EUROPOS PARLAMENTAS RAGINA ES GRIEŽČIAU REAGUOTI Į HIBRIDINES GRĖSMES

Priimtoje rezoliucijoje įspėjama dėl gausių hibridinių išpuolių prieš ES, už kuriuos atsakinga Rusija ir jos šalininkai.

EP rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys, kad dabartinė saugumo aplinka ES nėra nei taika, nei atviras ginkluotas konfliktas, o nulinės stadijos karas, kai priešininkai naudoja hibridines priemones. Tai yra tyčiniai, skirtingo pobūdžio, žvalgybos informacija grindžiami ir valstybės koordinuojami veiksmai, be kita ko, vykdomi per nevalstybinius subjektus, tarpininkus ir įgaliotinius, priduria europarlamentarai. Jie teigia, kad hibridinėmis operacijomis siekiama destabilizuoti, suskaldyti ir pakenkti ES ir jos valstybėms. Hibridiniai išpuoliai sumanyti taip, kad atrodytų kaip pavieniai incidentai ir neviršytų ginkluoto konflikto ribos, – taip gerokai sunkiau į juos veiksmingai reaguoti, – tačiau jie turėtų poveikį, panašų į tokį, kurį gali sukelti įprastinė agresija, pažymima rezoliucijoje.

Europos Parlamentas patvirtino, kad Rusija, veikdama tiesiogiai arba per tarpininkus, pvz., Baltarusiją, yra didžiausią hibridinę grėsmę kelianti valstybė, nusitaikiusi į ES ir jos šalis. Be to, Kinija, Iranas, Šiaurės Korėja ir kitos šalys vykdo hibridines kampanijas, kuriomis siekiama pakenkti Europos demokratijai ir ES saugumo interesams.

Paraginome ES pereiti nuo reagavimo prie aktyvios strategijos, atgrasyti ir sutrikdyti hibridines grėsmes ir padidinti priešiškų veiksmų kainą. Būtina užtikrinti prevenciją, anksčiau numatyti grėsmes ir nuolat vertinti strateginį pažeidžiamumą, kad būtų neutralizuoti priešiški veiksmai, kol jie neturi sisteminio poveikio. Siūloma ES valstybėms aktyviau dalytis žvalgybos informacija bei stiprinti ES žvalgybinės informacijos analizės centrą, kuris turėtų būti vienintelis žvalgybos centras ES institucijose.

Taip pat pabrėžiama, kad siekiant veiksmingai kovoti su hibridinėmis grėsmėmis ir nuo jų atgrasyti, reikalingas bendras ir išsamus grėsmių vaizdas. Atkreipiamas dėmesys į galimą unikalią ES pridėtinę vertę kaupiant tarpvalstybinius duomenis, kad būtų galima nustatyti koordinuotų hibridinių kampanijų modelius, kurių nė viena valstybė negali nustatyti savarankiškai. Raginama  parengti įvairių sričių kovos su hibridiniu karu veiksmų planą.

Rezoliucijoje taip pat raginama glaudinti ES ir NATO bendradarbiavimą, kad būtų sustiprintas Europos pasirengimas hibridinėms grėsmėms, atsparumas joms ir atgrasymas nuo jų.

https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/A-10-2026-0212_LT.html