Europos Parlamento kovo mėnesio mini plenarinė sesija
Roberta Metsola pasveikino europarlamentarus atvykusius į sesiją, nes parlamente pradedama naikinti specialioji COVID-19 tvarka. „Pandemijos piko metu šis pastatas tęsė savo darbą pagal pakeistas taisykles. Sėkmingai užbaigėme daugiau nei 180 teisės aktų dokumentų, pateisinome lūkesčius ir pasitarnavome savo piliečiams“. Visuomenės sveikatos situacijai pradėjus keistis, parlamente galiojantys specialūs susitarimai dėl COVID-19 palaipsniui panaikinami. Šios sesijos metu EP nariai kalbėjo ir balsavo salėje. Parlamentas, Taryba ir Komisija šiuo metu derasi dėl 40 teisės aktų dokumentų; „Tačiau tai tik pradžia“, – sakė prezidentė Metsola ir pridūrė, kad ateinančiomis savaitėmis ir mėnesiais teisėkūros veikla suaktyvės.
EP nariai ragino griežtinti sankcijas Maskvai ir apsaugoti ES ekonomiką. Diskusijoje dėl kovą Versalyje vykusio neformalaus ES vadovų susitikimo rezultatų ir šią savaitę vyksiančios Europos Vadovų Tarybos prioritetų europarlamentarai pasveikino greitą ES valstybių reakciją į Rusijos karinę invaziją Ukrainoje, priimtas precedento neturinčias sankcijas ir parodytą solidarumą, priglaudžiant nuo karo Ukrainoje bėgančius asmenis. C. Michel akcentavo, kad ES reikia sumažinti savo energetinę priklausomybę, sustiprinti saugumo architektūrą ir ekonomikos pagrindus. U. von der Leyen taip pat pabrėžė, kad ES imasi priemonių, kurios užtikrintų ES nepriklausomybę nuo Rusijos dujų ir naftos importo. ES turi nedelsiant stiprinti savo gynybos ir energetinę autonomiją. Privaloma diversifikuoti energijos šaltinių importą ir investuoti į atsinaujinančius šaltinius. Nemažai EP narių atkreipė dėmesį į augančių energijos kainų poveikį ekonomikai ir maisto tiekimo saugumui ir ragino labiau remti su tuo susiduriančias šeimas ir verslus.
Europos Parlamente kalbėjęs Kanados premjeras Justin Trudeau ragino didinti spaudimą Vladimirui Putinui ir akcentavo NATO ir ES vienybę bei ryžtą. J. Trudeau pažymėjo: „Vladimiras Putinas pažeidė pagrindines tarptautinės teisės nuostatas. Jis dabar žudo nekaltus civilius, bombarduoja ligonines ir gyvenamuosius namus. Šis akivaizdus įstatymų ir žmonių gyvybės nepaisymas kelia didžiulę grėsmę Europai ir pasauliui. Kanada, ES ir mūsų partneriai išgyvena lemiamą momentą. Negalime pasiduoti. Turime į tai atsakyti. Putinas manė, kad demokratija yra silpna. Jis manė, kad gali susilpninti ES ir NATO. Tačiau jis apsiskaičiavo. NATO ir ES dabar yra ryžtingesnės ir vieningesnės nei bet kada iki šiol.“ J. Trudeau akcentavo: „Negalime nuvilti Ukrainos. Ji tikisi mūsų pagalbos. Todėl panaudokime visas turimas priemones, tęskime precedento neturinčias sankcijas Putinui ir jo aplinkai Rusijoje ir Baltarusijoje, bei visomis išgalėmis didinkime spaudimą.“
EP nariai išklausė Europos Komisiją ir Tarybą dėl planų dėl bendrų Europos veiksmų dėl pigesnės, saugesnės ir tvaresnės energijos Plenarinėje diskusijoje su europarlamentarais Europos Komisija išdėstė naujausius pasiūlymus dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo ateinančiai žiemai, sušvelninant kainų kilimo poveikį namų ūkiams ir skatinant atsinaujinančius energijos šaltinius. Pirmininkaujanti Prancūzija, atstovaujanti valstybėms narėms, pareiškė, kad europiečiams nėra tiesioginio pavojaus naftos ir dujų tiekimo saugumui. Dauguma europarlamentarų pasisakė už greitesnį atsinaujinančios energijos panaudojimą, kad Europa taptų nepriklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro. Kai kurie pranešėjai ragino ES valstybes nares sumažinti energijos apmokestinimą ir norėjo atsieti elektros ir dujų kainas. Kiti atkreipė dėmesį į spekuliacijų poveikį energijos rinkai, pabrėžė vartojimo mažinimo svarbą ir siūlė įvesti papildomus mokesčius energetikos įmonėms, kurios gauna naudos iš sparčiai kylančių kainų.
