Europos Parlamento gegužės mėnesio plenarinė sesija

Diskusijoje „Tai yra Europa“ europarlamentarai pritarė Mario Draghi raginimui reformuoti ES, kad būtų užtikrintas tvarus ekonomikos augimas ir pereinamasis laikotarpis. „ES laukia dar vienas momentas, kad ir ko prireiktų“, – sakė EP pirmininkė Roberta Metsola, pristatydama plenariniame posėdyje Italijos ministrą pirmininką Mario Draghi. Ji pridūrė, kad D. Draghi jau išvedė ES iš krizės būdamas Europos centrinio banko pirmininku. „Neabejoju, kad galime vėl pasikliauti jūsų patirtimi, nes ES susiduria su kita egzistencine krize“. Kalbėdama apie karą Ukrainoje, Metsola pabrėžė, kad „ES parodytas koordinavimas, solidarumas ir vienybė prieš šį karą turi išlikti mūsų tolesnių veiksmų planu“. Kalbėdama apie ES ateitį, ji atkreipė dėmesį į tai, kad „jokie konferencijos pasiūlymai keisti neturėtų būti ribojami. Nes jei ne dabar, tai kada? Ministras pirmininkas Draghi pažymėjo, kad dabartinių krizių, su kuriomis Europa susiduria – karas Ukrainoje, energijos kainų augimas ir pabėgėlių atvykimas, suma „verčia mus paspartinti integracijos procesą“. „Turime parodyti Europos piliečiams, kad esame pajėgūs vadovauti Europai, kuri laikosi savo vertybių, istorijos ir vaidmens pasaulyje. Jis taip pat pridūrė: „Turime nenaudoti vienbalsiškumo principo (...) ir pereiti prie sprendimų, priimamų kvalifikuota balsų dauguma“, siekdami „Europos, galinčios priimti sprendimus laiku“. Kalbėdamas apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą, jis pabrėžė, kad „svarbiausia yra kuo greičiau pasiekti paliaubas“. Jis pridūrė: „Mes norime, kad Ukraina priklausytų ES“ ir „mes taip pat turime veikti kuo greičiau“. D. Draghi taip pat pasiūlė didinti nacionalinės gynybos sistemų koordinavimą, stiprinti ES migracijos valdymo būdus, taip pat mažinti sąskaitas ir degalų kainas bei remti atlyginimus, kuriais išlaikomos šeimos.

Siekdami sukurti aplinką be toksiškų medžiagų ir tikrą žiedinę ekonomiką, EP nariai nori griežtesnių patvariųjų organinių teršalų (POT) atliekose apribojimų.

Parlamentas patvirtino derybų poziciją dėl naujų patvariųjų organinių teršalų (POT) ir jų turinčių atliekų tvarkymo taisyklių. Kadangi POP greitai neišnyksta ir ilgai išlieka aplinkoje, jie kelia grėsmę jai ir žmonių sveikatai visame pasaulyje. Parlamento teigimu, siekiant apsaugoti gaminių gyvavimo trukmę, medžiagos, kuriose POP kiekis yra per didelis, turi būti sunaikintos arba sudegintos ir negali būti perdirbamos. Nors EP nariai pripažįsta, kad Komisijos pasiūlymas eina teisinga kryptimi, jie nori įvesti žymiai mažesnį leistiną POT kiekį produktuose. Taip POT reglamentas būtų geriau suderintas su ES žaliojo kurso tikslais, ypač siekiu sukurti aplinką be toksiškų medžiagų ir tikrą žiedinę ekonomiką. EP nariai nori sumažinti bromintų antipirenų grupės ribas nuo Komisijos siūlomų 500 miligramų kilogramui iki 200 mg/kg. EP nariai taip pat nori, kad perfluoroktano rūgšties, randamos, pavyzdžiui, vandeniui atsparioje tekstilėje ir gesinimo putose, ribos būtų sumažintos iki 20 mg/kg, palyginti su Komisijos pasiūlytu 40 mg/kg. Europarlamentarai teigia, kad reglamentas taip pat turi apimti sintetinį cheminį junginį perfluorheksansulfonrūgštį, kad jos būtų įtrauktos į kenksmingų medžiagų sąrašą pagal Stokholmo konvenciją COP-10, kuri turėtų įvykti 2022 m. birželį.

