Europos Parlamento lapkričio mėnesio plenarinė sesija Strasbūre
Dėl didėjančio COVID-19 atvejų skaičiaus Pirmininkų sueiga nusprendė pritarti EP pirmininko siūlymui nuo lapkričio 22 d. vėl įvesti nuotolinį EP narių dalyvavimą ir balsavimą. Siekiant užtikrinti, kad Parlamentas ir toliau veiktų, o ypač teisėkūros ir biudžeto klausimais, kartu išvengiant papildomos rizikos visuomenės sveikatai, nariai, kuriems yra skirtas kalbėjimo laikas, galėjo kalbėti iš posėdžių salės arba, kaip buvo iki spalio mėn., iš tam skirtų posėdžių salių. Visi balsavimai, nepaisant EP narių buvimo vietos, vyko nuotoliniu būdu.
Europos sporto modelis turi būti įtraukiantis, grindžiamas solidarumu, atvira konkurencija ir sąžiningumu. Europos sporto kultūra turi atitikti tvarumo, atviros konkurencijos, sportinių nuopelnų ir sąžiningumo principus. Politikai griežtai nepritaria atsiskyrusiems turnyrams, pavyzdžiui, Europos futbolo superlygos projektui, nes tai pažeidžia minėtus principus ir kelia pavojų visos sporto sistemos stabilumui. Rezoliucijoje pažymima, kad būtina toliau stiprinti ir saugoti bendrą Europos sporto pagrindą, ypač mėgėjiško ir aukščiausio meistriškumo sporto sąsajas. Reikia didinti finansinį perskirstymą tarp profesionalaus ir mėgėjiško sporto. Tam siūlomas sporto federacijų solidarumo mechanizmas.Europarlamentarai nori, kad ES valstybės skatintų savo gyventojus, o ypač jaunimą mokyklose, skirti daugiau laiko fiziniam lavinimui.
Europos Parlamentas pritarė ES bendros žemės ūkio politikos reformai, kuria siekiama ekologiškesnio ūkininkavimo ir teisingesnės, lankstesnės bei skaidresnės politikos. Per derybas dėl teisės aktų reformų paketo EP nariai siekė, kad biologinės įvairovės stiprinimas ir ES aplinkosaugos bei klimato įsipareigojimų laikymasis būtų esminiai reformuotos bendros žemės ūkio politikos aspektai. Europos Komisija vertins, ar nacionaliniai BŽŪP strateginiai planai atitinka šiuos įsipareigojimus, o ūkininkai turės užtikrinti, kad jų veikla būtų palanki klimatui ir aplinkai. ES valstybės bus įpareigotos užtikrinti, kad ne mažiau kaip 35 proc. kaimo plėtros biudžeto ir ne mažiau kaip 25 proc. tiesioginių išmokų būtų skiriama aplinkos apsaugos ir klimato priemonėms. EP nariai užtikrino, kad ne mažiau kaip 10 proc. tiesioginių išmokų būtų naudojama mažiems ir vidutiniams ūkiams remti. Bent 3 proc. BŽŪP biudžeto bus skiriama jauniesiems ūkininkams. Reikalaujama, kad krizių rezervas, kurio metinis biudžetas siekia 450 mln. eurų, būtų nuolat parengtas naudoti siekiant padėti ūkininkams prisitaikyti prie svyruojančių kainų ar nestabilios rinkos.
Debatuose politiniai lyderiai reikalavo daugiau veiksmų prieš teisinės valstybės principus pažeidžiančias valstybes ir reiškė solidarumą su Lenkija, Latvija ir Lietuva. Spalio 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo su pirmininkais Charlesu Micheliu ir Ursula von der Leyen metu vykstančiose diskusijose daugumos politinių frakcijų lyderiai teigė, kad nepakankamai stengiamasi kovoti su išpuoliais prieš teisinę valstybę. Manfredas Weberis (ELP, DE) apgailestavo, kad 7 straipsnio procedūros nebuvo tęsiamos, Iratxe García Pérez (S&D, ES) ir Stéphane Séjourné (Atnaujinkite Europą, Prancūzija) reikalavo, kad šių šalių COVID-19 atkūrimo planai būtų atmesti. Debatų metu Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad Komisija siūlo įtraukti į juodąjį sąrašą transporto operatorius, užsiimančius nelegaliu žmonių gabenimu arba prekyba žmonėmis prie ES sienų su Baltarusija. Ji taip pat sakė, kad net ir su hibridine ataka susiduriančios šalys turi reaguoti gerbdamos teisinę valstybę ir pagrindines teises.
