Europos Parlamento spalio mėn. pirmoji plenarinė sesija

Sprendžiant energetinę krizę EP siūlo energijos įmonių viršpelnį skirti pažeidžiamiems vartotojams, atskirti elektros ir dujų kainas bei užtikrinti teisingą solidarumo įnašą. Rusijos agresija prieš Ukrainą ir iškastinės energijos pavertimas ginklu smarkiai padidino energijos rinkos nestabilumą ir kainas, pažymima priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje. Europarlamentarai perspėja ES valstybes, kad energija neturėtų būti atjungiama vartotojams, kurie neįstengia susimokėti didėjančių sąskaitų, ir pabrėžia, kad būtina vengti pažeidžiamų namų ūkių iškeldinimo. Jie kartu pažymi, kad neeiliniai laikai reikalauja išskirtinių neatidėliotinų priemonių, o ES turi veikti kartu ir kaip niekad vieningai. Visos ES lygiu tvirtinamos kovos su energijos kainomis priemonės ilgainiui turi visapusiškai atitikti Europos žaliąjį kursą. Europos Parlamentas yra pasirengęs išnagrinėti visus pasiūlymus dėl elektros energijos rinkos reformos, kuri turėtų užtikrinti, kad augtų priklausomybę nuo iškastinio kuro investicijos mažinančios investicijos ir sudaryti sąlygas piliečiams ir pramonei gauti naudos iš saugios, įperkamos ir švarios energijos, kartu sprendžiant neproporcingo pelno elektros rinkoje problemą. Europarlamentarai ragina Komisiją išnagrinėti galimybę atsieti elektros energijos kainas nuo dujų kainų. Europos Parlamentas taip pat ragina Komisiją pasiūlyti tinkamą viršutinę vamzdynais importuojamų dujų, visų pirma iš Rusijos, kainų ribą. EP nariai kartu mano, kad būtina atnaujinti ES energetikos platformą ir paversti ją bendro energijos išteklių pirkimo priemone, siekiant sustiprinti ES derybinę galią ir sumažinti importo kainą. Europarlamentarai įsitikinę, kad įmonės, gavusios naudos iš nenumatyto pelno, turi padėti sušvelninti neigiamą krizės poveikį. Jie sveikina ES Tarybos sprendimą nustatyti laikiną viršutinę rinkos pajamų, gautų iš elektros energijos gamybos ir pardavimo, ribą, naudojant mažesnių sąnaudų gamybos technologijas, pavyzdžiui, atsinaujinančius šaltinius, branduolinę energiją ar lignitą. EP nariai susirūpinę, kad kai kurioms didžiausioms ES energetikos įmonėms gali būti netaikomas iškastinio kuro sektoriaus solidarumo įnašas, todėl ragina užkirsti kelią galimam mokesčių vengimui. Jie ragina Komisiją įvertinti tinkamą pelno maržą ir imtis tolesnių veiksmų siekiant nustatyti nenumatyto pelno mokestį energetikos įmonėms. Pajamos iš nenumatyto pelno turėtų būti naudingos vartotojams ir įmonėms, visų pirmą pažeidžiamiems namų ūkiams. Tai turi būti derinama su didžiulėmis inovacijomis ir investicijomis į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir energijos vartojimo efektyvumą bei energetikos infrastruktūrą, pavyzdžiui, skirstomuosius tinklus, užuot skatinus namų ūkius ir įmones vartoti daugiau subsidijuojamos energijos. EP nariai ragina geriau apsaugoti vartotojus nuo tiekėjų, kurie stabdo ar atšaukia fiksuoto dydžio tarifo sutartis. Europarlamentarai taip pat ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti finansinių subjektų veiklą, kuri prisidėjo prie anglies dioksido kainų svyravimo, ir panaikinti spekuliacinio kapitalo įtaką ES apyvartinių taršos leidimų rinkai.

 Europarlamentarams uždegus žalią šviesą, ES šalys ir regionai gaus papildomą paramą, kad sušvelnintų Rusijos karo Ukrainoje padarinius. Naujieji teisės aktai supaprastina taisykles, taikomas valstybėms narėms, naudojančioms sanglaudos politikos lėšas, siekdami spręsti migracijos ir investicijų iššūkius, kuriuos sukėlė Rusijos agresija Ukrainoje. EP Regioninės plėtros komitetas paspartino Europos Komisijos FAST-CARE (lanksti pagalba teritorijoms) pasiūlymą ir perdavė jį plenariniam posėdžiui be pakeitimų, siekdamas paspartinti jo patvirtinimą. Plenarinis posėdis patvirtino tekstą be pakeitimų. Pagrindinis EP narių rūpestis yra užtikrinti, kad pagalba ES regionams ir valstybėms narėms būtų prieinama kuo greičiau.

