Europos Parlamento gegužės mėnesio mini plenarinė sesija

Europarlamentarai pritarė visų ES importo muitų prekėms iš Ukrainos panaikinimui metams, taip siekdami paremti Rusijos agresijos kamuojamą šalies ekonomiką. Metus laiko truksiantis visiškas ES prekybos su Ukraina liberalizavimas, yra ES solidarumo simbolis ir vienas iš būdų padėti Ukrainos ekonomikai. ES importo muitai panaikinami Ukrainos pramoninėms prekėms, vaisiams ir daržovėms bei plienui. ES ir Ukrainos santykiai remiasi Asociacijos susitarimu ir Laisvos prekybos sutartimi, kuri galioja nuo 2016 m. ES yra didžiausia Ukrainos prekybos partnerė, kuriai tenka daugiau kaip 40 proc. šalies tarptautinės prekybos. Ukraina sudaro apie 1,2 proc. visos ES prekybos ir yra 15-a pagal dydį ES prekybos partnerė.

 Specialus tarptautinis tribunolas tirtų Rusijos politinių ir karinių vadovų bei jų sąjungininkų agresijos prieš Ukrainą nusikaltimus. EP rezoliucijoje ES raginama tarptautiniuose tyrimuose ir teismuose inicijuoti Rusijos ir Baltarusijos režimų baudžiamąjį persekiojimą už karo ir agresijos nusikaltimus, genocidą bei nusikaltimus žmoniškumui. Baudžiamoji atsakomybė grėstų ir visiems Rusijos kariškiams ir valstybės tarnautojams. Reikia kurti specialų tarptautinį tribunolą, kuris tirtų agresijos prieš Ukrainą nusikaltimus, nepatenkančius į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) jurisdikciją. ES turi suteikti šio tribunolui steigimui visus būtinus žmogiškuosius, administracinius ir logistinius išteklius. Masinis miestų bombardavimas, priverstinė asmenų deportacija, uždraustos ginkluotės naudojimas, išpuoliai prieš humanitariniais koridoriais besinaudojančius pabėgėlius, seksualinė prievarta ir kiti panašūs nusikaltimai yra humanitarinės teisės pažeidimai. Jie gali būti prilyginami karo nusikaltimams už kuriuos, deja, nusikaltėliai dar nenubausti. Europarlamentarai visiškai remia TBT prokuroro atliekamą tyrimą Ukrainoje ir jam talkinančios Ukrainos, nevyriausybinių organizacijų ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisaro veiklą. Jie taip pat sveikina Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos įsteigtą jungtinę karo nusikaltimų Ukrainoje tyrimo grupę ir ragina kitas ES valstybes prie jos prisijungti.

 Ekonomines ir socialines Rusijos karo Ukrainoje pasekmes galima suvaldyti konfiskuojant Rusijos oligarchų turtą, geriau panaudojant ES biudžeto lėšas ir įvedant naujus ES biudžeto šaltinius. Priimtoje rezoliucijoje pažymima, kad Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą ir ES sankcijos Rusijai ir Baltarusijai kelia didelę grėsmę ES ekonomikos atsigavimui po pandemijos. Būtina padėti su karo pasekmėmis susiduriantiems namų ūkiams ir įmonėms ir išlaikyti Europos piliečių paramą veiksmams, kurių imamasi prieš Rusiją ir kurie būtini remiant ukrainiečių gynybą. Veiksmingam neigiamų karo pasekmių suvaldymui nepakanka esamų ekonomikos gaivinimo programų, pavyzdžiui, „NextGenerationEU“ ar „SURE“. Europarlamentarai ragina laikinai apmokestinti nenumatytą energetikos įmonių pelną, konfiskuoti Rusijos oligarchų turtą, leisti lanksčiau naudoti valstybės pagalbą, padidinti ES garantijų lygį programoje „InvestEU“, o Komisijai numatyti naujas paramos programas. Kartu ES turi inicijuoti Ukrainos solidarumo fondo steigimą. Karas paaštrino jau ir taip didelę energijos kainų krizę visoje Europoje, kuri daro tiesioginį neigiamą poveikį visų ES piliečių perkamajai galiai. ES valstybės turi didinti socialinės apsaugos išlaidas ir apsaugoti pažeidžiamus verslus. Siekiant išlaikyti namų ūkių perkamąją galią, darbo užmokestis turėtų būti didinamas atsižvelgiant į ilgalaikę infliaciją ir našumo augimą, priduria jie ir ragina taip pat parengti laikiną Europos socialinio atsparumo priemonių rinkinį. Politikai siūlo didinti ES energetinę nepriklausomybę ir sukurti naują specialų Europos strateginio savarankiškumo fondą, kuris finansuotų tarpvalstybinę energetikos infrastruktūrą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, energijos vartojimo efektyvumą, kibernetinį saugumą, pramonės konkurencingumą, žiedinę ekonomiką ir apsirūpinimo maistu saugumą.