Europarlamentarai patvirtino ES specialiojo komiteto dėl dirbtinio intelekto išvadas ir pasiūlė parengti Europos dirbtinio intelekto planą. Nuo 2020 m. rugsėjo veikusio specialaus komiteto dirbtinio intelekto klausimaisišvadose, pažymima, kad dirbtinio intelekto (DI) ir robotikos technologijas reikėtų orientuoti į žmogų ir kurti taip, kad jos padėtų žmogui ir papildytų jo galimybes. EP nariai pabrėžia, kad daugelyje gyvenimo sričių, pradedant sveikatos priežiūra ir baigiant aplinkosauga, DI gali būti naudingas kaip pagalbinė priemonė vartotojams ir specialistams, sustiprinanti žmogaus gebėjimus, bet nesumažinant jų galimybės laisvai veikti ir priimti sprendimus. Suderinus DI intelekto diegimą su tinkama infrastruktūra, švietimu ir mokymu, padidėtų veiklos galimybės ir darbo našumas, būtų skatinamos inovacijos, tvarus augimas ir darbo vietų kūrimas, įsitikinę EP nariai. ES atsilieka technologinės lyderystės srityje, todėl kyla pavojus, jog ateities technologijos bus kuriamos be pakankamo ES įnašo, dažnai nedemokratinių veikėjų. ES turi pasitempti ir nustatyti pasaulinius dirbtinio intelekto standartus ir priimti ES dirbtinio intelekto planą. Komiteto išvadose EP atkreipia dėmesį, kad DI taip pat kelia esminių etinių ir teisinių klausimų. Kai kuriose valstybės vykdomi kariniai moksliniai tyrimai, susiję su mirtinų ginklų sistemų naudojimu be reikšmingos žmogaus kontrolės. Tam tikros DI technologijos leidžia automatizuoti informacijos tvarkymą, o tai sudaro sąlygas masiniam sekimui ir kitokiam neteisėtam kišimuisi bei kelia grėsmę pagrindinėms žmogaus teisėms. Daugelis autoritarinių režimų naudoja dirbtinio intelekto sistemas savo piliečiams kontroliuoti, jų masiniam sekimui vykdyti, juos šnipinėti, stebėti ir reitinguoti arba judėjimo laisvei apriboti. Todėl EP siūlo stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą su panašiai mąstančiais partneriais siekiant apsaugoti pagrindines teises, sumažinti naujas technologines grėsmes ir nustatyti pasaulinius atsakingo DI naudojimo standartus.

Europos Parlamentas inicijavo reformą, kuria siekiama suvienodinti skirtingą EP rinkimų tvarką 27-iose ES valstybėse. Siūloma, kad kiekvienas rinkėjas turėtų du balsus: vieną balsą panaudotų renkant EP narius nacionalinėje apygardoje, o kitą – renkant EP narius bendroje ES apygardoje, kurią sudarytų papildomos 28 vietos. Siekiant pagal šiuos sąrašus užtikrinti geografinio atstovavimo pusiausvyrą, ES valstybės būtų suskirstytos į tris grupes pagal gyventojų skaičių, o į sąrašus šių grupių kandidatai būtų įtraukiami laikantis proporcijos. Bendrus ES kandidatų sąrašus turėtų pateikti Europos rinkimų subjektai, pavyzdžiui, nacionalinių partijų koalicijos arba nacionalinės rinkėjų asociacijos ar Europos politinės partijos. Taip pat siūloma rinkimuose užtikrinti lyčių lygybę, nes kai kuriose šalyse į Europos Parlamentą nebuvo išrinkta nė viena moteris. Siūloma sudaryti paritetinius sąrašus, į kuriuos būtų pakaitomis įrašomos kandidatuojančios moterys ir kandidatuojantys vyrai, arba nustatyti kvotas, nepažeidžiant nebinarinio lytiškumo asmenų teisių. Siekiant suvienodinti rinkimų į EP sistemą taip pat siūloma visose šalyse nustatyti tą pačią rinkimų datą – gegužės 9 d., taip pat leisti kandidatuoti asmenims nuo 18 metų amžiaus. 60 ir daugiau vietų turinčiose apygardose EP siūlo nustatyti privalomą žemiausią rinkimų slenkstį, kuris siektų 3,5 proc. Parlamentas siekia, kad visiems piliečiams, įskaitant neįgaliuosius, būtų užtikrintos vienodos galimybės balsuoti bei užtikrinti galimybę balsuoti paštu. EP siūlome reformoje siekiama užtikrinti piliečių teisę bendruose ES sąrašuose balsuoti už Komisijos pirmininką pagal pagrindinio kandidato (Spitzenkandidaten) sistemą. Rinkimų proceso bei naujųjų taisyklių priežiūrai būtų įsteigta nauja Europos rinkimų institucija.