 Europos Parlamentas patvirtino naujas priemones, kurios padės ES užkirsti kelią užkrečiamų ligų protrūkiams bei kovoti su tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatai. EP nariai patvirtino su ES Taryba pasiektą susitarimą dėl Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro įgaliojimų išplėtimo. Tai leis sustiprinti ES gebėjimą užkirsti kelią užkrečiamų ligų protrūkiams, jiems pasirengti ir juos valdyti. Šis centras bendradarbiaus su Europos Komisija, nacionalinėmis institucijomis, ES įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis rūpindamasis, kad jos derintų savo veiklą. Institucija taip pat laiku pateiks palyginamus duomenis, koordinuos duomenų rinkimo procedūrų standartizavimą, duomenų tvirtinimą, analizę ir sklaidą. Be to, centras atidžiai stebės, kaip nacionalinės sveikatos sistemos geba nustatyti užkrečiamų ligų protrūkius, užkirsti jiems kelią, į juos reaguoti ir po jų atsigauti, taip pat nustatys šių sričių spragas ir teiks moksliškai pagrįstas rekomendacijas. Tą pačią dieną europarlamentarai patvirtino ir susitarimą dėl priemonių, kurios sudarys sąlygas Europoje geriau numatyti dideles tarpvalstybines grėsmes sveikatai ir į jas reaguoti. Numatoma geriau planuoti prevenciją, pasirengimą ir atsaką ES ir nacionaliniu lygiu. Europos Komisija galės oficialiai ES lygiu pripažinti susidariusią ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją. Po šio žingsnio bus sustiprintas bendradarbiavimas ES viduje ir bus sudaromos sąlygos laiku parengti ir sukaupti medicinines priemones. Teisės akte taip pat aiškiai išdėstomos bendro vaistų ir medicinos priemonių pirkimo procedūros, įskaitant galimybę riboti tuo pat metu vykdomą dalyvaujančių šalių pirkimo ir derybų veiklą tuo atveju, jeigu prekės bendrai perkamos ES lygiu.

 Europos Parlamentas patvirtino teisės aktą, kuris leis ES vartotojams savo elektroniniams prietaisams naudoti bendrą USB Type-C kroviklį. Iki 2024 m. pabaigos visi ES parduodami mobilieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir vaizdo kameros turės turėti USB Type-C kroviklį, o nuo 2026-ųjų pavasario šis reikalavimas bus taikomas ir nešiojamiesiems kompiuteriams. Bendras kroviklis taip pat bus naudojamas naujiems skaitmeniniams fotoaparatams, nešiojamoms vaizdo žaidimų konsolėms, nešiojamiesiems garsiakalbiams, elektroninėms skaityklėms, klaviatūroms, pelėms, navigacijos sistemoms ir belaidėms ausinėms, kurių galia siekia iki 100 W. Taisyklės numato galimybę vartotojams pasirinkti naujus įrenginius be kroviklio, nes visiems mažiems ir vidutinio dydžio nešiojamiesiems elektroniniams įrenginiams įkrauti užteks vieno kroviklio. Visų greitąjį įkrovimą palaikančių įrenginių įkrovimo greitis bus vienodas. Taip ES vartotojai turėtų sutaupyti iki 250 mln. eurų per metus. Išmetami ir nenaudojami krovikliai ES kasmet sudaro 11 000 tonų elektronikos atliekų. Kadangi vis plačiau naudojamas belaidis įrenginių įkrovimas, Europos Komisija turės iki 2024 m. pabaigos suderinti bendrus reikalavimus šiems krovikliams, kad būtų išvengta neigiamo poveikio vartotojams ir aplinkai, o vartotojai nebūtų priklausomi nuo vieno gamintojo.