 Europarlamentarai patvirtino naujas taisykles, kurios leis ,,Eurojustui”  saugiai saugoti ir analizuoti įrodymus, susijusius su karo nusikaltimais, genocidu ir nusikaltimais žmoniškumui. Šiuos įrodymus gali sudaryti DNR profiliai, pirštų atspaudai, nuotraukos, vaizdo įrašai ir garso įrašai. Pagal naujas taisykles ,,Eurojustas”  taip pat galėtų tvarkyti su tokio pobūdžio nusikaltimais susijusius duomenis ir dalytis duomenimis su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (TBT) ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis bei ES valstybių narių institucijomis.

 Europarlamentarai baisisi parama, kurią Aliaksandro Lukašenkos režimas teikia neišprovokuotam Rusijos karui Ukrainoje. Ši parama pasireiškė ne tik vadinamuoju referendumu, pagal kurį atkurtas Baltarusijos branduolinės valstybės statusas, bet ir tuo, kad per šalį leidžiama judėti Rusijos kariuomenei ir ginklams, leidžiama naudoti šalies oro erdvę, pasipildyti kuro ir saugoti karinę amuniciją. Baltarusija taip pat yra atsakinga už šį puolimą, todėl jai pagal tarptautinę teisę turėtų atsirasti visos teisinės pasekmės. Be to Baltarusijoje auga Rusijos vaidmuo ir finansinė įtaka, o tai kelia didelių abejonių dėl Baltarusijos galimybių priimti savarankiškus sprendimus. Europos Parlamentas palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl šeštojo sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paketo ir ragina ES Tarybą užtikrinti visapusišką ir greitą jo įgyvendinimą. Visas Rusijai skirtas sankcijas, įskaitant būsimus sankcijų paketus, būtina griežtai taikyti ir tinkamai įgyvendinti ir Baltarusijos atžvilgiu. Taip pat turime reaguoti į su branduoline sauga susijusias grėsmes Baltarusijoje ir uždrausti Baltarusijos atominės elektrinės pagamintos energijos importą į ES rinką bei sustabdyti ES valstybių investicijas į Baltarusijos energetikos infrastruktūros projektus. Privaloma nuodugniai ištirti A. Lukašenkos režimo padarytus nusikaltimus prieš Baltarusijos žmones. ES valstybės turi aktyviai taikyti universalios jurisdikcijos principą ir parengti teismo bylas Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už smurtą ir represijas arba prie jų prisidėjusiems, įskaitant A. Lukašenką. Priimtoje rezoliucijoje smerkiami Baltarusijos profesinių sąjungų vadovų ir atstovų areštai ir sulaikymai. Tai išpuolis tiek prieš žmogaus teises, tiek prieš tarptautinėse konvencijose įtvirtintas pagrindines teises. Raginama Baltarusijos valdžios institucijas nedelsiant paleisti į laisvę minėtus asmenis ir užtikrinti jų teisę kreiptis į nepriklausomus teismus. Taip pat smerkiama Baltarusijos baudžiamojo kodekso pataisa, kuria nustatyta mirties bausmė už „mėginimą įvykdyti teroristinį išpuolį“. Tai atveria kelią režimui piktnaudžiauti šia bausme, siekiant likviduoti savo politinius oponentus. Daugeliui politinių kalinių buvo pateikti kaltinimai arba jie jau buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis pagal Baltarusijos baudžiamojo kodekso nuostatas dėl terorizmo. Politikai ragina Baltarusiją nedelsiant ir visam laikui panaikinti mirties bausmę.

