Europos Parlamento plenarinėje sesijoje
Gruodžio 14-18 dienomis įvyko paskutinė šių metų Europos Parlamento plenarinė sesija.
Buvo patvirtintas 2021–2027 m. ES daugiametis biudžetas, kuris jau buvo suderintas su ES Taryba. Papildomus 16 mlrd. Eurų buvo užtikrinti svarbioms ES programoms. Sausio 1 d. įsigaliosiančios septynerių metų ES finansinės programos bendra suma sudarys 1,09 trilijono eurų. Palyginti su tuo, ką liepą buvo sutarę ES valstybių vadovai, ji padidėjo 16 mlrd. eurų. 15 mlrd. eurų papildys prioritetines ES programas, o dar vienas papildomas milijardas užtikrins lankstumą sprendžiant ateities krizes. Pavyko pasiekti, kad svarbiausios programos būtų finansuojamos gausiau: trigubai padidintos lėšos programai „ES – sveikatos labui“, taip pat daugiau lėšų skirta švietimo mainų programai „Erasmus+“ ir mokslinių tyrimų programai „Europos horizontas“. Papildomi 11 mlrd. eurų minėtoms programoms atkeliaus iš įmonėms skirtų baudų už konkurencijos teisės pažeidimus. Europarlamentarai taip pat pasiekė, kad ekonomikos atsigavimo fondui pasiskolintos lėšos ateityje nebūtų grąžinamos ES biudžeto programų ar padidintų valstybių įmokų sąskaita. Nuo 2021 m. numatytas neperdirbamo plastiko mokestis, nuo 2023 m. – išmetamųjų teršalų prekybos sistemos įnašas, kuris galbūt bus susietas su anglies dvideginio importu, nuo 2024 m. – skaitmeninių paslaugų mokestis, o nuo 2026 m. – finansinių sandorių mokestis bei įnašas, susijęs su įmonių veiklos sritimi arba nauja bendra pelno mokesčio baze.
Sutarta patobulinti klimato ir biologinės įvairovės stebėjimo metodiką tam, kad bent 30 proc. visų ES biudžeto bei ekonomikos gaivinimo fondo išlaidų būtų skirta klimato kaitos mažinimo tikslams, taip pat 7,5 proc. metinių išlaidų nuo 2024 m. ir 10 proc. nuo 2026 m. būtų skirta biologinės įvairovės tikslams. Taip pat vienas iš daugiamečio ES biudžeto prioritetų bus skatinti lyčių lygybę, kartu atliekant išsamų poveikio vertinimą ir programų stebėseną.
Europos Parlamentas patvirtino 47,5 mlrd. eurų dydžio papildomą pagalbą regionams, kovojantiems su COVID-19 padariniais visuomenei ir sveikatos priežiūrai. Ši pagalba bus teikiama iš ES struktūrinių fondų. 37,5 mlrd. eurų bus skirta 2021-aisiais ir 10 mlrd. eurų – 2022-aisiais. REACT-EU veiksmams lėšos galės būti skiriamos ir atgaline data – nuo 2020 m. vasario 1 d. Jas bus galima panaudoti iki 2023 m. pabaigos. ES šalys dalį šių lėšų galės skirti Europos socialiniam fondui, Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui, Jaunimo užimtumo iniciatyvai ir skirtingų šalių regionų bendradarbiavimo programoms. Lėšos bus nukreipiamos į labiausiai nuo pandemijos nukentėjusius ekonomikos sektorius. REACT-EU – tai Europos Komisijos pasiūlyta priemonė, skirta sumažinti COVID-19 pandemijos socialinį ir ekonominį poveikį.