Daugelis europarlamentarų apibūdino COP26 kaip svarbų žingsnį, tačiau pabrėžė, kad reikia skubiai imtis daugiau globalių klimato veiksmų, kad atšilimas būtų apribotas iki 1,5 laipsnio celsijaus. EP nariai diskutavo su Komisijos vykdomuoju pirmininko pavaduotoju Fransu Timmermansu ir Tarybai pirmininkaujančia šalimi dėl Glazgo klimato pakto, dėl kurio susitarta 2021 m. JT klimato kaitos konferencijoje (COP26). Timmermansas sakė, kad ES padėjo pasiekti aiškią pažangą COP26, kurioje išliko gyvi Paryžiaus susitarimo tikslai. Jis sakė, kad ši pažanga suteikė pasauliui galimybę apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 laipsnio celsijaus, nes šalys, kurios nenustato šį tikslą atitinkančių tikslų, 2022 m. turės grįžti su ambicingesniais nacionaliniais planais. Timmermansas taip pat paragino ES iki 2022 m. pabaigoje numatomo COP27 priimti paketą „Tinka 55 iki 2030 m.“, kad būtų toliau demonstruojama Europos lyderystė kovojant su klimato kaita. Prieš prasidedant COP26, Parlamentas ragino siekti didesnių pasaulinių ambicijų, kad susitikime būtų pasiektas geras rezultatas. Nors kai kurie europarlamentarai COP26 baigtį apibūdino kaip nesėkmingą, dauguma pavadino tai svarbiu žingsniu teisinga kryptimi. Jie teigė, kad visame pasaulyje reikia imtis daugiau veiksmų prieš klimato kaitą, ypač trumpuoju laikotarpiu iki 2030 m., kai tik ES turi klimato įstatymą ir konkrečius planus tikslams pasiekti. Kai kurie teigė, kad per daug šalių nėra pakankamai ambicingos savo planuose padėti apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 laipsnio celsijaus, o kelios konkrečiai pabrėžė Kiniją. Diskusijose taip pat buvo raginama ES toliau didinti savo tikslą iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nes kai kurie EP nariai nemano, kad dabartiniai rodikliai atitinka šį tikslą.
Strasbūre kalbėjusi Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja paragino Europą nepamiršti įkalintų baltarusių ir jiems padėti. Pristatydamas S. Cichanouskąją EP pirmininkas David Sassolli pažymėjo: „Sviatlana yra kovos už demokratiją ir laisvę simbolis ir daugelio politinių kalinių, šiuo metu kalinčių Baltarusijoje, balsas. Režimas nedvejodamas naudojo vyrus, moteris ir vaikus, kuriems reikėjo apsaugos (...) vieninteliam tikslui – destabilizuoti ES. Šis Parlamentas ragina kitas institucijas ginti pagrindines žmogaus teises.“ Savo kalboje S. Cichanouskaja priminė pasibaisėtiną Baltarusijos režimo susidorojimą su demonstrantais ir disidentais po praėjusių metų rugpjūtį vykusių suklastotų prezidento rinkimų. Ji kalbėjo apie Baltarusijoje įkalintus, persekiojamus ar net nužudytus visuomenės veikėjus. Baltarusijos opozicijos lyderė taip pat palietė migracijos krizės ES ir Baltarusijos pasienyje temą ir klausė europarlamentarų: „Tarkime, kad šis piktnaudžiavimas migrantais būtų kažkaip sustabdytas, ar tikrai manote, kad režimo piktnaudžiavimai ir grasinimai už jo sienų tuo pasibaigs?“. Ji įspėjo, kad režimas nusiteikęs didinti narkotikų kontrabandos ir karinių provokacijų mastus, galimai net įvykiams krypstant link branduolinių grasinimų prie ES išorinių sienų.
Politikai pateikė pasiūlymus, kurie leistų užtikrinti geresnį vaistų prieinamumą, didesnį jų kainų skaidrumą ir bendrus pirkimus ES lygiu. 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Komisija pristatė ES vaistų strategiją, kuria siekiama užtikrinti galimybę pacientams gauti įperkamų vaistų, remti ES farmacijos pramonės konkurencingumą, stiprinti pasirengimo krizėms mechanizmus ir užtikrinti tvirtą ES balsą pasaulyje. Rezoliucijoje, siūloma šalinti pagrindines vaistų trūkumo priežastis, užtikrinti, kad pacientai galėtų gauti saugius, įperkamus ir veiksmingus vaistus, didinti jų kainų ir investicijų į mokslinius tyrimus skaidrumą bei stiprinti ES vaistų gamybos ir tiekimo pajėgumus. EP nariai taip pat ragina Komisiją, ES valstybes ir Europos vaistų agentūrą sukurti išankstinę įspėjimo dėl vaistų trūkumo sistemą, remti Europoje gaminamus vaistus ir stambius klinikinius tyrimus.