 Europarlamentarai pritarė Komisijos pasiūlymui, kuriuo įgyvendinamas neseniai priimtas tarptautinis susitarimas dėl pasaulinio minimalaus 15 proc. pelno mokesčio tarifo. Rezoliucijoje patvirtinami pagrindiniai Komisijos pasiūlymo elementai, visų pirma laikomasi siūlomo įgyvendinimo termino iki 2022 m. gruodžio 31 d., siekiant greitai taikyti teisės aktus. Tačiau EP nariai Komisijos pasiūlymą pakeitė. Visų pirma, jie įtraukė peržiūros sąlygą, kurioje numatyta persvarstyti metinių pajamų ribą, kurią viršijus tarptautinei korporacijai būtų taikomas minimalus mokesčio tarifas. Politikai taip pat nori įvertinti teisės aktų poveikį besivystančioms šalims.EP nariai taip pat siekia sumažinti tam tikras Komisijos siūlomas išimtis ir apriboti galimybę piktnaudžiauti taisyklėmis, visų pirma įtraukdami specialų straipsnį, kuriame pateiktos kovos su mokesčių vengimo schemomis taisyklės.

 Parlamentas teigia, kad Komisijos atliktas teisinės valstybės vertinimas ES yra naudingas, tačiau jį galima gerokai patobulinti. Europarlamentarai buvo nusivylę, kad, nepaisant Parlamento siūlymų, Komisija vis dar nesprendžia daugybės tarpusavyje susijusių rūpesčių dėl visų ES vertybių būklės valstybėse narėse. Ataskaitoje reikėtų atskirti sisteminius ir individualius ES vertybių pažeidimus, atlikti išsamesnį ir skaidresnį vertinimą. Taip pat reikėtų atsisakyti „aprašomojo dokumentavimo“, pagal kurį būtų nustatytos visos ES lygmens tendencijos, įskaitant galimus sisteminius pažeidžiamumus. Be to, šioje ataskaitoje aiškiai nepripažįstamas „sąmoningas teisinės valstybės atkūrimo procesas“ Lenkijoje ir Vengrijoje ir nenurodomi trūkumai kitose ES šalyse. Parlamentas taip pat teigia, kad tiesiog pateikiant „kitokio pobūdžio ar intensyvumo trūkumus ar pažeidimus“ rizikuojama sureikšminti rimtesnes problemas.

 Dviejose priimtose rezoliucijose, kuriose vertinama Albanijos ir Šiaurės Makedonijos pažanga siekiant narystės ES, Parlamentas prašo Tarybos oficialiai pradėti stojimo derybas su šiomis šalimis, atkreipiant dėmesį į santykių su Rusija geostrateginį kontekstą ir jos agresiją prieš Ukrainą. EP nariai ragina ES kritiškai įvertinti istoriškai svarbias tokio sprendimo pasekmes saugumui stabilumui ir vienybei Europos žemyne ir Vakarų Balkanuose. Nors abi šalys įvykdė Europos Vadovų Tarybos nustatytas sąlygas ir pasiekė ilgalaikių rezultatų, Tarybai nepavyko su jomis pradėti stojimo derybų. Tai pakirto visuomenės požiūrį į ES ir kelia rimtą pavojų visai plėtros politikai. Europarlamentarai taip pat ragina Bulgariją ir Šiaurės Makedoniją savo kultūrinį ir istorinį ginčą spręsti atskirai nuo Šiaurės Makedonijos stojimo proceso.