Europos Parlamentas patvirtino su ES Taryba suderintą sprendimą, pagal kurį teisės viršenybės principo nesilaikysiančios valstybės rizikuos netekti ES lėšų. Teisės viršenybės pažeidimais bus laikomi ne tik tiesioginiai ES lėšų naudojimo pažeidimai, tokie kaip korupcija ar sukčiavimas, bet ir ES lėšų valdymui riziką keliantys atvejai, kai sistemiškai nepaisoma pamatinių ES vertybių – demokratijos, teismų nepriklausomumo ar teisės į teisingą teismą, taip pat neištaisomi neteisėti sprendimai. Politikams pavyko iki 7–9 mėnesių sutrumpinti laiką, per kurį ES institucijos turės imtis priemonių. Kad dėl valstybės veiksmų nenukentėtų galutiniai ES paramos gavėjai – studentai, ūkininkai ar nevyriausybinės organizacijos, numatyta, kad jie turės galimybę užpildyti paraišką internetu ir taip gauti numatytas lėšas. Komisija taip pat turės galimybę atlikti finansinę korekciją ir sumažinti kitą paramos dalį teisės viršenybės neužtikrinančiai valstybei.
Europos Parlamentas patvirtino Geriamojo vandens direktyvą, kuri leis užtikrinti visiems ES gyventojams prieigą prie kokybiškesnio vandens. Naujųjų taisyklių tikslas – užtikrinti, kad visoje ES vandentiekio vanduo būtų kokybiškas, o aplinka taptų švaresnė. Šių veiksmų pareikalavo 1,8 mln. europiečių, kurie pasirašė pirmąją sėkmingą Europos piliečių iniciatyvą ir pasisakė už visų europiečių geresnes galimybes gauti saugaus geriamojo vandens. Kad žmonės rinktųsi gerti ne į butelius išpilstytą, o vandentiekio vandenį, jo kokybė bus pagerinta pritaikius griežtesnius švino ir kitų teršalų ribojimus. Iki 2022 m. pradžios Europos Komisija turės parengti medžiagų, kurių kiekį geriamajame vandenyje reikėtų riboti griežčiau, sąrašą. Į jį bus įtraukti vaistai, endokrininę sistemą ardančios medžiagos ir mikroplastikai. Komisija taip pat turės nurodyti, kurioms medžiagoms leidžiama liestis su geriamuoju vandeniu, o ES šalys turės užtikrinti, kad valstybiniuose pastatuose vanduo iš čiaupo būtų tiekiamas nemokamai. Jos taip pat turės skatinti restoranus ir valgyklas tiekti vandenį klientams nemokamai ar už nedidelį mokestį. Valstybės taip pat turės pagerinti pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, pabėgėlių, benamių ir mažumų bendruomenių, kaip antai romų ir klajoklių, prieigą prie vandens.
Priimtoje rezoliucijoje pažymima, kad pagal nuo 2013 m. galiojantį Dublino reglamentą kelioms ES valstybėms – Graikijai, Italijai, Maltai, Kiprui ir Ispanijai – užkraunamas neproporcingai didelis prieglobsčio prašymų skaičius. Pagal minėtą reglamentą prieglobsčio prašymą svarsto valstybė, į kurią nelegaliai atvykstama pirmiausia. Siūloma sukurti solidarumo mechanizmą, kuris nustatytų teisingesnį visų ES šalių atsakomybės pasidalijimą, o kartu geriau užtikrintų prieglobsčio prašytojų teises. Gaila, kad ES Taryba blokuoja dar 2016 m. pasiūlytą Dublino reglamento reformą nepriimdama bendros pozicijos. Susitarimai dėl migrantų perkėlimo negali pakeisti tvarios bendros Europos prieglobsčio sistemos. Kol bus atlikta prieglobsčio politikos reforma, raginama suteikti daugiau išteklių ir pajėgumų minėtoms didelį migrantų antplūdį patiriančioms šalims. Prieglobsčio prašytojai turi teisę gauti išsamią informaciją apie procedūras, o žmogaus teisių pažeidimai yra pakankama priežastis sustabdyti asmenų grąžinimą. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti vaikų, prekybos žmonėmis aukų, LGBTI asmenų ir kitų pažeidžiamų žmonių apsaugai. Prieglobsčio prašytojų sulaikymas turėtų būti tik kraštutinė priemonė ir trukti kuo trumpiau, o nepilnamečių ir vaikų sulaikymas visuomet yra neteisėtas ir neatitinka vaiko interesų.