Už šį siūlymą balsavo 331parlamentaras, prieš - 257, 52 susilaikė.

Europarlamentarai patvirtino derybų dėl naujų ES taisyklių mandatą, kuris įpareigotų nešiojamų elektroninių prietaisų gamintojus naudoti bendrą kroviklį. Naujos ES radijo įrenginių taisyklės leistų supaprastinti mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių, skaitmeninių kamerų, ausinių, bevielių garsiakalbių ir kitų nešiojamų prietaisų įkrovimą bei sumažinti elektronines atliekas, nes būtų įvestas bendras šių prietaisų kroviklis, kuris su tam tikromis ribotomis išimtis naudotų USB-C tipo krovimo jungtį. Įsigyjant naują elektroninį prietaisą vartotojams nebereiks kaskart rūpintis papildomu krovikliu ir jo laidais. Jie galės naudoti jau turimą kroviklį. Europarlamentarai taip pat siūlo minėtų įrenginių pakuotėje aiškiai pažymėti, ar jie parduodami kartu su krovikliais ir kokios yra šių įrenginių krovimo alternatyvos.

Europos Parlamento plenarinė sesija galutinai suteikė žalią šviesą naujų įgaliojimų suteikimui Europolui. Europos Parlamento nariai pritarė vasario mėn. Parlamento ir Tarybos derybininkų pasiektam susitarimui dėl Europolo – ES policijos agentūros, remiančios valstybių narių atliekamus policijos tyrimus, įgaliojimų stiprinimo. Pagal naujas taisykles Europolas galės vykdyti mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, apdoroti didelius duomenų rinkinius ir padėti nacionalinėms valdžios institucijoms tikrinti tiesiogines užsienio investicijas su saugumu susijusiais atvejais. Dirbdamas su teroristiniu turiniu ar vaikų seksualinės prievartos medžiaga, Europolas galės gauti duomenis iš privačių įmonių, pavyzdžiui, ryšių paslaugų.  Siekdami suderinti naujus policijos agentūros įgaliojimus ir tinkamą priežiūrą, teisės aktų leidėjai susitarė, kad agentūra sukurs naują pagrindinių teisių pareigūno pareigybę. Be to, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP) prižiūrės Europolo asmens duomenų tvarkymo operacijas ir dirbs kartu su agentūros duomenų apsaugos pareigūnu. Piliečiai galės susipažinti su susijusiais asmens duomenimis kreipdamiesi į valstybių narių institucijas arba tiesiogiai Europolą.

