Europos Parlamento balandžio mėnesio plenarinė sesija

Atidarydama Europos Parlamento sesiją pirmininkė R. Metsola pristatė savo vizito Kijeve rezultatus ir kartu su kolegomis tylos minute pagerbė žudynių Ukrainoje aukų atminimą. R. Metsola pažymėjo: „Rusijos armija vykdo neįsivaizduojamą, nuožmų ir gėdingą smurtą Ukrainoje. Tikrovė tokia, kad pranešimai apie smurtą iš kitų Ukrainos miestų yra panašūs į žudynių Bučoje ir Irpinėje vaizdus. Tai karo nusikaltimai, kuriuos vykdo karo nusikaltėliai. Šie koordinuoti veiksmai prieš žmoniją negali likti be atpildo. Kaltieji bus nubausti.“ EP pirmininkė priminė europarlamentarams, kad būtina remti Ukrainą, kuri kovoja už Europos vertybes: „Turime nedelsiant priimti naują griežčiausių sankcijų paketą ir nukreipti jį į tuos, kurie finansuoja Putiną, jo oligarchus ir partijos narius. Turime užtikrinti, kad Kremliaus invazija taptų brangiausia jo klaida. Europa turi išsivaduoti nuo Rusijos energijos tiekimo ir nustoti netiesiogiai finansuoti bombas. Galiausiai, turime labiau remti Ukrainą, teikti logistinę ir humanitarinę pagalbą ir daugiau gyvybiškai reikalingos karinės įrangos.“

 Prieš dvi savaites uždegę žalia šviesą skubiai paramai karo pabėgėliams iš Ukrainos, europarlamentarai pritarė papildomoms paramos priemonėms. Patvirtinta, kad ES valstybėms iš anksto ir be papildomų apribojimų bus pervesta 3,4 mlrd. eurų iš ekonomikos gaivinimo paketo („REACT-EU“) lėšų. Tokiu būdu ES valstybės galės greičiau skirti lėšų pabėgėlių reikmėms: infrastruktūrai, būstui, įrangai ir paslaugoms, jų užimtumui, švietimui, adaptacijai visuomenėje, sveikatos ir vaikų priežiūrai. Atnaujintose struktūrinių fondų paramos taisyklėse padidinta išankstinio finansavimo ES valstybėms dalis nuo 11 proc. iki 15 proc. Be to, ES valstybėms, kurios pirmiausia susiduria su karo pabėgėlių iš Ukrainos srautu (Lenkijai, Rumunijai, Vengrijai ir Slovakijai), ir į kurias atvykstančių pabėgėlių skaičius viršija 1 proc. jos gyventojų (pavyzdžiui, Austrijai, Bulgarijai, Čekijai ar Estijai) išankstinis finansavimas padidintas iki 45 proc. Sąskaitas, pagrindžiančias šias išlaidas, ES valstybės galės pateikti per kelerius metus. Jau sutarta iš ekonomikos gaivinimo fondo pabėgėliams iš viso skirti 10 mlrd. Eurų. Remiantis Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis, nuo vasario 24 d. prasidėjusios Rusijos agresijos prieš Ukrainą šalį jau paliko daugiau nei keturi milijonai jos gyventojų.

