Europos Parlamentas stiprina terorizmo prevencijos priemones
Teroristų išpuoliai Paryžiuje ir Briuselyje sukrėtė visą pasaulį. Sprogimai, nuaidėję Turkijoje, Pakistane ar bet kurioje kitoje valstybėje, kaskart mums primena, kad pasaulis gyvena neramiais laikais. Tokiame kontekste didėja spaudimas valdžios institucijoms imtis radikalesnių veiksmų teroristų atžvilgiu, o net ir labai rimti politikai pasiūlo „nebeverkšlenti dėl žmogaus teisių“ ir į teroristų primestą karą atsakyti karu. Maža to, pastaruoju metu, ypač Lietuvoje, Europos Sąjungos institucijų atžvilgiu skamba kritika dėl neva neefektyvios terorizmo prevencijos ir neefektyvių sprendimų. Tačiau ar tikrai, kaip teigia dažniausiai dešiniųjų pažiūrų politikai ir apžvalgininkai, Europos Sąjungos institucijos yra neveiklios ir nieko nedaro?
Galiu paliudyti, kad pastaruoju metu terorizmo prevencija yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos ir Europos Parlamento darbotvarkės klausimų. Nacionalinės vyriausybės ir Europos Sąjungos institucijos peržiūri saugumo politiką ir stiprina kovos su terorizmu priemones. Tarp paminėtinų – lėktuvų keleivių duomenų įrašo informacijos naudojimas siekiant užkardyti sunkius nusikaltimus ir terorizmą, šaunamųjų ginklų prekybos griežtinimas, radikalių pažiūrų sklidimo prevencija, Europos policijos agentūros (Europolo) antiteroristinių įgaliojimų stiprinimas. Šios antiteroristinės priemonės turės apimti visus grėsmės aspektus – nuo prevencijos ir apsaugos iki baudžiamojo persekiojimo.
Skaičiuojama, kad teroristinių organizacijų, tokių kaip „Islamo valstybė“ ir kitų karinių grupuočių gretose, Vidurio Rytuose gali kovoti apie 5 tūkst. ES šalių piliečių. Būtent šie žmonės, apsilankę Sirijoje ar kitose šalyse įrengtose islamo fundamentalistų stovyklose, grįžę ne tik skleidžia radikalią pasaulėžiūrą, bet ir tampa teroristinių išpuolių planuotojais bei vykdytojais. Todėl Europos Parlamentas aktyviai svarsto siūlymus, kaip užkirsti kelią radikalių idėjų sklaidai ir didinti terorizmo prevenciją. Siekiama kriminalizuoti tam tikrus grėsmę visuomenei keliančius veiksmus: vykimą bei dalyvavimą teroristų rengimo stovyklose, tokios veiklos kurstymą ar polinkį ją vykdyti, taip pat ir pagalbą teroristams ar bendrininkavimą.
Reikėtų priminti, kad praėjusių metų lapkričio mėnesį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES piliečių polinkio į radikalumą prevencijos. Šioje rezoliucijoje siūloma parengti įtariamų „džihadistų“ juodąjį sąrašą, stiprinti ES šalių bendradarbiavimą, šalinti ekstremistinį turinį internete, kurti sistemą, kuri perspėtų bendruomenės narius apie tam tikrų žmonių polinkį radikalioms idėjoms. Parlamente taip pat svarstomas siūlymas sugriežtinti šaunamųjų ginklų prekybą ir jų laikymą. Be to, Europos Sąjungos Tarybos ir Parlamento derybininkai susitarė dėl didesnių antiteroristinių įgaliojimų Europolui suteikimo.
Europos Parlamento nariai svarsto siūlymus patobulinti kitas sistemas ir registrus, kurie palengvintų informacijos keitimosi procesus. Taip pat griežtinti patikrinimus prie Europos Sąjungos išorės sienų, jūrų ir oro uostuose.
Šioje plenarinėje sesijoje Europos Parlamentas po ilgų diskusijų patvirtino vieną svarbiausią terorizmo prevencijos priemonę – keleivių duomenų direktyvą. Valstybės narės bus įpareigotos kaupti ir, esant būtinybei, dalintis turima informacija apie keleivius, kurie gali būti susiję su terorizmu ar kitais sunkiais nusikaltimais. Už šį sprendimą balsavo 70 proc. europarlamentarų, tarp kurių buvo nemažai anksčiau nepalaikiusių direktyvos projekto. Manau, kad kolegas pakeisti nuomonę paskatino ne tik pastarojo meto sprogimų aidai, bet ir tai, kad svarstant pavyko sutarti dėl patikimų duomenų apsaugos saugiklių.
Bus kaupiami tik įprasti bilietų užsakymo bei registravimosi skrydžiui metu surinkti duomenys. Jie bus saugomi penkerius metus, o po pusės metų visa asmeninė informacija – vardai, pavardės, kartu keliaujančiųjų duomenys – turės būti įslaptinta, o ją atskleisti bus leidžiama tik ypatingais atvejais ir tik teismui leidus. Todėl nereikėtų baimintis, jog ši informacija bus naudojama kitiems tikslams. Europarlamentarai pasiekė, kad kiekvienoje ES šalyje būtų paskirtas duomenų apsaugos pareigūnas, kuris prižiūrėtų direktyvos įgyvendinimą. Valstybės narės privalės direktyvą įgyvendinti per dvejus metus.
Šiuo metu Europos Parlamento nariams piliečių saugumas – prioritetinis klausimas. Svarbu suprasti, kad kova su terorizmu neturi peržengti ribų ir paminti pamatinių Europos vertybių. Turime suvokti šio proceso sudėtingumą ir priežastis. Privalome kovoti solidariai, bet išmintingai ir neaukojant ant karingų pareiškimų aukuro žmogaus orumo bei teisų. Antraip teroristų vadeivos pasieks savo.
Europos Parlamento narė
Vilija Blinkevičiūtė