Europarlamentarai skubos tvarka pritarė ES Struktūrinės politikos taisyklių pataisoms, kurios leis ES valstybėms ir regionams be papildomų apribojimų naudoti ES Struktūrinių fondų lėšas nuo Rusijos invazijos Ukrainoje bėgantiems asmenims padėti. Tam ES valstybės galės pasitelkti nepanaudotas 2014-2020 m. Struktūrinės politikos fondų lėšas ir 10 mlrd. eurų iš ekonomikos gaivinimo paketo. Ši parama būtų skirta pabėgėlių laikinam apgyvendinimui, aprūpinimui maistu ir vandeniu, sveikatos priežiūrai, švietimui ar įsidarbinimui. Kartu numatyta, kad ES valstybių patiriamos išlaidos pabėgėliams padėti bus kompensuojamos atgaline data, t. y. nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 d. Taip pat metams, nuo 2021 m. vidurio iki 2022 m. vidurio, pratęstas visiškas sanglaudos politikos patiriamų išlaidų kompensavimas iš ES biudžeto (įprastai ES finansuoja 85 proc. patiriamų išlaidų). Remiantis Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis, nuo vasario 24 d. prasidėjusios Rusijos agresijos prieš Ukrainą šalį jau paliko daugiau nei trys milijonai jos gyventojų.
Karas smarkiai sutrikdė maisto tiekimą Ukrainoje, todėl europarlamentarai ragina patvirtinti ilgalaikę humanitarinės pagalbos maistu Ukrainai programą ir sudaryti sąlygas saugiems transporto ir maisto produktų koridoriams, vedantiems į Ukrainą ir iš jos, kurie pakeistų uždarytus Ukrainos uostus prie Juodosios jūros. Raginama Ukrainos ūkininkams suteikti paramą sėklomis, kuru ir trąšomis. COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje parodė, kad ES turi sumažinti savo priklausomybę nuo riboto skaičiaus maisto produktų tiekėjų, todėl EP nariai ragina diversifikuoti maisto produktų tiekimą iš trečiųjų šalių. Europarlamentarai prašo Europos Komisijos pasiūlyti priemones ūkininkams sušvelninti smarkiai išaugusių trąšų kainų poveikį. Jie taip pat siūlo ilgainiui chemines trąšas pakeisti organinėmis bei skatinti inovatyvių sprendimų žemės ūkyje paieškas. Europarlamentarai taip pat ragina didinti vietinę maisto produktų gamybą, o žemės ūkio paskirties žemę naudoti tik maisto produktų ir pašarų auginimui. Komisija taip pat raginama remti labiausiai nukentėjusius sektorius, aktyvuoti 479 mln. eurų krizių valdymo rezervą, o ES valstybėms leisti teikti pagalbą žemės ūkio sektoriui.