 Siekdami sukurti aplinką be toksiškų medžiagų ir tikrą žiedinę ekonomiką, europarlamentarai sutarė nustatyti griežtesnes patvariųjų organinių teršalų ribas. Nors POT naujuose produktuose paprastai nėra, jų vis tiek galima rasti atliekose, todėl jie kelia grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai. Siekiant apsaugoti gaminių naudojimo trukmę, medžiagos, kurių POP kiekis viršija naujas ir sumažintas koncentracijos ribas, turės būti sunaikintos ir negalės būti perdirbamos. Taip siekiama užtikrinti, kad ES taisyklės atitiktų tarptautinius įsipareigojimus, visų pirma Stokholmo konvenciją dėl POT ir ES žaliąjį kursą.

 Atsižvelgdami į didėjantį skrydžių skaičių, EP nariai atnaujino oro linijų skrydžio laikų skirstymo taisykles ir pratęsė pandemijos metu pritaikytų išimčių galiojimą. Pagal iki pandemijos galiojusias ES taisykles skrydžių bendrovės turėjo įvykdyti bent 80 proc. numatytų skrydžių iš konkretaus oro uosto tam, kad neprarastų teisės juos vykdyti ir kitą sezoną. Dėl pandemijos sumažėjus keleivių, daugelis oro linijų pradėjo vykdyti skrydžius be keleivių, kad išlaikytų skrydžių laikus kitam sezonui. Todėl ES nuo 2020 m. kovo vieneriems metams sustabdė minėtų taisyklių taikymą, o keleivių srautams grįžtant, skrydžių intensyvumo reikalavimą pamažu padidino iki 64 proc. 2022 m. vasaros sezonui. Atnaujintose ES taisyklėse nustatoma minimalų skrydžių intensyvumo reikalavimą pakelti iki 75 proc. ir jį taikyti nuo šių metų spalio 30 d., o nuo 2023 m. vasaros sezono grįžti prie standartinių 80 proc. skrydžių intensyvumo taisyklių. Europarlamentarai taip pat pritarė siūlymui išlaikyti pandemijos metu įsigaliojusias nuostatas leisti adaptuoti skrydžių skirstymą atsižvelgiant į pandemijos padėtį, stichines nelaimes ar politinius neramumus. Europos Komisija galėtų mažinti skrydžių intensyvumo reikalavimą, jei dvi savaites iš eilės skrydžių skaičius nukristų žemiau 80 proc. ribos palyginus su 2019 m. dėl COVID-19 ar kitos pandemijos arba dėl Rusijos karo prieš Ukrainą. Atnaujintos taisyklės numato pereinamąjį skrydžių tarp ES ir Ukrainos laikų paskirstymo laikotarpį, kai tam susiklostys tinkamos aplinkybės. Atsiradus galimybei atnaujinti skrydžius, 16 savaičių būtų skirta pasiruošti skrydžio laikų taisyklių taikymui.

 Europos Parlamento nariai perspėjo Komisiją dėl nesugebėjimo apsaugoti ES finansinių interesų Vengrijoje. „Tai pirmas kartas, kai pradedamas įgyvendinti teisinės valstybės mechanizmas ir reikalaujama, kad valstybės narės su juo elgtųsi atsargiai“, – sakė ES reikalų ministras Mikulášas Bekas, pradėdamas diskusiją pirmininkaujančios Čekijos vardu. Už biudžetą atsakingas Komisijos narys Johannesas Hahnas atkreipė dėmesį į „17 taisomųjų priemonių“, kurias pateikė Vengrija, siekdama sumažinti riziką Europos Sąjungos biudžetui, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus ir nepriklausomą kovos su korupcija darbo grupę, kurias jis palankiai įvertino kaip „svarbius įsipareigojimus Europos Sąjungos biudžete”, ,,teisingą kryptį“ ir „konstruktyvų įsitraukimą“. Tačiau jis sakė, kad Komisija po lapkričio 19 d. iš naujo įvertins, ar Vengrija imsis veiksmų, kad šios priemonės būtų įtrauktos į atitinkamus įstatymus ir atitinkamai jas įgyvendintų. Dauguma europarlamentarų palankiai įvertino Komisijos pasiūlymus dėl veiksmų ir paragino Tarybą greitai priimti sprendimą ir įšaldyti 7,5 milijardo eurų Vengrijai, kaip buvo siūloma. Dauguma kalbėtojų išreiškė susirūpinimą, kad Vengrijos taisomosios priemonės bus ne tikros reformos, o tik „tušti pažadai“, kad šalisišvengtų biudžeto mažinimo. Jie primygtinai reikalavo, kad Komisija ieškotų tvirtų įrodymų ir atidžiai patikrintų įgyvendintas reformas ir „nepriimtų kompromisų kaip teisinės valstybės garantijos vien todėl, kad Orbanas juos siūlo“. Kai kurie europarlamentarai teigė, kad Komisijos pasiūlytų priemonių nepakako, nes jos buvo susijusios tik su 15 proc. visų Vengrijai skirtų ES lėšų. Jie kaltino Komisiją „derantis“ dėl teisinės valstybės principo „vienpusiškai taikant“ teisinės valstybės sąlygą. Kai kurie netgi perspėjo, kad jei Komisija „nusilenks Vengrijai“, ji rizikuoja prarasti Parlamento pasitikėjimą. Kita vertus, kiti europarlamentarai apkaltino Komisiją „atakuojant tik konservatyvias Europos vyriausybes“ ir primetant „Briuselio ideologiją“ Vengrijos žmonėms ir demokratiškai išrinktai Vengrijos vyriausybei, nepaisant panašių teisinės valstybės, teismų ir korupcijos klausimų kitose ES šalyse.

