Europos Parlamente – apie saugumą, aplinkosaugą, Astravo AE, neįgaliuosius, smurtą prieš moteris ir kitas ES aktualijas
Kiekvienas europarlamentaras intensyviausiai dirba per plenarines sesijas. Tenka ne tik diskutuoti bet ir balsuoti už dešimtis sprendimų, kurie susiję ir su sritimis, kurių nėra priskirtų komitetų darbotvarkėse. Strasbūre dažnai dirbame nuo ankstyvo ryto iki vidurnakčio. Tokia buvo ir ši sesija, kurioje priėmėme nemažai svarbių sprendimų.
Beveik kiekvienoje sesijoje diskutuojame apie saugumo problemas. Ir tai visiškai suprantama. Įtempta geopolitinė padėtis, terorizmo bei hibridinės grėsmės, kibernetiniai išpuoliai, energetinis pažeidžiamumas skatina ieškoti būdų, kaip ES galėtų sutelkčiau ir geriau reaguoti į šias grėsmes.
Mes paraginome sukurti Europos gynybos sąjungą, kuri veiktų kartu su NATO, taip pat įsteigti bendrą ES karinių operacijų vadavietę ir daugiašales pajėgas bei visoms valstybėms narėms skirti bent 2 proc. ES šalių BVP gynybai. Žinoma, šiuo klausimu buvo įvairių nuomonių. Ne visi pritarė siūlymui kurti naują gynybinę struktūrą. Tačiau reikėjo įvertinti ir tai, kad net 66 proc. europiečių norėtų didesnio ES vaidmens saugumo srityje. O daugelio mano kolegų nuomonė sutapo dėl būtinumo daugiau lėšų skirti gynybai. Neabejoju, kad ir naujieji Lietuvos Seimo nariai pritars mūsų gynybos biudžeto didinimui.
Taip pat priėmėme rezoliuciją, kuria raginama veiksmingiau reaguoti į Rusijos ir islamistinių organizacijų informacines kampanijas, kuriomis siekiama platinti melagingą informaciją, kurstyti žmonių baimes ir netikrumo jausmą, skatinti prievartą bei skaldyti ES. Pateikėme siūlymus, kaip gerinti ES strateginę komunikaciją ir kaip geriau atpažinti Rusijos ir Islamo organizacijų vykdomą dezinformaciją. Labiau sutelktas ES atsakas aktualus ir Lietuvai, kuriai dažnai tenka reaguoti į propagandinio karo išpuolius.
Pritarėme direktyvai, kuri nuo 2030 metų įteisina griežtesnius reikalavimus oro taršai. Svarstant šį klausimą buvo priminta, jog kasmet Europoje dėl užteršto oro anksčiau laiko miršta kone pusė milijono žmonių. Pagrindiniai taršos šaltiniai – dėl žmogaus veiklos į atmosferą išskiriamos dujos ir kietosios dalelės, kurių poveikį dažnai pajaučia ir Lietuvos miestų gyventojai. Šiomis priemonėmis siekiama dvigubai sumažinti oro užterštumą. Nors nauji normatyvai įsigalios tik po 14 metų, tačiau pradėti ruoštis reikia jau dabar. Tai bus gera dovana mūsų vaikams ir anūkams.
Svarstėme, kaip vyksta demokratizavimo procesai kaimynėje Baltarusijoje. Mūsų nuomone, šie procesai vyksta nepakankamai - šalyje atsirado naujų politinių kalinių, toliau persekiojama opozicija, tebenaudojama mirties bausmė. Mes paraginome užtikrinti 50 km nuo Vilniaus statomos Astravo AE branduolinės saugos ir aplinkos apsaugos tarptautinę priežiūrą bei paraginome Tarybą ir Europos Komisiją pokalbiuose su Baltarusija ir Rusija nuolatos kelti šios elektrinės saugos klausimą. Džiugu, kad šią Lietuvai aktualią rezoliuciją parėmė net 468 europarlamentarai.