EP nariai pritarė kitų metų ES biudžetui ir užtikrino, kad daugiau lėšų būtų skirta jaunimui, sveikatos apsaugai, moksliniams tyrimams ir smulkiam verslui. Derybose su ES Taryba europarlamentarams pavyko pasiekti, kad 2022 metais būtų skirti papildomi 479 mln. eurų, lyginant su Europos Komisijos pradiniu siūlymu. Kitąmet ES biudžete numatyta apie 169,5 mlrd. eurų įsipareigojimų ir apie 170,6 mlrd. eurų mokėjimų. Apie 93 proc. lėšų yra skiriama piliečiams, regionams, miestams, ūkininkams ir verslui. Po balsavimo kitų metų biudžetą pasirašė EP pirmininkas David Sassoli, todėl nebeliko kliūčių jo įsigaliojimui.
Siekiant padidinti savarankišką aukštųjų technologijų produkcijai reikalingų žaliavų tiekimą, Europos Parlamentas ragina didinti jų gavybą ir perdirbimą ES valstybėse. Svarbiausiosios žaliavos yra būtinos daugelio produktų ir įrengimų gamybai, o pereinant prie skaitmeninės, itin efektyviai energiją vartojančios ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, labai padidės šių žaliavų paklausa. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, daugelio svarbiausiųjų žaliavų tiekimas koncentruotas už ES ribų, didžioji daugumą jų atkeliauja iš Kinijos, Turkijos ir Pietų Afrikos Respublikos. Be to, prognozuojama, kad elektra varomų transporto priemonių baterijoms ir energijos saugojimui ES 2030 m. reikės iki 18 kartų daugiau ličio ir penkis kartus daugiau kobalto. Priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragina stiprinti ES strateginę autonomiją svarbiausiųjų žaliavų tiekime ir parengti antrinių žaliavų tiekimo iš ES atsargų, atliekų ir šalutinių produktų apdorojimo planą. EP nariai ragina Komisiją ir ES valstybes dėti daugiau pastangų siekiant deramai surinkti ir perdirbti produktus, kurių gyvavimo ciklas baigėsi ir kuriuose yra svarbiausiųjų žaliavų, užuot kaupus juos namų ūkiuose, šalinant sąvartynuose ar deginant. Savo ruožtu svarbi ir griežtesnė minėtas žaliavas turinčių atliekų eksporto kontrolė.
Europarlamentarai diskutavo apie ES vertybių padėtį Slovėnijoje, daugiausia dėmesio skirdami klausimui, ar nekyla grėsmė teisinei valstybei ir žiniasklaidos laisvei. Diskusijų metu daugelis pabrėžė, kad, nepaisant teigiamų pokyčių, Slovėnijoje išlieka svarbių grėsmių demokratijai. Nurodydami žiniasklaidos panaikinimą, priekabiavimą internete, teisinius veiksmus ir grasinimus kritikuotiems balsams labai susiskaldžiusioje politinėje Slovėnijos aplinkoje, europarlamentarai teigė, kad vyriausybės pareigūnai (įskaitant ministrą pirmininką) yra atsakingi už pastangas nutildyti kritikuojančius asmenis. Keli politikai taip pat nurodė politines priežastis, dėl kurių sąmoningai vilkinamas EPPO prokurorų paskyrimas. Jie taip pat pabrėžė korupciją ir atidėto valstybės kaltintojų paskyrimo atitinkamiems tyrimams poveikį, taip pat grėsmę, su kuria Sąjunga susiduria dėl neliberalių politinių judėjimų plitimo valstybėse narėse. Tačiau daugelis europarlamentarų teigė, kad dauguma šiose diskusijose esančių klausimų yra išspręsti arba politiškai motyvuoti. Prokurorų skyrimas EPPO buvo baigtas šioje sesijoje. Taip pat, neseniai rastas sprendimas dėl nacionalinės naujienų agentūros STA finansavimo. Dėl to daugelis europarlamentarų tvirtino, kad pagarba Europos vertybėms Slovėnijoje nėra problema.