 Siekdamas pagerinti pasaulinę nykstančių rūšių apsaugą, Parlamentas reikalauja sustiprinti kovą su neteisėta prekyba laukine fauna ir flora. Prieš 2022 m. lapkričio 14–25 d. Panamoje vyksiantį pasaulinį JT susitikimą dėl Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES), Parlamentas priėmė poziciją dėl ES strateginių tikslų. Europarlamentarai nori žengti toliau, nei sumažinti nelegalią prekybą laukinės gamtos rūšimis, įtrauktomis į CITES sąrašą, ir visiškai ją panaikinti – kad iki 2025 m. būtų tik teisėta ir tvari prekyba laukine fauna ir flora. EP nariai teigia, kad tai būtina dėl prekybos laukiniais gyvūnais keliamos grėsmės pavieniams gyvūnams ir rūšims, žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai. Pandemija atkreipė dėmesį į zoonozinių ligų perdavimo iš gyvūnų žmonėms riziką, kuri yra susijusi su pasauline prekyba laukiniais gyvūnais. Europarlamentarai pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį CITES turėtų atlikti užkertant kelią būsimoms pandemijoms, kaip pasaulio prekybos laukiniais gyvūnais reguliavimo institucija. Parlamentas taip pat išreiškė susirūpinimą, kad tiek ES, tiek tarptautiniu mastu auga egzotiškų augintinių rinka ir prekiaujama paveiktų rūšių asortimentu. Rezoliucijoje visos šalys raginamos gerokai pagerinti JT konvencijos vykdymą, nes šiuo metu taikomi draudimai ir apribojimai prekybai saugomomis rūšimis yra netinkami dėl išteklių trūkumo. Siekiant sėkmingai kovoti su organizuotų nusikalstamų grupuočių įsitraukimu, europarlamentarai teigia, kad tarptautiniai nusikaltimai laukinei gamtai turėtų būti pripažinti sunkiu organizuotu nusikalstamumu pagal JT konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą. Parlamentas ragina ES peržiūrėti ir išplėsti galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais, kad tokių gyvūnų importas, eksportas, pardavimas, įsigyjimas ar pirkimas būtų neteisėtas. Taisyklėse taip pat draudžiama eksportuoti, parduoti, įsigyti ar pirkti laukinius gyvūnus ar augalus, kurie paimami, laikomi, vežami ar parduodami pažeidžiant šalies įstatymus. Politikai taip pat nori atgrasančių sankcijų, jei nesilaikoma reikalavimų, skubių veiksmų uždrausti į CITES sąrašą įtrauktų rūšių medžioklės trofėjų importą, ir sukurti moksliškai pagrįstą ES mastu patvirtintą gyvūnų, kuriuos leidžiama laikyti augintiniais, sąrašą. Į sąrašą turėtų būti įtraukti tik tie gyvūnai, kurių prekyba nedaro žalos laukinėms populiacijoms ir Europos biologinei įvairovei. EP nariai palankiai vertina atnaujintą įsipareigojimą įgyvendinti ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais veiksmų planą, tačiau pabrėžia, kad reikia tinkamo finansavimo ir aiškių bei įgyvendinamų tikslų ir veiksmų, taip pat stebėjimo ir vertinimo mechanizmo. Jie taip pat pabrėžia būtinybę persvarstytame veiksmų plane spręsti tiek internetinės, tiek neinternetinės prekybos klausimus.

