Europos Parlamento plenarinė sesija sausio 18-21d.

EP nariai aptars teisės viršenybės padėtį Lenkijoje

Antradienio popietę Europos Parlamente vyks diskusija dėl teisės viršenybės padėties Lenkijoje ir žiniasklaidos laisvės apribojimų. Kartu su europarlamentarais susiklosčiusią padėtį šalyje aptars Lenkijos premjerė Beata Szydło, ES Tarybai pirmininkaujančių Nyderlandų užsienio reikalų ministras Bert Koenders ir Europos Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Frans Timmermans.

Debatai su D.Tusk ir J.-C. Juncker apie migraciją, terorizmą ir JK referendumą

Antradienį europarlamentarai išklausys Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko D.Tusk ir Europos Komisijos pirmininko J.-C. Juncker ataskaitą dėl gruodžio 17-18 d. Briuselyje vykusio EVT posėdžio rezultatų. Tikėtina, kad vėliau vyksiančiose diskusijose EP nariai palies migracijos, Šengeno zonos veiksmingumo, Europos pasienio tarnybos, kovos su terorizmu ir JK referendumo dėl šalies narystės ES klausimus.

Europarlamentarai aptars Nyderlandų pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus

Trečiadienį 9 val. Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Nyderlandų premjeras Mark Rutte pristatys savo šalies pirmininkavimo ES Tarybai programą ir prioritetus. Antradienio rytą kartu su EP nariais savo šalies pirmininkavimo rezultatus įvertins Liuksemburgo ministras pirmininkas Xavier Bettel. Diskusijose taip pat dalyvaus ir Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker.  Nuo š. m. sausio 1 d. iki birželio 30 d. truksiantis Nyderlandų pirmininkavimas remsis šiais prioritetais: Europos vienybės stiprinimas, ūkio augimas ir inovacijos, saugumas ir pagrindinių laisvių užtikrinimas bei paprastesnės ir visiems vienodai taikomos taisyklės.

EP nariai aptars ES valstybių savitarpio pagalbą karinės agresijos atveju

Trečiadienį europarlamentarai aptars 2015 m. lapkričio mėn. priimtą Prancūzijos sprendimą pirmą kartą istorijoje aktyvuoti ES sutarties nuostatas dėl savitarpio pagalbos karinės agresijos atveju ir paprašyti suteikti visokeriopą paramą kovoje su teroristine organizacija "Islamo valstybė". Ketvirtadienį jie balsuos dėl atitinkamos rezoliucijos. Po 2015 m. lapkričio 13 d. teroristinių išpuolių Paryžiuje Prancūzija paprašė ES valstybių suteikti visokeriopą paramą kare su "Islamo valstybe" remiantis ES sutarties 42.7 straipsniu, kuris numato, kad "jei valstybė narė patiria karinę agresiją savo teritorijoje, kitos valstybės narės [...] jos atžvilgiu yra įpareigotos jai teikti visokeriopą įmanomą pagalbą ir paramą".

Visos ES valstybės vieningai įsipareigojo suteikti visą įmanomą pagalbą, kuri šiuo metu derinama su Prancūzija. Atsižvelgdami į tai, kad šis sprendimas sukurs minėto straipsnio panaudojimo praktiką, EP nariai aptars savitarpio pagalbos instrumento apimtį, įgyvendinimą, ES institucijų vaidmenį, o taip pat pateiks galimas rekomendacijas dėl jo panaudojimo.

Tikėtina, kad europarlamentarai aptars ir galimas politines priežastis lėmusias, kad Prancūzija aktyvavo savitarpio pagalbos instrumentą, o ne ES sutartyse taip pat įvirtintą solidarumo mechanizmą (222 str.), kuris numato glaudesnį ES įsitraukimą suteikiant pagalbą ES valstybei, patyrusiai teroro katą, gaivalinę nelaimę ar žmogaus sukeltą katastrofą.