 EP nariai ragina Rusijos atžvilgiu priimti papildomas baudžiamąsias priemones bei „nedelsiant taikyti visišką Rusijos naftos, anglies, branduolinio kuro ir dujų importo embargą“. Kartu būtina parengti ES energijos tiekimo saugumo planą ir nubrėžti aiškias raudonas linijas ir galimybes švelninti sankcijas „jei Rusija imtųsi veiksmų atkurti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas sienas, ir visiškai išvestų savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos“. ES valstybės ir ES partnerės turi pilnai ir veiksmingai įgyvendinti ES sankcijas. Kartu reikia stiprinti sankcijas ir atjungti nuo SWIFT sistemos visus Rusijos bankus, uždrausti Rusijos laivams įplaukti į ES teritorinius vandenis ir švartuotis ES uostuose bei neleisti ES keliais vežti krovinių iš Rusijos ir Baltarusijos ir į jas. Privaloma konfiskuoti visą „su V. Putino režimu susijusių Rusijos pareigūnų ar oligarchų, jų patikėtinių bei juos pridengiančių asmenų, taip pat su A. Lukašenkos režimu susijusių asmenų Baltarusijoje turtą“. Rezoliucijoje raginama suvienodinti Rusijai ir Baltarusijai taikomas sankcijas, kad V. Putinas negalėtų pasinaudoti A. Lukašenkos pagalba išvengti sankcijų. Raginama pašalinti Rusiją iš G20 valstybių klubo ir kitų tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, JT žmogaus teisių tarnybos, Interpolo, Pasaulio prekybos organizacijos ar UNESCO. Tai taptu svarbiu signalu, kad tarptautinė bendruomenė negrįš prie įprastų santykių su valstybe agresore. Parlamentas taip pat ragina tęsti ir intensyvinti ginklų Ukrainai tiekimą, kad ji galėtų veiksmingai apsiginti. Rezoliucijoje remiamas atskirų ES valstybių gynybinių priemonių Ukrainos kariuomenei perdavimas bei pagalba iš ES fondų (Europos taikos priemonės).

 „Kiekvienas vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo prievartos ir išnaudojimo“, – priimtoje rezoliucijoje pažymi Europos Parlamentas. EP ragina ES valstybes sudaryti saugų koridorių ir užkirsti kelią galimai nuo karo Ukrainoje bėgančių vaikų prekybai, neteisėtam įvaikinimui ir kitoms vaikų išnaudojimo formoms. Rekomenduojama ES pasienyje su Ukraina įdarbinti vaikų teisių apsaugos pareigūnus, kurie galėtų tinkamai ir skubiai nustatyti pažeidžiamus vaikus, jų asmens duomenis ir pilietybę bei užtikrinti jų poreikius. Kartu vaikams turi būti suteiktas pilnas pagalbos paketas: psichologo ir gydytojo paslaugos, apsauga nuo galimos prievartos bei galimybė grįžti į savo šeimą. Išsiskyrusių tėvų ar prieglaudose gyvenantiems vaikams, o taip pat nelydimiems vaikams turėtų būti paskirti globėjai. Raginama užtikrinti, kad vaikus priimančios ES valstybės tarnybos prižiūrėtų jų globą ir gerovę. Valstybės taip pat turėtų pasirūpinti vaikų švietimu ir sveikatos apsauga.

 2023 metų ES biudžeto prioritetai, anot europarlamentarų, turėtų būti ekonomikos atsigavimas, sveikata, jaunimas ir klimato kaita bei invazijos į Ukrainą padarinių sprendimas. Parlamento priimtoje rezoliucijoje raginama sukurti „į ateitį orientuotą biudžetą, kuris atitiktų Sąjungos politinius prioritetus – užtikrinti stipresnę sveikatos sąjungą, sėkmingai pereiti prie ekologiškų ir skaitmeninių technologijų ir skatinti sąžiningą, įtraukų, tvarų ir atsparų atsigavimą, įskaitant didesnę paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms.” EP nariai reikalauja investicijų į teisinės valstybės, ES vertybių ir pagrindinių teisių propagavimą. Jie taip pat nori, kad būtų finansuojamos didesnės galimybės visiems, ypač jaunimui, ir užtikrinti, kad ES būtų stipresnė užsienio politikos veikėja. Europarlamentarai pažymi, kad nepaisant vilčių teikiančių signalų apie tolesnį augimą 2022 m., „ekonominės perspektyvos neapibrėžtumas išlieka, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip tiekimo grandinės sutrikimas, aukštos energijos kainos, didėjanti infliacija ir besitęsianti COVID-19 pandemija, taip pat invazijos į Ukrainą pasekmės“. Todėl 2023 m. ES biudžetas „vaidins svarbų vaidmenį stiprinant Sąjungos ekonomiką“.

