Europos Parlamentas tvirtai palaiko Ukrainą, ketverius metus kovojančią su Rusijos agresija

Antradienį vykusioje neeilinėje plenarinėje sesijoje EP nariai kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarė Ukrainos pasipriešinimo Rusijos agresijai pažangą ir ES paramą.

Briuselyje vykusios neeilinės plenarinės sesijos pradžioje EP pirmininkė Roberta Metsola pažymėjo: „Praėjus ketveriems metams, Europos Parlamentas nenuvylė Ukrainos. Nes žinome, kad kai esame kartu, Ukraina ir Europa yra stiprios. Ukrainos saugumas yra Europos saugumas, Ukrainos laisvė yra Europos laisvė, o Ukrainos ateitis yra Europoje.“


Vėliau nuotoliu iš Kijivo kalbėjęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo europarlamentarams už nuolatinę paramą ir teigė, kad ukrainiečiai jaučia, kad „europiečiams svarbus Ukrainos likimas..., o Ukraina niekada nepasirinko karo, jo neišprovokavo ir daro viską, kad jį sustabdytų“. Jis atkreipė dėmesį, kad Vladimiro Putino „protiškai nestabili diktatūra“ Maskvoje yra agresyvi grėsmė kaimynams ir Europai, o pats V. Putinas nesugeba pripažinti, kad kitur gyvenantys žmonės nori gyventi kitaip nei jis.


Zelenskis akcentavo, kad Ukrainai yra labai svarbios patikimo saugumo garantijos, kurios užkirstų kelią Rusijai plėsti savo agresiją į Europą. Jis taip pat padėkojo visiems, kurie, nepaisant dabartinių iššūkių, stengiasi išlaikyti transatlantinę vienybę.


Ukrainos prezidentas pažymėjo, kaip svarbu skirti Ukrainai 90 mlrd. eurų paskolą ir nustatyti aiškią Ukrainos narystės ES datą, nes kitu atveju „skaldydamas jus ir Europą V. Putinas suras būdą, kaip dešimtmečius blokuoti Ukrainą“. V. Zelenskis teigė, kad Europa turi suprasti, kas užpildo Rusijos piniginę ir leidžia V. Putinui tęsti karą. Jis ragino Rusijai griežtinti sankcijas, atsisakyti Rusijos energijos išteklių, nutraukti Rusijos bankų ryšius su Europa, kovoti su Maskvos šešėliniu laivynu ir sankcijas apeiti bandančiais asmenimis, o taip pat neleisti Rusijos karo nusikaltėliams patekti į Europą.


Sesijos pabaigoje priimtoje rezoliucijoje EP nariai griežtai pasmerkė neteisėtą ir nepateisinamą Rusijos karą prieš Ukrainą, kuris yra šiurkštus tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų Chartijos pažeidimas. Jie teigia, kad Rusijai, jos vadovams ir sąjungininkams, pvz., Baltarusijos režimui, tenka visa atsakomybė už karą, agresiją ir karo nusikaltimus. Europarlamentarai kartu griežtai smerkia Šiaurės Korėjos ir Irano dalyvavimą šiame kare.


Europos Parlamentas reikalauja, kad Rusija nedelsiant nutrauktų karinius veiksmus Ukrainoje, išvestų visas karines pajėgas iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos, paleistų ir grąžintų visus karo belaisvius ir pagrobtus vaikus bei nustotų pažeidinėti Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. EP nariai pakartojo, kad jie ir toliau nepripažins laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų priklausymo Rusijai.


Europarlamentarai dar kartą patvirtina, kad Ukrainos ateitis yra ES. Todėl jie ragina paspartinti laipsnišką Ukrainos integraciją į ES bendrąją rinką bei pasirengti būsimai ES plėtrai įgyvendinant vidaus reformas. EP nariai taip pat ragina ES ir jos valstybes prisiimti daugiau atsakomybės už saugumą Europos žemyne ir toliau teikti tvirtą paramą Ukrainai.

 

Europarlamentarai įsitikinę, kad Ukrainos ir Rusijos taikos susitarimas turi remtis tvirtomis ir patikimomis saugumo garantijomis Ukrainai, prilygstančiomis Vašingtono sutarties 5 straipsnyje ir Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 7 dalyje numatytoms garantijoms. Taikos susitarimas turi gerbti tarptautinės teisės principus, numatyti atsakomybę už karo nusikaltimus, Rusijos reparacijas už Ukrainoje padarytą žalą ir neriboti Ukrainos galimybių gintis bei pasirinkti saugumo ir politinius aljansus, priduria EP nariai. Jie reikalauja, kad jokie sprendimai dėl Ukrainos nebūtų priimami be Ukrainos ir jokie sprendimai dėl Europos – be Europos.


Europos Parlamentas sveikina naujas tarptautines saugumo iniciatyvas Ukrainoje, tarp jų ir dėl Vakarų sąjungininkų taikos palaikymo pajėgų, tačiau apgailestauja, kad šios saugumo garantijos bus įgyvendinamos tik tada, kai bus susitarta dėl ugnies nutraukimo. EP nariai susirūpinę dėl JAV požiūrio į taikos derybas, kai atrodo, kad pirmenybė teikiama trumpalaikių susitarimų sudarymui ir vadinamojo strateginio stabilumo palaikant santykius su Rusija išsaugojimui, o ne tikroms taikos deryboms, kuriomis siekiama visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos.


EP rezoliucijoje ragina tęsti Rusijos energijos šaltinių atsisakymą. Europarlamentarai palankiai vertina pastangas nutraukti Rusijos gamtinių dujų ir naftos importą ir siūlo tai taikyti ir kitiems Rusijos energijos šaltiniams, pavyzdžiui, uranui ar branduoliniam kurui. Europarlamentarai pabrėžia, kad dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ niekada neturi būti vėl pradėti naudoti.


Europos Parlamentas smerkia Rusijos sistemingai vykdomą Ukrainos vaikų deportavimą, priverstinį perkėlimą ir bandymą juos asimiliuoti. EP nariai ragina nedelsiant ir besąlygiškai nutraukti šią praktiką ir saugiai bei nekliudomai grąžinti visus neteisėtai deportuotus Ukrainos vaikus.


Europarlamentarai taip pat ragina stiprinti sankcijas Rusijai, jos pareigūnams, drausti Rusijos kariškiams, kariaujantiems prieš Ukrainą, atvykti į Šengeno erdvę, o „Vagnerio grupę“ ir ją pakeisiančius subjektus įtraukti į ES teroristinių organizacijų sąrašą.


EP rezoliucijai dėl Ukrainos pritarė 473 EP nariai, 82 nepritarė, o 70 susilaikė.

Europos Parlamento informacija.