Diskusija dėl Paryžiaus klimato kaitos susitarimo

Trečiadienį EP nariai kartu su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Laurent Fabius aptars 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje pasiektą pasaulinį susitarimą dėl kovos su klimato kaita. Derybose dėl minėto susitarimo dalyvavo ir Europos Parlamento delegacija, o jo ratifikavimui ES būtinas Europos Parlamento pritarimas.

Paryžiaus susitarimu siekiama užtikrinti, kad pasaulio vidutinė temperatūra nepakiltų daugiau 2°C, o anglies dvideginio išlakų nebūtų išmesta daugiau nei gamta turi pajėgumų jas absorbuoti. Susitarimo šalys taip pat sutarė kas penkerius metus įvertinti jo įgyvendinimą.

Diskusija dėl dyzelinių automobilių taršos apribojimų sušvelninimo

Pirmadienį EP nariai diskutuos dėl Parlamento Aplinkos komiteto rekomendacijos vetuoti siūlymą padidinti leistiną dyzelinių automobilių azoto oksido taršos ribą 110 proc., kuri įsigaliotų pradėjus taikyti naują taršos testavimo realiomis sąlygomis sistemą. Taršos apribojimų sušvelninimas pakirstų šiuo metų galiojančių ES standartų įgyvendinimą, mano dalis europarlamentarų. ES valstybės ir Europos Komisija, pritarusios būtinybei įvesti automobilių azoto oksido taršos testavimą realiomis sąlygomis, kartu pasiūlė padidinti leistiną šios taršos ribą daugiau nei du kartus.

Naujojo testavimo sistema remtųsi nešiojamais prietaisais, kurie leistų tiksliau nustatyti automobilių taršą realiomis jų eksploatavimo sąlygomis. Dabartinė sistema remiasi taršos vertinimu laboratorijose, todėl automobilių gamintojai gali pateikti geresnius jų produkcijos taršos rodiklius. Galutinį sprendimą dėl naujųjų taisyklių EP nariai priims vasario mėn. plenarinėje sesijoje.

Savo ruožtu europarlamentarai ketvirtadienį tvirtins praėjusių metų pabaigoje sukurto automobilių taršos klastojimo aplinkybių tyrimo komiteto asmeninę sudėtį, kurį sudarys 45 europarlamentarai.

Europos Parlamentas ragins stiprinti skaitmeninę rinką ir stabdyti geografinį blokavimą

Geografinis vartotojų prieinamumo prie prekių ar paslaugų internete apribojimas, kai galimybę apsipirkti lemia internetinis ar pašto adresas, ar kredito kortelės išdavimo šalis, turi būti nutrauktas. Tai pažymima EP rezoliucijos dėl bendros skaitmeninės rinkos projekte, dėl kurio europarlamentarai balsuos antradienį.

Rezoliucijos projekte nuogąstaujama, kad ES valstybės taiko skirtingą interneto ir dalijimosi ekonomikos (angl. sharing economy), besiremiančios naujais prekybos internetu verslo modeliais, pavyzdžiui, Uber, eBay ar Airbnb, reguliavimą. Atkreipiamas dėmesys į galimybes, kurias ekonomikai ir visuomenei gali suteikti naujos technologijos: dideli duomenų rinkiniai, debesijos kompiuterija, daiktų internetas ar trimatis spausdinimas.Šiuo metu tik 1,7 proc. ES įmonių visapusiškai išnaudoja pažangiąsias skaitmenines technologijas ir tik 14 proc. smulkaus ir vidutinio verslo naudoja internetą pardavimo tikslais.

Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos integracijos į ES pažanga

Trečiadienį europarlamentarai kartu su ES diplomatijos vadove Federica Mogherini aptars Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos reformų pažangą, kurias šalys įsipareigojo įgyvendinti 2014 m. pasirašydamos su ES asociacijos ir laisvos prekybos susitarimus. Ketvirtadienį jie balsuos dėl atitinkamos rezoliucijos. Europos Parlamentas ratifikavo asociacijos ir laisvos prekybos susitarimus su Gruzija, Moldova ir Ukraina 2014 m. antrąjį pusmetį.

Europos Parlamento informacija