Europos Parlamento spalio mėn. antroji plenarinė sesija

Parlamento pirmininkė Metsola minėdama Tarptautinę kovos su skurdu dieną, kad per daug žmonių vis dar neturi galimybės gauti maisto, vandens, drabužių, pastogės, išsilavinimo ar sveikatos priežiūros. COVID-19 pandemija ir Rusijos karas prieš Ukrainą stumia milijonus į skurdą, o Parlamentas turi stengtis tai atremti.Kalbėdama apie dviejų žmonių nužudymą Bratislavoje, Metsola sakė, kad LGBTIQ bendruomenė turi būti saugi ir kad Parlamentas toliau kovos už tai.  

 Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputová, kreipdamasi į europarlamentarus, ragino ginti demokratiją ir Europos vertybes bei ES solidarumą daugelio krizių akivaizdoje. Kalbėdama apie neseniai įvykusias homofobines žmogžudystes Bratislavoje, prezidentė Čaputová sakė, kad neapykantos nusikaltimai yra ne tik tam tikros bendruomenės išpuolis, bet išpuolis „prieš lygybę, toleranciją ir pagarbą žmogaus teisėms“. Labai svarbu sugrąžinti Europą į pusiausvyrą tarp „teisių ir įsipareigojimų“ bei „tarp saugumo ir gerovės“, – tęsė ji, teigdama, kad šią pusiausvyrą dabar sukrėtė daugybė krizių – pirmiausia pandemija, o dabar – Rusijos karas prieš Ukrainą. Prezidentė Čaputová pabrėžė, kad sprendžiant šiuos iššūkius reikia bendrų sprendimų, tokių kaip Atkūrimo ir atsparumo fondas, Rusijai taikomos sankcijos, karinė pagalba Ukrainai. Ji pabrėžė, kad ES pagalbos Ukrainai tikslas yra taika ir išreiškė viltį, kad Ukraina kada nors taps visateise ES nare. Prezidentė Čaputová pažymėjo, kad ES patiria stiprų vidinį spaudimą. Todėl ji turi dar kartą pasiūlyti solidarumo principus grindžiamus sprendimus, kurie padėtų namų ūkiams ir įmonėms, susiduriančioms su „didėjančiomis energijos kainomis“. Ji paragino europarlamentarus palaikyti „bendrą dujų kainų viršutinę ribą“ ir elektros ir dujų kainų atsiejimą. Zuzana Čaputová teigė, kad Europa nebegali atidėti įsipareigojimo siekti neutralumo klimatui iki 2050 m. ir kad ji turi atnaujinti savo ekonominį modelį, „kad daugiau naudotų atsinaujinančią energiją ir padarytų mažiau žalos mūsų planetai“. ES niekada nebeturi tapti priklausoma nuo iškastinio kuro. Prezidentė Čaputová pabrėžė būtinybę gerbti bendras ES vertybes, tokias kaip teisinė valstybė, teismų nepriklausomumas, žiniasklaidos laisvė ir mažumų apsauga. Ji pabrėžė, kad demokratija neturi mirti dėl „demokratų naivumo“, o teisėmis ir laisvėmis galima išnaudoti ir piktnaudžiauti. „Jei neapsaugosime demokratijos, galime būti paskutinė karta, kuri tai patyrė“, – sakė ji. Demokratijos apsauga ypač reikalinga socialiniuose tinkluose, kurių verslo modeliai pelnosi iš „neapykantos, agresijos ir dezinformacijos“. Prezidentė Čaputová pabrėžė, kad šiandieninės ekonomikos, saugumo ir energetikos krizės yra „auglys ekstremizmui“, ir perspėjo, kad daugelyje valstybių narių dominuoja politinės jėgos, nenorinčios „Europą kurti, o ją sugriauti“. Ji paragino EP narius savo darbe atstovauti „padorumui, etikai ir demokratinėms vertybėms“. Tik jei išrinktieji lyderiai suvoks demokratiją kaip moralinę sistemą, jie galės atlikti savo misiją kaip „demokratijos, europinių vertybių ir pusiausvyros sargybiniai.”

 Europos Parlamentas pritarė tam, kad Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė taptų Europos Audito Rūmų nare. Galutinį sprendimą šiuo klausimu priims ES Taryba. Liuksemburge įsikūrę Europos Audito Rūmai tikrina, ar tinkamai renkamos ir išleidžiamos Europos Sąjungos lėšos. Audito Rūmų kolegiją sudaro po vieną narį iš kiekvienos ES valstybės, skiriamą šešerių metu kadencijai. L. L. Andrikienė Europos Audito Rūmų atstovo pareigose pakeistų kadenciją baigiantį Rimantą Šadžių.

 Europos Parlamentas ragina valstybes nares leisti Rumunijai ir Bulgarijai nedelsiant prisijungti prie Šengeno erdvės. Priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai teigia, kad Taryba iki 2022 m. pabaigos turėtų priimti sprendimą dėl Rumunijos ir Bulgarijos prisijungimo prie Šengeno laisvo judėjimo erdvės. Tai turėtų užtikrinti, kad asmenų patikrinimai prie visų abiejų šalių vidaus sienų būtų panaikinti kuo anksčiau. Šengeno erdvė yra „vienas didžiausių Europos Sąjungos laimėjimų“, tad europarlamentarai kritikuoja tai, kad Taryba nepriėmė sprendimo dėl Bulgarijos ir Rumunijos priėmimo, nors abi šalys jau seniai įvykdė būtinas sąlygas. Vidaus sienų kontrolės palaikymas yra diskriminacinis ir turi rimtą poveikį mobilių darbuotojų ir piliečių gyvenimui. Kliudydami importą, eksportą ir laisvą prekių srautą iš krovinių uostų, apribojimai kenkia ir bendrajai ES rinkai.

 Europarlamentarai siekia, kad kitų metų ES biudžetas daugiau dėmesio skirtų karo Ukrainoje ir pandemijos pasekmėms švelninti bei sąskaitoms už energiją mažinti. Europos Parlamentas patvirtino savo siūlymus, kaip turi atrodyti 2023 m. ES biudžetas. Jie nepritarė ES Tarybos pasiūlymui sumažinti 1,6 mlrd. eurų biudžeto projektą, paragino grįžti prie pirminio projekto ir jį dar padidinti 1,7 mlrd. eurų svarbiose srityse, kad galutinis biudžetas siektų 187,3 mlrd. Eurų. EP nariai siūlo skirti papildomus 853 mln. eurų politikoms, padėsiančioms jauniems Ukrainos pabėgėliams (per Erasmus+ ir Europos solidarumo korpuso programas) ir mokslininkams (Marie-Curie programa). Dalis papildomos paramos Ukrainai taip pat būtų skirta humanitarinei pagalbai (250 mln. eurų), Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui(100 mln. eurų), sienų valdymui (25 mln. eurų), kaimynystės instrumentui (162 mln. eurų), Europos gynybos fondui bei kariniam mobilumui didinti (80 mln. eurų). Europarlamentarai kartu nori padidinti ES energetinę nepriklausomybę ir padėti verslui ir namų ūkiams, susiduriantiems su smarkiai išaugusiomis išlaidomis už energiją. Tam jie siūlo skirti papildomus 533 mln. eurų. Be to, atsižvelgdami į tai, kad dar nesibaigė COVID-19 pandemija, EP nariai siūlo kovai su ja skirti papildomus 25 mln. eurų. EP nariai atsisakė patvirtinti 2020 m. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros biudžetą dėl padarytų rimtų nusižengimų  vadovaujant ankstesniam agentūros vykdomajam direktoriui.

 Siekdami klimatui neutralios ES, europarlamentarai ragina ne rečiau kaip kas 60 km steigti automobilių įkrovimo bei kas 100 km vandenilio papildymo stoteles ir riboti laivų taršos lygį. Europos Parlamentas patvirtino savo poziciją derybose su ES valstybėmis dėl ES alternatyvių degalų infrastruktūros vystymo, kuri padidintų automobilių, sunkvežimių, traukinių ir net lėktuvų įkrovimo stotelių skaičių ir galingumą. Tai yra dalis ES žaliojo kurso paketo, kuriuo ES planuoja iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Europarlamentarai siūlo nustatyti privalomus nacionalinius minėtos infrastruktūros plėtros tikslus ir įpareigoti ES valstybes iki 2024 m. pateikti atitinkamus jų įgyvendinimo planus. Pagal EP narių pasiūlymus iki 2026 m. pagrindiniuose ES keliuose ne rečiau kaip kas 60 km turėtų būti įsteigtas lengvųjų automobilių įkrovimo parkas, o iki 2028 m. ir ne rečiau kaip kas 100 km – vandenilio degalų papildymo stotelė. Europarlamentarai taip pat siekia, kad iki 2028 m. saugiose stovėjimo aikštelėse sunkiasvorėms transporto priemonėms būtų įrengtos bent dvi įkrovimo stotelės (Komisija siūlė įrengti bent vieną įkrovimo stotelę ir tik nuo 2031 m.). Kartu numatytos infrastruktūros plėtros išimtys saloms, atokiausiems ES regionams ir mažo intensyvumo keliams. Šiomis alternatyvaus kuro papildymo stotelėmis turėtų galimybę naudotis visi vartotojai, nepriklausomai nuo automobilio markės, o kuro papildymas turėtų būti lengvas, kainos pagrįstos, palyginamos ir prieinamos bei pateikiamos už sunaudotą kWh arba kg. Jie taip pat siūlo užtikrinti, kad iki 2027 m. būtų sukurtas ES alternatyvių degalų duomenų prieigos punktas, kuris teiktų verslui ir visuomenei informaciją apie degalų pildymo punktų ir įkrovimo prieigų išsidėstymą, įskaitant laukimo laiką ir degalų atsargas.

 Parlamentas ragina visas šalis iki COP27 paspartinti savo 2030 m. klimato kaitos tikslus, kad būtų apribotas pasaulinis atšilimas pagal Paryžiaus susitarimą. Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje išdėstė savo reikalavimus JT COP27 klimato kaitos konferencijai, kuri vyks Egipte lapkričio 6–18 d. Europarlamentarai klimato ir biologinės įvairovės krizes laiko vienais svarbiausių iššūkių, su kuriais susiduria žmonija. Jie yra susirūpinę dėl JT aplinkosaugos programos 2021 m. išmetamųjų teršalų atotrūkio ataskaitos išvadų, kuriose teigiama, kad net jei bus įgyvendinti ambicingesni nacionaliniai 2030 m. klimato tikslai, pasaulis juda link 2,7 °C temperatūros padidėjimo, kuris gerokai viršija Paryžiaus susitarimo tikslus apriboti visuotinį atšilimą iki 2°C ar siekti 1,5°C. Rezoliucijoje teigiama, kad dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir jo padarinių pasaulinės energetikos sistemos pertvarka tampa dar svarbesnė. Perspėjama, kad per šį dešimtmetį reikia imtis skubių veiksmų, net jei daugelis ilgalaikių įsipareigojimų neleisti išmetamų teršalų yra dviprasmiški ir jiems trūksta skaidrumo. G20 ir ES turi padidinti savo 2030 m. klimato tikslus. Europarlamentarai pabrėžia, kad ES sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą daugiau nei 55 proc., jei priims Parlamento poziciją dėl ES paketo. EP nariai ragina ES ir visas G20 šalis parodyti lyderystę ir įsipareigoti siekti ambicingesnių mažinimo tikslų prieš COP27. ES ir kitos šalys taip pat turėtų atitinkamai atnaujinti savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įnašus. Rezoliucijoje primenama, kad ES yra didžiausia klimato kaitos finansavimo nešėja. Europarlamentarai pabrėžia Parlamento poziciją dėl anglies dioksido kiekio reguliavimo mechanizmo (CBAM), kad ES turi teikti finansinę paramą, kurios finansinė vertė bent prilygtų pajamoms, gautoms pardavus CBAM sertifikatus, siekiant paremti mažiausiai išsivysčiusių šalių pastangas sumažinti anglies dioksido kiekį. Parlamentas palankiai vertina Glazgo dialogą dėl nuostolių ir žalos sukūrimą, kuriame pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas besivystančių šalių finansavimui, aiškiai teikiant pirmenybę subsidijoms, o ne paskoloms, siekiant išvengti, sumažinti ir spręsti nuostolius ir žalą, susijusią su neigiamu klimato kaitos poveikiu.