Rezoliucijoje teigiama, kad dėl COVID-19 krizės visuomenės sveikatos sistemos „patyrė precedento neturinčią įtampą ir paaštrino esamus iššūkius“, o taip pat padarė „didelį neigiamą poveikį jaunimui, jų užimtumo perspektyvoms, darbo sąlygoms ir psichinei sveikatai“. Europarlamentarai palankiai vertina ES sveikatos politikai teikiamą pirmenybę ir ragina skirti papildomų išteklių bei „dėmesį skirti jaunimui, remiantis 2022-ųjų Europos jaunimo metų impulsu ir konkrečiais veiksmais bei politika“. Europos Parlamento narių teigimu, norint įgyvendinti žaliąjį kursą ir pasiekti klimato neutralumą iki 2050 m., taip pat siekti nulinės taršos, „reikės didelių viešųjų ir privačių investicijų, kad būtų užpildytas ekologiško pereinamojo laikotarpio investicijų atotrūkis ir pasiekti privalomi Paryžiaus susitarimo tikslai“. Rezoliucijoje taip pat teigiama, kad „neveikimo kaina būtų daug didesnė“ ir pabrėžiama, kad reikia „ambicingų išteklių klimato ir biologinės įvairovės veiksmams bei aplinkos apsaugai remti“. Siekiant užtikrinti tinkamą ES lėšų panaudojimą ir Sąjungos finansinių interesų apsaugą, Parlamentas primygtinai reikalauja, kad teisinės valstybės sąlygų mechanizmas turėtų būti taikomas „nedelsiant ir visiškai“. Susirūpinę dėl „žymaus teisinės valstybės, demokratijos ir pagrindinių teisių pablogėjimo (...) kai kuriose valstybėse narėse“, europarlamentarai taip pat ragina skirti „ambicingų išteklių“ „Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programai“. Europarlamentarai smerkia „neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos invaziją į Ukrainą“ ir ragina ES „garantuoti didelį finansavimą, kad būtų pašalintos jos geopolitinės pasekmės, įskaitant paramą pabėgėlių priėmimui“. Komisija ir valstybės narės turėtų „mobilizuoti visas turimas finansines priemones Ukrainai remti“, daro išvadą politikai.

 Parlamentas nusprendė pradėti derybas su ES vyriausybėmis dėl Komisijos pasiūlymo dėl darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos. Politikai reikalauja, kad ES įmonės, kuriose dirba ne mažiau kaip 50 darbuotojų, būtų įpareigotos atskleisti informaciją, kuri padėtų tiems patiems darbdaviams lengviau palyginti atlyginimus ir atskleisti bet kokį esamą darbo užmokesčio skirtumą jų organizacijoje. Darbo užmokesčio lygio vertinimo ir palyginimo priemonės turėtų būti pagrįstos lyčių požiūriu neutraliais kriterijais ir apimti lyčių požiūriu neutralias darbo vertinimo ir klasifikavimo sistemas. Jei darbo užmokesčio ataskaitose nustatytas ne mažesnis kaip 2,5 % moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas (palyginti su Komisijos pasiūlytu 5 %), valstybės narės turėtų užtikrinti, kad darbdaviai, bendradarbiaudami su savo darbuotojų atstovais, atliktų bendrą darbo užmokesčio vertinimą ir parengtų lyčių lygybės veiksmų planą. EP nariai nori, kad Komisija sukurtų specialų oficialų ženklą, skirtą darbdaviams, kurių organizacijose nėra darbo užmokesčio skirtumo tarp lyčių.