EP nariai nusprendė pradėti derybas dėl direktyvos, kuri visiems ES darbuotojams garantuotų teisingą ir tinkamą minimalų atlyginimą. Derybos galės prasidėti, kai tik Taryba patvirtins savo poziciją. Direktyvos dėl minimalaus darbo užmokesčio projektu siekiama nustatyti minimalius reikalavimus, užtikrinančius pajamas, kurios leistų užtikrinti tinkamą darbuotojų ir jų šeimų gyvenimo lygį. Tai gali būti pasiekta nustatant įstatymais numatytą minimalų atlyginimą (mažiausią įstatymų leidžiamą atlyginimo lygį) arba leidžiant darbuotojams derėtis dėl atlyginimo su darbdaviais per kolektyvines derybas. Parlamentas taip pat nori sustiprinti ir išplėsti kolektyvinių derybų aprėptį, įpareigodamas valstybes nares, kuriose dirba mažiau nei 80 % darbuotojų, kuriems taikomi šie susitarimai, imtis aktyvių veiksmų propaguoti šią priemonę. Užimtumo komiteto sprendimas pradėti derybas su Taryba buvo patvirtintas balsavimu.
Europarlamentarai reikalauja, kad Komisija iki 2022 m. pabaigos pateiktų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos socialinės apsaugos paso, kad būtų sumažinta mobilių darbuotojų administracinė našta. Priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai ragina Europos Komisiją paspartinti savo planus dėl skaitmeninio Europos socialinės apsaugos paso (ESDP), siekiant palengvinti mobiliųjų darbuotojų socialinio draudimo teisių perkeliamumą. ESDP suteiks galimybę valstybės narės, kurioje jie ketina dirbti, nacionalinėms valdžios institucijoms patikrinti mobiliųjų darbuotojų duomenis. Tai padės kovoti su socialiniu sukčiavimu ir nedeklaruojamu darbu, bet taip pat palengvins darbuotojų stebėjimą. Europarlamentarai teigia, kad ESDP iniciatyva turėtų duoti aiškios naudos visoms suinteresuotosioms šalims: mobiliems darbuotojams, įmonėms, darbdaviams, profesinėms sąjungoms ir nacionalinėms valdžios institucijoms. Ji turėtų apsaugoti darbuotojų teises ir padaryti administracines procedūras ne tokias sudėtingas ir veiksmingesnes. Į dabartinį bandomąjį Europos socialinės apsaugos paso projektą įtraukta tik informacija apie mobilių darbuotojų socialinę apsaugą. Europarlamentarai nori, kad ESDP būtų taikoma ir kitoms ES darbo teisės sritims, tokioms kaip sveikatos draudimas ir pensijos, ir papildytų Europos e-ID bei kitas ES socialinio draudimo skaitmeninimo iniciatyvas.
Priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai siūlo steigti naują specialistų rezervą iš trečiųjų šalių ES darbdaviams, kuris veiktų įsidarbinimo ES portalo EURES pagrindu. Jie taip pat ragina patvirtinti ambicingą žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojų priėmimo ir jų kvalifikacijos pripažinimo programą, o taip pat diegti papildomas priemones, skirtas savarankiškai dirbančių asmenų ir verslininkų priėmimui. EP nariai siūlo Komisijai numatyti galimybę gauti penkerių metų daugkartinę vizą, pagal kurią trečiųjų šalių piliečiai galėtų atvykti į Sąjungą ne ilgesniam nei 90 dienų laikotarpiui per metus. Jie taip pat ragina supaprastinti prašymų dėl leidimo gyventi ir dirbti ES valstybėje pateikimą, suteikiant galimybę juos pateikti tiek ES valstybėje, jei pilietis turi nuolatinį leidimą čia gyventi, tiek ir trečiosiose šalyse. Siūloma peržiūrėti ES taisykles ir suteikti galimybę ilgalaikius leidimus gyventi vienoje iš ES valstybių turintiems trečiųjų šalių piliečiams be apribojimų persikelti į kitas ES valstybes, taip pat sutrumpinti terminą, reikalingą ilgalaikiam leidimui gyventi ES gauti nuo penkerių iki trejų metų. Tas pats galiotų ir sezoninių darbuotojų taisyklėms: nepanaikinti jų leidimo dirbti bent tris mėnesius po išėjo iš ankstesnės darbovietės, taip sukuriant galimybę susirasti naują darbą.