Parlamentas pritarė FRONTEX operatyvinei paramai Moldovos Respublikai, įskaitant teritorijas prie jos sienų su Ukraina. Po skubios procedūros EP nariai pritarė, kad būtų sudarytas tarptautinis ES ir Moldovos Respublikos susitarimas dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnybos (Frontex) vykdomos operatyvinės veiklos. Šis susitarimas sudaro pagrindą FRONTEX personalui dislokuoti, kad padėtų Moldovos valdžios institucijoms atlikti kasdienę sienų valdymo veiklą Moldovos Respublikoje, pvz., patikrinimą, tapatybės patikrinimus ir pasienį, reaguojant į padidėjusį pabėgėlių atvykimą iš Ukrainos. Kol bus atlikti visi procedūriniai veiksmai, kad susitarimas įsigaliotų, jis laikinai taikomas nuo jo pasirašymo 2022 m. kovo 17 d. Bendrą operatyvinę veiklą FRONTEX pradėjo Moldovos valdžios institucijų prašymu, susitarus dėl veiklos plano. Savo darbe darbuotojai turi visapusiškai gerbti pagrindines teises, žmogaus orumą ir atkreipti dėmesį į pažeidžiamas grupes, pavyzdžiui, nelydimus nepilnamečius. Agentūros pagrindinių teisių pareigūnas stebės operatyvinę veiklą.
Paramos Moldovai paketas 120 mln. eurų paskolomis ir 30 mln. eurų dotacijomis bus išmokėtas trimis dalimis iki 2024 m. Jis padės atkurti politinį ir ekonominį stabilumą ir įgyvendinti reformas. Kad gautų šią paramą, Moldova turės pademonstruoti didelę pažangą, vykdydama Tarptautinio valiutos fondo programą ir papildomas su ES suderintas politikos priemones. Tarp tokių priemonių minimas su 2014 m. bankinio sukčiavimo skandalu susijusio turto susigražinimas, viešųjų finansų valdymas, teisingumo sektoriaus ir viešųjų pirkimų reformų įgyvendinimas bei darbo teisių apsaugos gerinimas. Metus laiko veikianti Moldovos vyriausybė žengia tinkamu reformų keliu ir stipriną kovą su korupcija. Tačiau šalies makroekonominė padėtis tebėra pažeidžiama dėl COVID-19 pandemijos, vykusių sausrų ir pastarojo meto dujų krizės.
Prieš beveik penkerius metus įsigaliojusios ES tarptinklinio ryšio taisyklės panaikino papildomus minėto ryšio mokesčius keliaujantiems ES, tačiau jų galiojimas baigsis šių metų birželio 30 d. Atsižvelgus į jų įgyvendinimo sėkmę, galimybė skambinti, siųsti žinutes ir naudoti mobiliojo ryšio duomenis visoje Europoje tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir savo šalyje, pratęsta dešimčiai metų. EP dėka naujosios taisyklės taip pat numato geresnes tarptinklinio ryšio paslaugas keliaujantiems, pavyzdžiui, vienodą ryšio kokybę ir draudimą mobilaus ryšio operatoriams dirbtinai perjungti užsienio šalyse keliaujančius klientus į lėtesnius 4G ar 3G tinklus. Be to, keliautojai galės nemokamai susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis skambučiais, trumposiomis žinutėmis ir per mobiliąsias programėles. Derybų su ES Taryba metu EP nariai ragino taip pat panaikinti ir papildomus tarptautinių skambučių mokesčius, t. y. skambinant iš Lietuvos į Belgiją ar Ispaniją. Šiuo metu tokių skambučių kaina negali viršyti 19 centų už minutę be PVM, tačiau Komisija įpareigota įvertinti galimybę ją sumažinti. Dar naujosios taisyklės numato, kad didmeninė duomenų naudojimo užsienyje kaina negali viršyti 2 eurų už gigabaitą, kuri nuo 2027 m. bus sumažinta iki vieno euro už gigabaitą.
473 darbuotojai Prancūzijoje, netekę darbo dėl COVID-19 pandemijos, gaus 4 mln. eurų ES pagalbos. Europarlamentarai patvirtino Prancūzijos prašymą skirti paramą iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo perkeltiesiems darbuotojams (EGF). Jie pripažįsta, kad „ pramonė smarkiai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos Europoje.