 Naujos ES taisyklės svarbios transporto, pervežimų ir logistikos įmonėms, kurios dėl trumpalaikės, sezoninės ar laikinai padidėjusios paklausos arba įvykus gedimui ieško galimybės išsinuomoti transporto priemones be vairuotojų kroviniams vežti kitose ES šalyse. Nuomojamos transporto priemonės paprastai yra naujesnės, palyginti su vidutiniu transporto priemonių parko amžiumi, taip pat jos vidutiniškai yra saugesnės ir mažiau teršia aplinką. Politikai užtikrino, kad, priešingai nei numato dabartinės taisyklės, įmonės bent dvejų mėnesių laikotarpiui galės išsinuomoti minėtas transporto priemones iš kitų ES valstybių be reikalavimo jas privalomai registruoti toje ES valstybėje, kurioje įmonė yra įsikūrusi. ES valstybėms palikta teisė reikalauti, kad išnuomota transporto priemonė būtų įregistruota pagal nacionalines taisykles, praėjus ne mažiau kaip 30 dienų laikotarpiui. Nuomojamos transporto priemonės negalės sudaryti daugiau nei 25 proc. viso įmonės prekinių automobilių parko, ir įmonės privalės apie nuomą pranešti priežiūros institucijoms savo šalyje.

  Parlamento biuras sutiko sustiprinti institucijos paramą žurnalistams taikant naują stipendijų programą ir mokymo programas jauniesiems žurnalistams. Taip siekiama pagilinti žurnalistų supratimą apie ES reikalus, padėti dalyviams įgyti aktualios patirties ir praturtinti Europos žiniasklaidos sektorių, kartu užtikrinant redakcinę laisvę. Europos Parlamento biuras, kurį sudaro pirmininkas, pirmininko pavaduotojai ir kvestoriai, patvirtino naujos stipendijų sistemos ir jaunųjų žurnalistų mokymo programos įvedimą. Tai padės profesionalams ankstyvosiose karjeros stadijose suprasti ES apskritai ir ypač Parlamentą, o tai padės stiprinti nepriklausomą, profesionalią ir atsakingą žurnalistiką, ypač Europos reikalų srityje. Pirmieji bandomieji leidimai turėtų prasidėti vėliau šiais metais daugelyje valstybių narių. Pirmąją programą sudarys vienerių metų darbo ES žiniasklaidos priemonėse laikotarpis. Žurnalistų profesinių organizacijų atrinkti dalyviai dirbs profesionaliais žurnalistais naujienų skyriuje, stiprindami savo žinias apie ES reikalus ir įgydami atitinkamos profesinės patirties. Biuras sutiko šią programą pavadinti velionio prezidento Davido Sassoli vardu, kuris beveik 30 metų dirbo žurnalistu. Antroji Biuro patvirtinta programa susideda iš naujų mokymo sesijų jauniems žurnalistams, organizuojamų dviem moduliais: vienas nacionaliniu lygiu skirtas ES žinioms ir darbui žiniasklaidoje, o antrasis modulis Briuselyje arba Strasbūre, skirtas supažindinti juos su institucijos pobūdžiu.

 Su ES Taryba suderinti taisyklių pakeitimai nustato bendro intereso energetikos projektų, pavyzdžiui, aukštos įtampos perdavimo tinklų, vamzdynų, energijos saugyklų ar pažangiųjų tinklų atrankos ES finansavimui kriterijus. Šie projektai yra svarbūs ES infrastruktūros integravimo, konkurencingumo ir tiekimo saugumo didinimu. ES finansavimą gaus projektai, didinantys ES rinkos integraciją ir energijos tiekimo saugumą. Europiniai energetikos tinklų plėtros projektai iš principo turi skatinti iškastinio kuro, pavyzdžiui, anglies, durpių ar skalūnų naftos, atsisakymą. EP nariai pritarė galimybei skirti ES lėšų vandenilio transportavimo ir anglies dioksido saugojimo infrastruktūros plėtrai ar jau veikiančios infrastruktūros pritaikymui naujų energijos šaltinių transportavimui. ES palaipsniui mažins finansavimą gamtinių dujų infrastruktūros plėtros projektams, tačiau bus taikoma išimtis Maltai ir Kiprui, kurie galės prisijungti prie ES rinkos atskiru dujotiekiu, pritaikytu ir vandenilio transportavimui.

