šioms valstybėms. Kitoje tą pačia dieną priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai sveikina strategino kompaso iniciatyvą, kuri leistų sustiprinti ES karinius pajėgumus ir autonomiją gynybos srityje. Atsparesnė ES gali geriau susidoroti su terorizmo, kibernetinių išpuolių ir valdomos migracijos grėsmėmis.
Europos Parlamentas patvirtino galutines specialaus komiteto išvadas ir rekomendacijas dėl išsamios ES kovos su vėžiu strategijos. Daugiau nei 40 proc. visų vėžio atvejų galima išvengti laiku atsižvelgiant į biologinius, aplinkos, darbo, socialinius ir ekonominius bei komercinius rizikos veiksnius. Todėl politikai ragina nacionaliniu ir ES lygiu sukurti ir įgyvendinti veiksmingas prevencines priemones, tarp kurių – mesti rūkyti skatinančių programų finansavimas ir parama veiksmams, kuriais siekiama mažinti su alkoholiu susijusią žalą. EP taip pat reikalauja numatyti privalomą ES maistingumo ženklinimą maisto produktų pakuotės priekinėje dalyje ir nustatyti bent 25 papildomų vėžio riziką didinančių medžiagų ribines vertes darbo aplinkoje. Rekomenduojama ir teisė užtikrinti europiečių teisę „būti pamirštam“, kad draudikai ir bankai neturėtų atsižvelgti į vėžiu sirgusių asmenų ligos istoriją. Ši teisė turėtų būti užtikrinta visiems ES pacientams praėjus 10 metų nuo jų gydymo pabaigos, o pacientams, kurie diagnozės metu buvo jaunesni nei 18 metų – praėjus ne daugiau kaip penkeriems metams nuo jų gydymo pabaigos. Pacientai vis dar susiduria su sunkumais gaunant sveikatos priežiūros paslaugas ir dalyvaujant klinikiniuose tyrimuose kitose ES šalyse. Todėl būtina reformuoti esamą teisės aktų sistemą, kad būtų sudarytos sąlygos pacientų judėjimui ir prieigai prie itin specializuotos įrangos bei priežiūros. Tam reikėtų nustatyti bendras leidimų naudotis tarpvalstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis išdavimo ir kompensavimo taisykles, įskaitant teisę gauti kito specialisto nuomonę.
EP nariai paragino užtikrinti veiksmingesnę ES žaislų saugos taisyklių įgyvendinimo priežiūrą, siekdami apsaugoti vaikus nuo nekokybiškų ir pavojingų žaislų. Kai kurie gamintojai iš ES nepriklausančių valstybių parduoda žaislus ES rinkoje nesilaikydami taisyklių. Todėl nemaža dalis ES rinkoje esančių žaislų, ypač parduodamų internetu, vis dar kelia pavojų vaikams. Turime užtikrinti, kad ES rinkai tiekiami žaislai atitiktų ES žaislų saugos ir cheminių medžiagų taisykles, nepriklausomai nuo to, kur jie pagaminti. Endokrininę sistemą ardančios medžiagos žaislų sudėtyje turi būti uždraustos, vos tik jos nustatomos. Reikėtų apsvarstyti ir galimybę panaikinti žaislų skirstymą pagal amžiaus grupes (į skirtus vaikams iki trejų metų amžiaus ir skirtus vyresniems vaikams), nes žaislų sudėtyje esančios cheminės medžiagos yra vienodai pavojingos visiems vaikams. Atnaujintos ES taisyklės turi numatyti galimybę lanksčiai koreguoti leistinų cheminių medžiagų žaislų sudėtyje ribines vertes ir vengti skirtingo šių verčių nustatymo ES ir nacionalinėse taisyklėse. Jie taip pat ragina ES valstybes sustiprinti bendradarbiavimą prižiūrint žaislų rinką ir veiksmingiau stabdyti nesaugių žaislų platinimą. Tam gali padėti naujos technologijos, pavyzdžiui, elektroninis ženklinimas, blokų grandinė ar dirbtinis intelektas. Europarlamentarai susirūpinę dėl rizikos, kurią vaikų saugumui, privatumui ir psichinei sveikatai kelia susietieji žaislai, todėl siūlo šių žaislų gamintojams adaptuoti saugumo mechanizmus, kurie apsaugotų nuo galimų kibernetinių grėsmių.