Taip pat griežtai ir vieningai įvertinome antidemokratinius procesus, kurie vyksta Turkijoje - paraginome laikinai įšaldyti derybas dėl narystės ES, kol šalyje bus panaikintos neproporcingos represinės priemonės. Šį pusmetį valdžios institucijos suėmė dešimt Turkijos parlamento opozicijos narių, apie 150 žurnalistų, 2386 teisėjus ir prokurorus bei 40 tūkst. kitų asmenų, iš kurių daugiau kaip 31 tūkst. tebėra sulaikyti. 129 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų tebėra nušalinti arba buvo atleisti, nors daugumai jų nepateikti jokie kaltinimai. Ir nors Turkijos Prezidentas teigia, jog ši rezoliucija jam nesvarbi, nereikėtų pamiršti, jog Europos Parlamentas atstovauja beveik 500 mln. ES piliečių.
Pritarėme ES veiksmų planui, kuriuo siekiama užkirsti kelią nelegaliai prekybai laukiniais augalais ir gyvūnais. Ir nors Lietuvai tai nėra labai aktuali problema, tačiau pasaulyje kyla reali grėsmė išnykti įvairioms gyvūnų rūšims. Ir tam mes negalime likti abejingi. Įdomu buvo sužinoti, kad kasmet į organizuotų nusikalstamų grupių, kurios užsiima neteisėta gyvūnų ir augalų prekyba, rankas patenka 8–20 mlrd. eurų, t. y. tiek pat, kiek į prekiautojų narkotikais, žmonėmis ir ginklais rankas.
Priėmėme labai aktualią Lietuvos neįgaliesiems rezoliuciją raginančią pripažinti gestų kalbas kaip oficialias Europos Sąjungoje bei stiprinti gestų kalbos vertėjo profesiją. Ar žinojote, kad Europos Sąjungoje gestų kalba naudojasi beveik 52 milijonai žmonių, bet gestų kalbos vertėjo profesija nėra pripažinta visose valstybėse narėse ir daugelyje dar nėra šios profesijos mokoma universitetuose? Mano manymu, kurtiesiems ir akliesiems bei klausos sutrikimų turintiems asmenims turi būti prieinama tokia pat informacija, komunikacijos ir mokymosi būdai, kaip ir visiems kitiems. Privalome užtikrinti gestų kalbos vertimo, subtitravimo, balso konvertavimo į tekstą paslaugas, vertėjus žodžiu, todėl visa širdimi balsavau už šią rezoliuciją.
Baltojo kaspino arba Tarptautinės kovos su smurtu prieš moteris dienos išvakarėse diskutavome apie šią skaudžią problemą. Fizinis, psichologinis, seksualinis, ekonominis smurtas prieš moteris yra vienas didžiausių žmogaus teisių pažeidimų, kuris neturi jokių geografinių, ekonominių, kultūrinių ar socialinių ribų. Visi smurtiniai nusikaltimai daro didelę žalą moterų fizinei bei psichinei sveikatai. Mes primygtinai raginome ES kuo greičiau prisijungti prie Stambulo konvencijos, skirtos smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijai ir šalinimui. Tai būtų ta priemonė, kuri realiai padėtų keisti požiūrį į šį gėdingą reiškinį, o moterys būtų labiau užtikrintos, kad prabilus apie smurtą jomis bus pasirūpinta - suteikta psichologinė, socialinė ir sveikatos priežiūros pagalba, o smurtautojai bus nubausti. Šią konvenciją jau ratifikavo 14 ES valstybių. Laikas dėl ratifikavimo apsispręsti ir Lietuvai.
Iš viso šioje sesijoje priėmėme 29 dokumentus, tame tarpe - rezoliucijas dėl PVM tarpvalstybinėje prekyboje pertvarkos, siekiant išvengti sukčiavimo, atnaujintų kovos prieš pinigų plovimą taisyklių, ES-Kanados prekybos sutarties ir kitų ES aktualijų.
Daugeliui europarlamentarų, tame tarpe ir man, dėl Lufthansos pilotų streiko teko keisti grįžimo biletus. Kelionė prailgo, tačiau dėl to negalima pykti, kadangi darbuotojai teisėtais būdais kovoja dėl atlyginimų padidinimo.
Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė