Europos Parlamento sausio mėnesio plenarinė sesija
Pirmoji 2022 plenarinė sesija prasidėjo netikėtai mirusio buvusio EP pirmininko Davido Sassolio pagerbimo ceremonija, o savaitės eigoje buvo sprendžiama aibė svarbių klausimų kaip EP pirmininko ir jo biuro rinkimai; Prezidento Macrono Prancūzijos pirmininkavimo ES prioritetų pristatymas; diskusijos dėl ES gruodžio mėn. vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charlesu Micheliu rezultatų; skaitmeninių paslaugų įstatymas: platformų reguliavimas, siekiant užtikrinti saugesnę internetinę erdvę; Sveikatos sąjunga: stipresnis ES vaistų reguliavimo institucijos vaidmuo; geresnė gyvūnų apsauga juos transportuojant ir kiti.
Pirmadienį Strasbūre vykusioje ceremonijoje europarlamentarai pagerbė netikėtai mirusio Europos Parlamento pirmininko Davido Sassolio atminimą. Atminimo kalbas ceremonijoje taip pat sakė EP frakcijų atstovai. Jie gyrė D. Sassolio sąžiningumą, taktiškumą, kilnumą, siekį ieškoti ir atrasti kompromisus, naikinti skirtumus. Jo vadovavimas Parlamentui pasižymėjo įžvalgumu, ryžtu ir kompetencija sunkiais laikais. Socialistų ir demokratų frakcijos, kuriai priklausė D. Sassolis, pirmininkė Iratxe García Pérez pažymėjo: „Davidas Sassolis buvo geras ir atsidavęs žmogus, aistringas Europos puoselėtojas, dialogo šalininkas ir laisvės, demokratijos bei solidarumo principų gerbėjas. Geriausias atminimas, kuri mes galime pasiūlyti – tęsti jo palikimą: kurti socialinę Europą ir tokią migracijos politiką, kurios centre išlieka žmogus.“ Ceremonijoje taip pat dalyvavo velionio žmona ir vaikai. Kartu savo buvimu atminimo ceremonijoje D. Sassolį pagerbė ES valstybių lyderiai: Italijos premjeras Mario Draghi, Liuksemburgo premjeras Xavier Bettel, Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis, Kroatijos premjeras Andrej Plenković ir Maltos ministras pirmininkas Robert Abela. Ceremonijoje taip pat dalyvavo ir kelių ES valstybių, tame tarpe ir Lietuvos, parlamentų pirmininkai.
Europos liaudies partijos narė iš Maltos Roberta Metsola antradienį tapo naująja ir jauniausia Europos Parlamento pirmininke. Ją parėmė net 458 europarlamentarai. Ji akcentavo, kad „Europa – tai stovėjimas vieni už kitus, žmonių suartinimas, jos kūrėjų principų, kurie vedė mus iš karo ir holokausto pelenų į taiką, viltį ir klestėjimą, gynimas. Prieš 22 metus Nicole Fontaine buvo išrinkta Europos Parlamento pirmininke, dar 20 metų anksčiau – Simone Veil. Tikiuosi neprireiks dar dviejų dešimtmečių, kad čia stovėtų kita moteris.“
R. Metsola pirmąkart išrinkta EP nare 2013-aisiais. 2020 m. lapkritį ji buvo išrinkta pirmąja Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja, o nuo šių metų sausio 11 d. laikinai ėjo EP pirmininko pareigas, netikėtai mirus EP pirmininkui Davidui Sassoliui. R. Metsola tapo trečiąja moterimi, išrinkta EP pirmininke. VIDEO
Europos Parlamentas vėliau išrinko keturiolika pirmininkės pavaduotojų ir penkis kvestorius. Latvių europarlamentaras Robertas Zylė buvo išrinktas vienu iš naujosios Europos Parlamento pirmininkės Robertos Metsolos pavaduotojų.R. Zylės kandidatūrą pasiūlė jo Europos konservatorių ir reformuotojų frakciją.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pristatė Prancūzijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus. E. Macronas pabrėžė, kad iškilo grėsmė pagrindiniams ES veiklos principams – demokratijai, pažangai ir taikai. Jis paragino iš naujo įsipareigoti gerbti šiuos svarbius principus. E. Macronas įspėjo, kad teisės viršenybės pabaiga yra autoritarizmo pradžia, todėl ES turi pasitelkti dialogą, kad susigrąžintų tuos, kurie atitolo nuo šių principų. Prancūzijos prezidentas patikino europarlamentarus, kad jo šalies pirmininkavimo metu daugiausia dėmesio bus skiriama gyventojų užimtumo kokybei, padoraus atlyginimo užtikrinimui, moterų ir vyrų atlyginimų ir jų atstovavimo įmonių valdybose skirtumų mažinimui bei kovai su diskriminacija. Jis taip pat pasiūlė įtraukti teisę į abortus ir klimato apsaugą į Europos pagrindinių teisių chartiją. Macronas kartu kalbėjo apie klimato kaitos, skaitmeninės rinkos ir saugumo iššūkius. Jis akcentavo, kad Europa turi sugebėti numatyti saugumo iššūkius ir užsitikrinti savo saugumą. Prancūzijos prezidentas ragino nepasiduoti mėginimams, ypač Rusijos, destabilizuoti Europą ir nubausti tuos, kurie pažeidžia tarptautinę teisę. Kalboje – dėmesys kovai su neteisėta migracija. Prezidentas E. Macronas sako, kad Paryžiaus pirmininkavimo prioritetas – ir bendravimas su migrantų kilmės šalimis. E.Makrono kalbos video
Europarlamentarai pritarė priemonėms, kuriomis būtų kovojama su neteisėtu turiniu internete, užtikrinama geresnė jo priežiūra ir nustatoma platformų atsakomybė už naudojamus algoritmus. Skaitmeninių paslaugų akte aiškiai apibrėžiama tarpininkavimo paslaugų teikėjų, visų pirma interneto platformų, pavyzdžiui, socialinių tinklų ir internetinių parduotuvių, atsakomybė ir atskaitomybė. Numatytas pranešimų ir veiksmų mechanizmas, taip pat būdai pašalinti neteisėtus produktus, paslaugas ar turinį internete. Prieglobos paslaugų teikėjai, gavę pranešimą apie neteisėtą turinį, turės laiku reaguoti, atsižvelgdami į turinio pobūdį ir skubumą. Teisės akte taip pat numatomos didesnės garantijos, kad gavus pranešimą nebūtų imamasi šališkų ir diskriminacinių veiksmų ir kad būtų gerbiamos pagrindinės teisės, įskaitant saviraiškos laisvę. Internetinės prekyvietės turi garantuoti vartotojams siūlomų produktų saugumą. Labai didelėms interneto platformoms dėl jų keliamos ypatingos rizikos, susijusios su neteisėto ir žalingo turinio platinimu, bus taikomi atskiri reikalavimai. Naujosios taisyklės padėtų kovoti su žalingu (tačiau nebūtinai neteisėtu) turiniu ir dezinformacija, – numatytos nuostatos dėl privalomo rizikos vertinimo, rizikos mažinimo priemonių, nepriklausomų auditų ir vadinamųjų rekomendavimo sistemų – algoritmų, nustatančių, ką mato vartotojai. EP siūlo nustatyti draudimą interneto platformoms apgaudinėti ar manipuliuoti paslaugų gavėjais, o labai didelėms interneto platformoms – įpareigojimą teikti bent vieną profiliavimu negrindžiamą turinio rekomendavimo sistemą.
Europarlamentarai išplėtė Europos vaistų agentūros galias, kad ES geriau pasirengtų būsimoms sveikatos krizėms.Su ES Taryba jau suderintu nauju Europos vaistų agentūros mandatu siekiama veiksmingiau spręsti vaistų ir įrangos tiekimo trūkumus. Agentūroje bus įsteigtos vaistų ir medicinos priemonių tiekimo valdymo grupės bei Europos vaistų stygiaus stebėsenos platforma, kuri leistų operatyviau keistis duomenimis ir geriau prognozuoti vaistų pasiūlą ir paklausą krizių metu. Naujosios taisyklės taip pat leis užtikrinti glaudesnį agentūros bendradarbiavimą su visais vaistų tiekimo grandinės dalyviais, skaidriau išduoti leidimus vaistams bei plačiau viešinti klinikinių tyrimų rezultatus.
Po 18 mėnesių trukusio tyrimo europarlamentarai kviečia ES valstybes geriau saugoti gabenamus gyvūnus ir ilgainiui pereiti nuo gyvų galvijų prie skerdienos ir mėsos vežimo. Kasmet milijonai gyvūnų ES ir už jos ribų dideliais atstumais vežami veisti, penėti ir skersti. Jų gerovei užtikrinti nuo 2005 m. veikia specialios ES taisykles, tačiau jų įgyvendinimas pasirodė problematiškas. Todėl 2020 metų birželį Europos Parlamentas įsteigė tyrimo komitetą transportuojamų gyvūnų apsaugos klausimais, kuris savo išvadose konstatavo, kad ES valstybės nesilaiko vežamų gyvūnų apsaugos taisyklių. Tarp nustatytų pažeidimų minimas pakankamos erdvės gyvūnams trūkumas, nepakankamas vėdinimas, netinkamas maisto ir skysčių tiekimas. Gyvūnai transportuojami tam nepritaikytuose transporto priemonėse, gabenami ilgą laiką ir labai karštomis dienomis.