Kitoje priimtoje rezoliucijoje dėl asmenų, kurie neturi teisės likti ES, grąžinimo direktyvos pabrėžiama, kad nuo 2015 m. įvykdytų grąžinimo sprendimų mažėjo, nors nebūtinai dėl to, kad sumažėjo neteisėto atvykimo atvejų. Siūloma vertinti ne tik grąžintų asmenų skaičių, bet ir grąžinimo politikos tvarumą, taip pat užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinamos grąžinamų asmenų teisės, apsauga ir procesinės garantijos. ES šalys raginamos tam skirti pakankamai apmokytų pareigūnų, taip pat teikti pirmenybę savanoriškam grįžimui ir negrąžinti nelydimų nepilnamečių, nebent būtų įrodyta, kad tai atitinka jų interesus.
Daugybė asmenų be pilietybės ES priklauso tautinėms ir kalbinėms mažumoms. Jie ragina valstybes užtikrinti kiekvienam ES piliečiui galimybę savo kalba gauti kultūros ir pramogų paslaugas. Skirstant ES ir valstybių finansavimą siūloma atsižvelgti į tautinių ir kalbinių mažumų poreikius.
Parlamentas reiškia susirūpinimą dėl grėsmingai daugėjančių neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančių kalbų, kurių motyvai yra rasizmas, ksenofobija ar netolerancija Europos tautinių ir kalbinių mažumų atstovams. Kalbinėms mažumoms dažnai trūksta visapusiškų žiniasklaidos paslaugų, tad raginama paremti jų plėtrą, taip pat išsaugoti mažumų kultūrą ir kalbas pasitelkiant bendrą skaitmeninę rinką ir žiniasklaidos politiką, visų pirma adaptuojant geoblokavimo ir autorių teisių apsaugos reikalavimus.
Apie 8 proc. ES piliečių priklauso tautinėms mažumoms ir apie 10 proc. jų kalba regioninėmis arba mažumų kalbomis. Mažumų grupėms priklausančių asmenų apsauga yra viena iš pagrindinių ES vertybių, o ES sutartyje teigiama, kad ES pareiga yra saugoti ir gerinti Europos kultūros paveldą.
Rezoliucijoje dėl Europos saugumo sąjungos siūlomos priemonės, kurios leistų veiksmingiau kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, vaikų išnaudojimu internete ir kitur, dezinformacija ir hibridinėmis grėsmėmis, žmonių kontrabanda, taip pat neteisėta narkotikų ir ginklų prekyba. Kartu siūloma nustatyti bendrą ES organizuoto nusikaltimo apibrėžtį. Raginama veiksmingiau įgyvendinti ES teisės aktus šioje srityje, o nustačius spragas, imtis tolesnių teisėkūros ir kitokių iniciatyvų. Kita vertus, prie kiekvieno naujo teisėkūros pasiūlymo turėtų būti pateiktas išsamus poveikio vertinimas, visų pirma dėl pagrindinių teisių aspektų. Remiamas ketinimas sustiprinti Europolo įgaliojimus, užtikrinti jam pakankamai lėšų ir personalo, o kartu sustiprinti jo politinę atskaitomybę ir teisminę bei parlamentinę priežiūrą. Reikia palaikyti ir Europos prokuratūros įsteigimą ir užtikrinti jos nepriklausomumą. Reikia tobulinti prieš vaikus internete padaromų seksualinių nusikaltimų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą. Kartu siūloma paskirti ES vaiko teisių atstovą, taip pat įsteigti Europos eksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos ir kovos su ja centrą. Raginama sustiprinti „tamsiojo interneto“ stebėseną ES lygmeniu ir prašoma Europos Komisijos rasti sprendimą, kuris leistų teisėsaugos institucijoms prieiti prie šifruotų duomenų, laikantis pagrindinių teisių.
Europos Komisija raginama atnaujinti metinę kovos su korupcija stebėseną apimant visas ES ir jos valstybių institucijas, agentūras bei įstaigas. Skiriant finansavimą pagal naują ES daugiametę finansinę programą ir Ekonomikos gaivinimo planą raginama užtikrinti, kad juo nepasinaudotų nusikalstamos grupės.
Europos Komisija raginama parengti planą dėl europietiško 5G tinklo sukūrimo ir numatyti tam lėšų, taip pat suplanuoti, kaip bus laipsniškai atsisakoma 5G technologijos, sukurtos tose užsienio šalyse, kurios negerbia pagrindinių teisių ir europietiškų vertybių.