 Duomenų valdymo aktas numato sąlygas saugiai keistis duomenimis ir supaprastina prieigą prie tam tikros viešojo sektoriaus informacijos, pavyzdžiui, apie sveikatą, žemės ūkį ar aplinkosaugą. Juo taip pat sukuriama bendra Europos duomenų erdvė strateginiuose energetikos, finansų ar gamybos sektoriuose. Europarlamentarai patikslino sričių, kurioms bus taikomos naujos taisyklės, sąrašą ir įtraukė papildomus saugumo reikalavimus įmonėms iš ES nepriklausančių valstybių gauti prieigą prie minėtų duomenų. Taip pat, palengvino prieigą prie savanoriškai teikiamų duomenų bendrojo intereso tikslais, pavyzdžiui, vykdant mokslinius tyrimus, užtikrinant sveikatos apsaugą, kovojant su klimato kaita ir skatinant mobilumą. Kad būtų galima lengviau identifikuoti vadinamąsias duomenų altruizmo organizacijas ir padidinti pasitikėjimą, joms numatoma suteikti bendrą ES logotipą.

Taisyklėse pažymėta, kad viešojo sektoriaus įstaigos turėtų vengti susitarimų, kurie suteiktų išimtines teises pakartotinai naudoti tam tikrus duomenis ir apribotų startuolių ir mažų bei vidutinių įmonių prieigą prie minėtų duomenų.

  Europarlamentarai siekia, kad iki šių metų lapkričio ES valstybių dujų saugyklos būtų užpildytos 80 proc., o kitais metais – 90 proc. Privalomas minimalus dujų kiekis saugyklose sustiprins tiekimo saugumą ir padės apsaugoti ES vartotojus nuo galimo dujų kainų šoko artėjant kitam šildymo sezonui. Dujų saugyklose naudojimas bus skatinamas mažinant perdavimo tarifų įkainius energetikos įmonėms. Kartu numatoma įpareigoti ES valstybes sertifikuoti saugyklų operatorių veiklą, siekiant užkirsti kelią galimai ES nepriklausančių valstybių įtakai energijos tiekimo saugumui. Nesertifikuoti operatoriai praras galimybę kontroliuoti dujų saugyklas ir turės atsisakyti šios nuosavybės. Be ES valstybių leidimo operatoriai taip pat negalės nutraukti dujų saugyklos veiklos.

  77 % ES piliečių mieliau taisytų įrenginį, nei pirktų naują. Vartotojai turi turėti galimybę pasirinkti ilgiau tarnaujančius, taisomus gaminius. Pasenimo apibrėžimas yra nesąžininga komercinė praktika. Nauja „teisė į remontą“ turi apimti ilgalaikių gaminių, kuriuos būtų galima taisyti, projektavimą, informatyvesnį ženklinimą ir pratęstas garantijas. Parlamentas patvirtino savo reikalavimus būsimam Europos Komisijos pasiūlymui dėl teisės į remontą, kurį planuojama pateikti vėliau 2022 m. Europarlamentarai sutarė, kad veiksminga teisė į taisymą turėtų būti taikoma gaminio gyvavimo ciklui ir atsižvelgti į gaminio dizainą, etišką gamybą, standartizavimą ir vartotojų informavimą, įskaitant ženklinimą apie taisomumą ir viešuosius pirkimus. Ji turėtų skatinti veiksmingesnį išteklių naudojimą, mažinti atliekų kiekį ir skatinti platesnį produktų naudojimą. Europarlamentarai nori, kad gaminiai būtų sukurti taip, kad tarnautų ilgiau, būtų saugiai taisomi, o jų dalys lengvai pašalinamos. Tinkama „teisė į remontą“ turėtų suteikti remontininkams ir vartotojams prieigą prie remonto ir priežiūros informacijos nemokamai. Kalbant apie skaitmeninius įrenginius, programinės įrangos atnaujinimai turėtų būti grįžtami ir nesumažėtų, pavyzdžiui, išmaniųjų telefonų našumas,, o perkant vartotojai turėtų būti visapusiškai informuojami apie galimus atnaujinimus. Veiksmai, kurie nepagrįstai riboja teisę taisyti arba sukelia senėjimą, gali būti laikomi „nesąžininga komercine veikla“ ir uždrausta pagal ES teisę.