Europarlamentarai pritarė „žalesniam“ krovininio transporto apmokestinimui, pagal kurį mokesčius už važiavimo laiką Europoje pakeis rinkliava už atstumą. Naujosios taisyklės pakeis kelių apmokestinimą, laipsniškai atsisakant skaičiavimo pagal nuvažiuotą laiką (vinječių) ir taikant atstumo kriterijų. Tokiu būdu siekiama geriau atspindėti principus „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“. Naujoji direktyva neįpareigoja ES valstybių taikyti kelių mokesčius, tačiau nusprendus juos įvesti, valstybėms bus būtina atsižvelgti į ES taisyklėse nustatytus reikalavimus. Rinkliava už nuvažiuotą atstumą pakeis vinjetes per artimiausius aštuonerius metus nuo naujųjų taisyklių įsigaliojimo. Tai galios sunkiasvorėms transporto priemonėms, pavyzdžiui, vilkikams ir autobusams. ES valstybėms palikta galimybė išimties tvarka išlaikyti vinjetes tam tikroms kelių atkarpoms, įrodžius, kad mokesčio pakeitimas neproporcingai atsilieptų surenkamoms pajamoms. Siekiant paskatinti švaresnių transporto priemonių naudojimą, taikant kelių mokestį vilkikams ir autobusams bus būtina atsižvelgti į jų anglies dvideginio taršos lygį, o furgonams ir mikroautobusams – į jų aplinkosauginį veiksmingumą (nuo 2026 m.). Naujosios taisyklės numato mažesnius mokesčius mažai taršioms ar netaršioms transporto priemonėms. Apmokestindamos kelius lengviesiems automobiliams, ES valstybės turės galimybę taikyti tiek vinjetes, tiek ir rinkliavas už nuvažiuotą atstumą. Pasirinkusios vinjetes, valstybės turės jas siūlyti ir trumpalaikiais ar tranzito tikslais vykstantiems keliautojams, pavyzdžiui, įvedant vieną dieną, savaitę ar dešimt dienų galiojančias vinjetes.
Europarlamentarai nustatė griežtesnes taisykles dėl vėžį ir mutacijas sukeliančių cheminių medžiagų leistino kiekio darbo vietose. Su ES Taryba suderintose atnaujintose taisyklėse europarlamentarams pavyko sustiprinti darbuotojų apsaugą nuo pavojingų cheminių medžiagų darbo vietose ir į šių medžiagų sąrašą įtraukti toksišką poveikį žmogaus reprodukcijai turinčias medžiagas. Sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojai, dirbantys su pavojingais, minėtų medžiagų savo sudėtyje turinčiais vaistiniais preparatais turės gauti tinkamus darbo mokymus, o Europos Komisija iki šių metų pabaigos – parengti toksiškų medžiagų sąrašą. Atnaujintos taisyklės numato griežtesnes leistinas cheminių medžiagų akrilnitrilo, nikelio junginių, benzeno ribas. Jos taip pat įpareigoja Europos Komisiją iki 2022 m. pabaigos peržiūrėti kitų 25 pavojingų cheminių medžiagų ribas. Vėžys yra pagrindinė su darbu susijusių mirčių Europos Sąjungoje priežastis, o daugiau kaip 12,7 milijono sveikatos priežiūros darbuotojų, įskaitant 7,3 milijono slaugytojų, gali patirti pavojingų vaistinių preparatų poveikį.