Europos Parlamente – apie ES ateitį, migraciją, profesinio ir asmeninio gyvenimo suderinimą, socialinį dempingą, užimtumą ir kitas aktualijas
Rugsėjo 12-15 d. Strasbūre vyko Europos Parlamento plenarinė sesija.
Metinę kalbą pasakė Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker, kurioje buvo aptarti pagrindiniai ES iššūkiai – „Brexit“, didėjantis populizmas, socialinio teisingumo trūkumas, pabėgėlių krizė, būtinybė ratifikuoti klimato kaitos ir laisvos prekybos susitarimus, duomenų apsauga, kova su mokesčių vengimu, kapitalo sąjungos stiprinimas, poreikis investuoti į darbo vietų kūrimą ir kt.
Jean-Claude Juncer paragino Jungtinę Karalystę kuo greičiau inicijuoti išstojimą iš ES ir išreiškė įsitikinimą, jog tai nekelia grėsmės ES. Dar kartą buvo patikinta, jog Jungtinė Karalystė galės dalyvauti ES bendroje rinkoje, jei užtikrins laisvą asmenų judėjimą. Buvo pasiūlyta padvigubinti iki 630 mlrd. eurų ES strateginių investicijų fondą ir pratęsti jo veikimą iki 2022 metų. Valstybės narės paragintos būti solidaresnės sprendžiant pabėgėlių problemą, pasiūlyta parengti ES strategiją dėl Sirijos ir numatyti investicijų planą, skirtą Afrikai. ES policijos struktūros turi veiksmingiau keisti duomenimis ir būtina sustiprinti Europolą. Jis taip pat pažadėjo pateikti siūlymą dėl Europos gynybos fondo. Buvo pasiūlyta visiškai panaikinti mokestį už tarptinklinį ryšį Europoje ir užtikrinti nemokamą internetą didžiuosiuose Europos miestuose iki 2020 metų.
Socialdemokratų frakcijos vadovas Gianni Pittella gerai įvertino EK pirmininko kalbą už pasiryžimą skatinti tvarią plėtrą, didinti investicijas į darbo vietų kūrimą ir kovoti su mokesčių vengimu.
Sesijoje buvo priimtos ir svarbios rezoliucijos.
Buvo pritarta Vilijos Blinkevičiūtės rengtam rezoliucijos projektui dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimo, kuriame be kitų priemonių siūloma parengti net keturis ES teisės aktus, nustatančius minimalias garantijas nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros atostogoms, nėščių ir neseniai pagimdžiusių moterų teisių apsaugai, įteisinančius apmokamas atostogas tėvams bei senyvų, sergančių ar neįgalių šeimos narių priežiūros atostogas.
Socialinį dempingą ES smerkiančios rezoliucijos projekte pažymima, kad daugelis įmonių siekia nelegaliais būdais mažinti verslo kaštus, ypač darbuotojų gerovės sąskaita. EP nariai paragino ES valstybes stiprinti darbo inspekcijų veiklą, gerinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir įvesti Europos socialinio draudimo kortelę, kuri leistų patikrinti darbuotojo socialinės apsaugos būklę.
Europarlamentarai priėmė rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, prie kurios ES prisijungė 2010m. Rezoliucijoje, kurios šešėline pranešėja buvo V.Blinkevičiūtė, pateikiami siūlymai, kaip gerinti neįgaliųjų teisių apsaugą ES įvertinant JT neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto pastabas.
Valstybės narės buvo paragintos neatidėlioti pabėgėlių perkėlimo iš Graikijos ir Italijos. Kol kas iš 120 tūkst. numatytų pabėgėlių perkelta tik 4,9 tūkst. Europarlamentarai nepritarė siūlymams dalį šios kvotos taikyti pabėgėliams, kurie yra Turkijoje.
Europos Parlamentas įteisino naują Europos kelionės dokumentą, kurs palengvins neteisėtai ES esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimą. 2014 m. įvykdyta mažiau kaip 40 proc. ES valstybių sprendimų grąžinti neteisėtai ES gyvenančius trečiųjų šalių piliečius. Dažnai grąžinimą apsunkina tai, kad dalis asmenų neturi tinkamų galiojančių kelionės dokumentų.
Europos Parlamentas paragino Lenkijos vyriausybę atsižvelgti į Europos Komisijos rekomendacijas ir iki spalio pabaigos išspręsti šalies konstitucinę krizę. Konstitucinio teismo veiklos sustabdymas Lenkijoje yra pavojingas demokratijai, pagrindinėms teisėms ir teisinės valstybės principui, įsitikinę europarlamentarai. Jie susirūpinę ir visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomybės ir nešališkumo trūkumu, saviraiškos bei privatumo laisvių bei teisės į sąžiningą bylos nagrinėjimą ribojimu, taip pat Lenkijos administracijos politizavimo rizika.
Rezoliucijoje dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2007–2014 m. veiklos, poveikio ir pridėtinės vertės europarlamentarai gerai įvertino fondo veiklą ir pateikė siūlymus jo veiklai gerinti. Tarp kitų siūlymų – pratęsti projektų finansavimo laikotarpį nuo vienų iki dvejų metų. Diskusijose kalbėjusi V.Blinkevičiūtė pažymėjo, jog Lietuvoje statybų, tekstilės, elektronikos ir baldų gamybos sektoriai sėkmingai pasinaudojo šio fondo parama ir mūsų darbuotojams tai padėjo grįžti į darbą.
Europarlamentarai priėmė rezoliucijas dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių, lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos taikymo, smulkių ir vidutinių įmonių veiklos skatinimo, išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje tyrimo ir kitų ES aktualijų.
V.Blinkevičiūtės biuro informacija