 Europarlamentarai priėmė rezoliuciją, kuria pritarė piliečių pasiūlymams dėl ES reformų ir pradėjo ES sutarčių keitimo procedūrą. EP nariai pripažino, kad norint įgyvendinti ambicingus ir konstruktyvius Konferencijos dėl Europos ateities pasiūlymus reikia keisti ES sutartis. Norima, kad ES orientuotųsi į tvarų, įtraukų ir atsparų augimą, ypatingą dėmesį skirtų smulkiam ir vidutiniam verslui bei visiškai įgyvendintų Europos socialinių teisių ramstyje numatytas priemones. ES turi skubiai imtis vadovaujamo vaidmens sprendžiant klimato kaitos problemą ir saugant biologinę įvairovę. Gilesnę politinę integraciją ir tikrą demokratiją galima pasiekti Europos Parlamentui suteikus teisėkūros iniciatyvos teisę ir panaikinus vienbalsiškumo taisyklę Taryboje. Europos Parlamentas pritarė derybų dėl naujų ES taisyklių mandatui, kuriomis siekiama apsiginti nuo ES vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų. Naujos prekybos apsaugos taisyklės leistų Europos Komisijai ištirti atvejus, kai ES nepriklausančios valstybės teikia ES rinkoje veikiančioms įmonėms subsidijas, pavyzdžiui, investuoja kapitalą arba taiko mokesčių išimtis. Esant reikalui, Komisija galės imtis veiksmų. Tikimasi, kad tai padės užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir sugriežtins valstybinės paramos, kuri teikiama už ES ribų, sąlygas. Siūloma išplėsti atvejų, kada būtų taikomos šios taisyklės, skaičių. Tam padėtų žemesnė užsienio subsidijų įmonėms riba, apie kurią būtų privalu pranešti Europos Komisijai. Galima būtų numatyti galimybę įmonėms ir ES valstybėms konfidencialiai informuoti Komisiją apie galimas rinką iškraipančias subsidijas arba neformaliai pasikonsultuoti, ar būtina pranešti apie paramą, gautą iš ES nepriklausančių subjektų.

  Europos Parlamentas pasveikino Moldovos narystės ES paraišką ir pažymėjo, kad šalis juda tinkamu reformų įgyvendinimo keliu.EP rezoliucijoje pažymima, kad dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą Moldova patyrė neproporcingai didelių nuostolių. Nuo invazijos pradžios į šalį atvyko daugiau kaip 450 tūkst. pabėgėlių, iš kurių beveik 100 tūkst. joje pasiliko, smuko prekyba bei padidėjo energijos ir transporto kainos. Europarlamentarai ragina ES suteikti Moldovai daugiau paramos, skirti papildomą makrofinansinę ir humanitarinę pagalbą, o taip pat liberalizuoti transporto ir prekybos jungtis su ES. Europos Parlamentas palankiai vertina tai, kad šių metų kovo 3 d. Moldova pateikė paraišką dėl narystės ES ir ragina ES atsižvelgti į šalies nuopelnus ir suteikti jai šalies kandidatės statusą. Politikai remia visapusišką, taikų ir ilgalaikį, Moldovos suverenitetu ir teritoriniu vientisumu grindžiamą Padniestrės konflikto politinį sprendimą.  Nepriimtina, kad Rusija dujų tiekimą naudoja kaip priemonę, kuria Moldovai daromas politinis spaudimas, siekiant pakeisti šalies politinę trajektoriją ir geopolitinę orientaciją.

 ES skaitmeninis COVID pažymėjimas buvo įvestas praėjusių metų birželį, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas keliauti Europos Sąjungoje ir gaivinti ekonomiką. Siekdami užtikrinti tolesnį ES piliečių nevaržomą judėjimą pandemijos metu, EP nariai pritarė Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto siūlymui pradėti derybas su ES Taryba dėl ES skaitmeninio COVID pažymėjimo galiojimo pratęsimo metams. Patvirtinus taisyklių pakeitimus pažymėjimas galiotų ir atlikus naujausius aukštos kokybės antigenų tyrimus. Atsižvelgdami į galimus viruso plitimo pokyčius, europarlamentarai pasiūlė peržiūrėti taisykles dėl COVID pažymėjimo taikymo po pusmečio nuo jų pratęsimo. Be to, EP nariai siekia, kad ES valstybės neribotų pažymėjimą turinčių asmenų judėjimo ES, nebent tai neišvengiama ir ribojimus rekomenduoja Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras.

