Europos Parlamentas pradėjo naują politinį sezoną

Pirmojoje naujojo politinio sezono Europos Parlamento plenarinėje sesijoje buvo svarstoma nemažai aktualijų.

Daugiausiai dėmesio sulaukė EK pirmininko J-C. Junkerio kalba apie ES padėtį, kurioje buvo pristatyti ateinančių metų prioritetai ir ES perspektyvų iki  2025 m vizija. EK pirmininkas  pažymėjo, jog ES atsigauna po krizės  ir būtina išnaudoti šį pakilimą bendrijos stiprinimui. Jis teigė: „Vėl pučia Europai palankus vėjas. Bet jei jo nepasigausime, niekur nenuplauksime“.

Kalboje buvo išsakyta daug įdomių minčių apie naują pramonės išvystymo strategiją, prekybos susitarimus, Euro ir Šengeno zonų plėtrą, kibernetinio saugumo ir  kovos su terorizmų stiprinimą, gynybos sąjungos kūrimą, migracijos iššūkius,  ES institucijų pertvarką ir kt. Visiškai pritariu EK pirmininko minčiai, jog ES turi susitarti dėl bendrų socialinių standartų visoje bendrijoje, kad žmonių gyvenimo lygis atitiktų bent minimalius standartus. Tai ne kartą siūlė ir EP socialdemokratai. Manau, kad J-C.Junkeris galėjo plačiau pasisakyti dėl ES socialinių aktualijų, kurios išlieka prioritetinėmis net ir gerėjant ekonominei būklei.

 Sveikintina, jog nemažai dėmesio buvo skirta ir Rytų Europai. „Nuo Rytų iki Vakarų: Europa turi kvėpuoti abiem plaučiais. Kitu atveju mūsų kontinentui pritrūks oro“, - sakė pranešėjas. Jis taip pat patikino, jog sieks, kad Rytų Europoje nebūtų pardavinėjamos prastesnės kokybės prekės, o mūsų darbuotojai nebūtų diskriminuojami ES darbo rinkoje. Džiaugiuosi, jog EK pirmininkas kaip labai svarbų įvykį paminėjo artėjantį Baltijos valstybių atkūrimo šimtmetį ir pareiškė, kad be šių valstybių Europos Sąjunga nebūtų pilnavertė. Su visa kalba galima susipažinti http://europa.eu/rapid/press-release_SPEECH-17-3165_lt.htm

 Sesijos metu priėmėme  nemažai svarbių sprendimų.

Pritarėme Europos prieinamumo aktui, kurio nekantriai laukia 80 mln. ES neįgaliųjų. Naujosios taisyklės numato gaminių ir paslaugų prieinamumo neįgaliesiems reikalavimus. EP siūlo juos taikyti ne tik bankomatams,  kompiuteriams ar telefonams, bet ir mokėjimo terminalams, elektroninių knygų skaityklėms, taip pat interneto svetainėms ir mobiliuose įrenginiuose teikiamoms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms, o taip pat ir turizmo paslaugoms. Džiaugiuosi, jog kolegos pritarė ir mano siūlymams, kurie padidins aplinkos prieinamumą ne tik neįgaliesiems, bet  ir pagyvenusiems žmonėms, nėščioms moterims, tėvams su mažais vaikais vežimėliuose, laikinas traumas patyrusiems ir dėl to negalintiems laisvai judėti asmenims.  

Pateikėme siūlymus naujai Europos įgūdžių darbotvarkei, kurioje daug dėmesio  skiriama būtinumui atnaujinti Europos švietimo ir mokymo sistemas atsižvelgiant į greitai kintančią ekonominę ir visuomeninę aplinką. Pasiūlėme parengti visos Europos įgūdžių prognozavimo priemonę ir ne tik skatinti reikiamus profesinius įgūdžius, bet ir skirti dėmesio tiems švietimo aspektams, kuriais gali būti ugdomas verslumas ir kūrybingumas, kad žmonės gebėtų kritiškai mąstyti, priimti informacija pagrįstus sprendimus ir visapusiškai dalyvauti demokratiniame procese ir socialiniame gyvenime.

Pritarėme reglamentui dėl „WiFi4EU“ programos,  kuria siekiama iki 2020 m. finansuoti nemokamo belaidžio interneto zonų įrengimą daugiau nei 6 tūkst. savivaldybių visose valstybėse narėse: aikštėse, skveruose, parkuose, ligoninėse ir kitose viešose vietose. Tam numatyta skirti 120 mln. eurų, už kuriuos viešojo sektoriaus įstaigos galės įsigyti belaidžio interneto įrangą.

 Pritarėme ES prisijungimui prie Stambulo konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos bei kovos su ja, pateikėme savo pasiūlymus dėl „Erasmus+“ programos finansavimo didinimo, nuotolinio universitetinio mokymosi, kovos su korupcija, ginklų eksporto kontrolės, dujų tiekimo saugumo, socialiai atsakingo verslo skatinimo ir kt.  Nutarėme dar šiais metais skirti papildomai iš ES biudžeto 500 mln. eurų kovai su jaunimo nedarbu.

Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė

Vilija Blinkevičiūtė