 Parlamentas priėmė rekomendacijų rinkinį, kuriuo siekiama pagerinti nesaugią romų gyvenviečių padėtį ES. Europarlamentarai teigia, kad romai su visa įvairove, kurią apima šis terminas, yra didžiausia etninė mažuma Europoje ir susiduria su skurdu bei socialine atskirtimi keliose valstybėse narėse. Pagrindinės problemos, kurias reikia skubiai spręsti, yra tinkamų, atskirtų būstų, įskaitant švarų geriamąjį vandenį, elektrą, sanitariją, nuotekų ir atliekų tvarkymą, trūkumas, taip pat nuolatinė romų vaikų diskriminacija ir segregacija mokyklose. EP nariai taip pat pabrėžia sveikatos priežiūros trūkumą, ilgalaikį nedarbą, policijos piktnaudžiavimą ir netinkamas galimybes kreiptis į teismą. Siekdamas ištaisyti šią padėtį, Parlamentas ragina parengti trumpalaikes ir ilgalaikes strategijas, paremtas pakankamu ES ir nacionaliniu finansavimu, visų pirma Europos socialinio fondo plius (ESF+), Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir nacionaliniais atkūrimo ir atsparumo planais. Valstybės narės turėtų paskirstyti lėšas regioniniu ir vietos lygiu, kad geriau patenkintų neatidėliotinus ES gyvenvietėse gyvenančių romų poreikius. Turi būti pašalintos visos kliūtys, įskaitant tiesiogines ir netiesiogines diskriminacijos formas, kurios trukdo veiksmingai panaudoti finansavimą. Europarlamentarai teigia, kad Komisija turėtų sukurti išankstinio įspėjimo mechanizmą, skirtą nustatyti piktnaudžiavimą Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) ir kitų ES fondų, skirtų romų padėčiai spręsti, lėšomis. Jie taip pat ragina Komisiją iki 2030 m. palaipsniui išnaikinti marginalines romų gyvenvietes visoje ES. Įtraukus romų bendruomenės narius, kurie gyvenvietėse atlieka kokybišką socialinį darbą, būtų galima įtikinti romus jas palikti. EP nariai ragina romų vaikus tinkamai įtraukti į nacionalinius Vaiko garantijų veiksmų planus. Sustiprintos Jaunimo garantijos ir Erasmus Plus turėtų būti naudojamos socialinei sanglaudai ir romų jaunimo užimtumui skatinti. Jie taip pat mano, kad romų dalyvavimas ir vadovavimas turėtų būti kokybinis tikslas nacionalinėse romų strategijose, siekiant skatinti socialinę įtrauktį ir demokratinį dalyvavimą. Galiausiai jie atkreipia dėmesį į neišnaudotą aukšto išsilavinimo jaunų romų žmonių potencialą, kaip teigiamų pokyčių variklį.

 Europarlamentarai pasmerkė Mahsos Amini mirtį neaiškiomis aplinkybėmis ir paragino taikyti ES sankcijas už tai atsakingiems pareigūnams bei protestus malšinantiems asmenims. Rezoliucijoje griežtai smerkiama 22 metų kurdų kilmės iranietės Mahsos Amini mirtis po dorovės policijos suėmimo dėl neteisingo hidžabo dėvėjimo. EP ragina Irano vyriausybę leisti nepriklausomai kompetentingai institucijai nešališkai ir veiksmingai ištirti šią tragišką mirtį ir kaltinimus kankinimu bei netinkamu elgesiu. Pastarųjų savaičių įvykius Irane turi ištirti ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba. Europarlamentarai palaiko taikius protestus prieš M. Amini nužudymą, sisteminę ir vis didėjančią moterų priespaudą ir šiurkščius bei masinius žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus, ir smerkia tyčinį ir neproporcingą Irano saugumo pajėgų jėgos naudojimą prieš taikius protestuotojus. Irano valdžios institucijos nedelsiant ir besąlygiškai turi išlaisvinti visus dėl protestų įkalintus asmenis ir panaikinti jiems visus kaltinimus. Rezoliucijoje ES raginama taikyti sankcijas Irano pareigūnams, kurie prisidėjo prie M. Amini mirties ir smurtavo prieš protestuotojus. Europarlamentarai taip pat skatina Teherane akredituotas ES šalių ambasadas glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauti ir apsaugoti moterų teisių gynėjus ir dvigubą (ES ir Irano) pilietybę turinčius piliečius.