 EP nariai padėkojo transporto ir turizmo įmonėms už pagalbą Ukrainos pabėgėliams, pareikalavo Rusijos grąžinti pavogtus lėktuvus ir paragino toliau griežtinti sankcijas. Europos transporto operatoriai Ukrainos piliečiams siūlo nemokamas keliones traukiniais, autobusais, laivais ir lėktuvais ir tai yra sveikintina. Transportas yra strateginė ES solidarumo ir paramos Ukrainai ir jos žmonėms priemonė, teigiama EP rezoliucijoje. Rusijos karas prieš Ukrainą daro poveikį ES transporto sektoriui: auga kuro kainos, nutrūksta logistikos bei tiekimo grandinės. Todėl europarlamentarai siūlo remti su Rusijos rinka susijusius ES vežėjus, nes jiems būtina trauktis iš Rusijos ir perorientuoti savo transporto paslaugas. EP nariai susirūpinę dėl karo poveikio aviacijos sektoriui ir smerkia Rusiją, kuri, pažeisdama tarptautines civilinės aviacijos taisykles, privertė šalyje perregistruoti užsienio įmonių išnuomotus lėktuvus. „Negalima toleruoti šios vagystės“, – EP nariai pažymi rezoliucijoje ir reikalauja nedelsiant grąžinti šiuos lėktuvus teisėtiems jų savininkams. Privaloma griežtinti sankcijas Rusijos laivybos sektoriui ir drausti į ES patekti ne tik visiems Rusijoje registruotiems laivams, bet ir tiems laivams, kurie buvo prisišvartavę Rusijos uostuose prieš įplaukdami į ES uostus. Be to, į ES uostus neturėtų įplaukti ir tie laivai, kurie pildosi kuro atsargas Rusijos uostuose. Privalome apsaugoti nuo karo bėgančias Ukrainos moteris bei suteikti joms pagrindines sveikatos apsaugos paslaugas.

 Europarlamentarai griežtai smerkia seksualinės prievartos kaip karo ginklo naudojimą prieš Ukrainos moteris.  ES valstybės turi atsižvelgti į konkrečius moterų ir mergaičių poreikius priėmimo centruose ir užtikrinti, kad smurtą dėl lyties patyrusiems asmenims skirtos paslaugos ir skundų teikimo mechanizmai būtų nedelsiant prieinami visoms grupėms suprantamomis kalbomis ir formomis. Turime nedelsiant nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn prekybos moterimis pabėgėlėmis tinklų organizatorius. Politikai ragina ES ir priimančiąsias bei tranzito šalis užtikrinti galimybę pabėgėlėms naudotis paslaugomis, susijusiomis su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis, visų pirma skubiosios kontracepcijos priemonėmis, poekspozicine profilaktika ir nėštumo nutraukimo priežiūra. Be to, Ukrainoje pasilikusioms moterims ES turi teikti humanitarinės pagalbos paketus ir konvojus, kuriuose būtų ir lytinės reprodukcinės sveikatos rinkiniai. Reikia užtikrinti ir pabėgėlių integraciją priimančiose šalyse, suteikti joms galimybę įsidarbinti, išmokti vietinės kalbos ir naudotis vaikų priežiūros paslaugomis. Remiantis Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis, nuo vasario 24 d. prasidėjusios Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą šalį jau paliko daugiau nei 5,5 milijonai jos gyventojų, 90 proc. jų yra moterys ir vaikai.

 Gaila, jog Europos Vadovų Taryba priėmė sprendimą reikšmingai sumažinti paramą kariniam mobilumui. Dėl šios klaidos nukenčia bendras Europos saugumas. Pasak EP, ES turi padėti savo narėms diegti tarpusavio jungtis ir dvejopo naudojimo infrastruktūrą, o taip pat vystyti transporto jungtis su Vakarų Balkanų regiono valstybėmis, Moldova, Sakartvelu ir Ukraina. ES valstybės turi remti Ukrainos pabėgėlius priimančius ES viešbučius ir trumpalaikės nuomos paslaugas teikiančius verslo subjektus. Politikai prašo Komisijos sukurti laikiną ES finansinę programą, kuri remtų turizmo įmones, įdarbinančias nuo karo bėgančius pabėgėlius. COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje parodė, kad būtina skubiai įsteigti ES turizmo agentūrą ir Europos krizių valdymo mechanizmą, kurie padėtų tinkamai ir greitai reaguoti į didelio masto krizes, pvz., pandemijas, karus, humanitarines krizes dėl klimato kaitos poveikio.