 Europos Parlamentas sutiko nepriimti kelionės dokumentų, kuriuos Rusija išdavė teritorijose, kurias ji neteisėtai užima Ukrainoje ir Gruzijoje. Europos Parlamentas patvirtino mandatą deryboms su Taryba dėl pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Rusijos išduotų kelionės dokumentų nepripažinimo okupuotuose Ukrainos regionuose ir vadinamosiose atsiskyrusiose Gruzijos teritorijose, siekiant išduoti vizą arba kertant ES išorės sienas. Europarlamentarai pažymi, kad Rusijos įvykdyta Krymo ir Sevastopolio, Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporožės aneksija Ukrainoje yra neteisėta, o ES pasmerkė Rusijos sprendimą pripažinti Gruzijoje atsiskyrusių Abchazijos ir Pietų Osetijos regionų nepriklausomybę. Todėl ES valstybės narės ir EEE sąjungininkės šiuose regionuose nebeturėtų priimti Rusijos išduotų kelionės dokumentų. Remiantis pasiūlymu, Komisija turėtų konsultuotis su ES valstybėmis narėmis ir sudaryti Rusijos kelionės dokumentų, kurie ateityje neturėtų būti priimami, sąrašą.

 Europos Parlamentas šių metų Sacharovo premiją už minties laisvę skyrė drąsiems Ukrainos žmonėms, atstovaujamiems jų prezidento, išrinktų lyderių ir pilietinės visuomenės. Paskelbdama Europos Parlamento Pirmininkų sueigos sprendimą dėl 2022 m. Sacharovo premijos nugalėtojo, EP pirmininkė Roberta Metsola pažymėjo: „Ši premija skiriama mūšio lauke kovojantiems ukrainiečiams, o taip pat tiems, kurie buvo priversti palikti savo namus, prarado savo draugus ir artimuosius. Ji kartu skiriama visiems, kurie kovoja už savo įsitikinimus. Žinau, kad drąsūs Ukrainos žmonės nepasiduos, o mes seksime jų pavyzdžiu.“ Vasarį pradėta neišprovokuota Rusijos agresija Ukrainos žmonėms kainavo daug – žuvo žmonės, miestai ir kaimai tapo griuvėsiais. Ukrainiečiai kovoja už savo namus, suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Jie taip pat kasdien kovoja mūšio laukuose už laisvę, demokratiją, teisinę valstybę ir europietiškas vertybes. Nominacijoje išskiriamas Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis kaip Ukrainos žmonių drąsos veidas. Joje taip pat minimi Ukrainos žmonės, pabrėžiant atskirų asmenų, pilietinės visuomenės iniciatyvų atstovų ir valstybės bei viešųjų institucijų vaidmenį. Nominacijoje, be kitų, minimos Ukrainos Valstybinės pagalbos tarnyba, Julija Pajevska (evakuacinio medicinos skyriaus „Tairos angelai“ įkūrėja), Oleksandra Matviyčuk (žmogaus teisių teisininkė ir aktyvistė), „Geltonojo kaspino“ pilietinio pasipriešinimo judėjimas, ir Ivanas Fiodorovas (Ukrainos miesto Melitopolio, kuris šiuo metu yra okupuotas Rusijos pajėgų, meras). Sacharovo premija bus įteikta gruodžio 14 d. Strasbūre vyksiančioje EP plenarinėje sesijoje. Kiti šių metų Sacharovo premijos finalininkai buvo vienas iš „Wikileaks“ įkūrėjų Julian Assange ir Tiesos komisija Kolumbijoje.

 Priimtoje rezoliucijoje Parlamentas pripažįsta pažangą vykstančiose teisminėse procedūrose ir Maltos ministro pirmininko viešą atsiprašymą už valstybės trūkumus, kurie galėjo prisidėti prie Daphne Caruana Galizia nužudymo. Tačiau europarlamentarai labai apgailestauja, kad atlikus tyrimus buvo priimti tik trys nuosprendžiai, susiję su jos nužudymu. Jie primygtinai reikalauja, kad visi dalyvaujantys visais lygmenimis turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir reikalingas „visiškas ir nuolatinis Europolo dalyvavimas“. Europarlamentarai taip pat susirūpinę, kad praėjus vieneriems metams nuo jo paskelbimo, viešo nužudymo tyrimo galutinėje ataskaitoje pateiktos rekomendacijos įgyvendinamos nepakankamai, nepaisant daugybės vyriausybės pateiktų reformų.  

 2022 m. Europos Parlamento Dafnės Karuanos Galicijos žurnalistikos premija skirta Clémentui Di Roma ir Caroliui Valade už jų dokumentinį filmą apie „Wagner“ grupės veiklą Afrikoje.   „Dafnės Karuanos Galicijos žurnalistikos premija perduoda aiškią žinią. Europos Parlamentas yra tiesos ir teisingumo pusėje, nepriklausomos žurnalistikos pusėje. Stipriai demokratijai reikalinga stipri žiniasklaida. Demokratija neįmanoma be spaudos laisvės. Europoje teisės ir laisvės yra tikslai, už kuriuos kovojame, o ne kliūtys“, – teigė premijos nugalėtojo paskelbimo ceremonijoje Strasbūre dalyvavusi EP pirmininkė Roberta Metsola.

 EP nariai reagavo į naujausius įvykius Bratislavoje, kur kraštutinių dešiniųjų radikalizuotas užpuolikas spalio 12 d. priešais gėjų barą nužudė du jaunus vyrus Matúšą Horváthą ir Juraj Vankulič. Rezoliucijoje, jie smerkia neapykantą ir smurtą prieš „asmenis dėl jų lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar išraiškos ir lytinių savybių Slovakijoje ir ES“. Tekste ataka įvardijama kaip bailus teroro aktas prieš LGBTIQ+ bendruomenę ir teigiama, kad tai buvo motyvuota kraštutinių dešiniųjų ideologija. Ji ragina Slovakijos vyriausybę padaryti „prasmingą pažangą saugant LGBTIQ+ žmones“ ir laikytis griežtos visuomenės pozicijos prieš jų žmogaus teisių pažeidimus. Parlamentas išreiškia „didelį susirūpinimą dėl dažno įžeidžiančios, agresyvios ir homofobiškos kalbos vartojimo LGBTIQ+ bendruomenės atžvilgiu Slovakijoje, įskaitant buvusius ir esamus vyriausybės narius“. Rezoliucijoje taip pat raginama atmesti „bet kokį bendradarbiavimą su kraštutinių dešiniųjų ekstremistinėmis jėgomis“. Kalbėdami apie panašius neapykantos nusikaltimus Bulgarijoje, Kroatijoje ir Lietuvoje, europarlamentarai reiškia didelį susirūpinimą „dėl nebaudžiamumo, su kuriuo kai kuriose valstybėse narėse veikia antiLGBTIQ+ grupės, ypač kraštutinių dešiniųjų ekstremistų grupuotės“, ir griežtai smerkia ES vyriausybes, kurios remiasi kraštutinių dešiniųjų ir kitų LGBTIQ+ fobiškų politinių partijų parama norint patekti į valdžią ir išlaikyti save valdžioje“. Jaunosios kartos „vis mažiau jaučia susirūpinimą fašizmo istorija“, įskaitant neapykantą ir „LGBTIQ+ žmonių, etninių mažumų ir žydų diskriminaciją“. Dėl šios priežasties pabrėžiama, kad į mokyklų programas būtina įtraukti įvairių ideologijų ir jų pasekmių temą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad neapykantos nusikaltimai prieš LGBTIQ+ asmenis būtų ištirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn, įskaitant nusikaltimus, įvykdytus internetu. ES turėtų pradėti kampanijas prieš anti-LGBTIQ+ naratyvus ir finansuoti programas, remiančias paprastų organizacijų ir piliečių iniciatyvas, kurios padėtų ugdyti gyventojų gebėjimą atsispirti dešiniajam ekstremizmui. Europarlamentarai taip pat paragino Tarybą išplėsti ES nusikaltimų sąrašą, įtraukiant kalbos ir neapykantos nusikaltimus, prašydami Vengrijos ir Lenkijos nebeblokuoti šio sprendimo priėmimo.