Europos Parlamentas ir Taryba susitarė dėl daugiamečio ES biudžeto

Europos Parlamento (EP) ir Tarybos derybininkai pasiekė kompromisą dėl 2021–2027 m. ES daugiamečio biudžeto. EP pavyko užtikrinti papildomus 16 mlrd. eurų svarbioms ES programoms.

Derybos dėl ES daugiametės finansinės programos ir naujų nuosavų ES biudžeto išteklių truko dešimt savaičių. Paketas, dėl kurio liepą sutarė ES valstybių vadovai, padidės 16 mlrd. eurų: 15 mlrd. eurų papildys programas, skirtas kovai su COVID-19 pandemija, taip pat būsimos europiečių kartos galimybėms bei europinėms vertybėms stiprinti. Papildomas milijardas eurų užtikrins lankstumą sprendžiant ateities krizes. EP pavyko tris kartus padidinti lėšas programai „EU4Health“, taip pat skirti daugiau lėšų programai „Erasmus+“ bei užtikrinti, kad nuolat didėtų mokslinių tyrimų programos „Europos horizontas“ finansavimas.

 EP prioritetas derybose buvo užtikrinti, kad svarbiausios programos nebūtų finansuojamos per mažai, nes tai pakenktų ES įsipareigojimams ir prioritetams, visų pirma kovoti su klimato kaita ir plėtoti skaitmeninimą. Papildomos lėšos daugiausia atkeliaus iš baudų, kurias įmonės moka už ES konkurencijos teisės pažeidimus. Europarlamentarai jau daugelį metų reikalavo, kad šios lėšos liktų ES biudžete.

 Derybininkai taip pat sutarė, kad ekonomikos atsigavimo fondui pasiskolintų lėšų grąžinimas ateityje neturėtų vykti esamų ES investicijų programų sąskaita, taip pat dėl to neturėtų reikšmingai didėti valstybių įmokos į ES biudžetą. Todėl EP derybininkai parengė teisiškai įpareigojantį naujų nuosavų išteklių įdiegimo planą, kuris įtrauktas į tarpinstitucinį susitarimą. Jame nuo 2021 m numatytas plastiko mokestis, nuo 2023 m. – išmetamųjų teršalų prekybos sistemos įnašas, kuris galbūt bus susietas su anglies dioksido importu, nuo 2024 m. – skaitmeninis mokestis, o nuo 2026 m. – finansinių sandorių mokestis bei finansinis įnašas, susijęs su įmonių sektoriumi arba nauja bendra pelno mokesčio baze.

Nors ekonomikos atsigavimo priemonė „Naujosios kartos ES“ yra grindžiama Sutarties dėl ES veikimo 122 straipsniu, kuriame Europos Parlamento vaidmuo nenumatytas, derybininkai sutarė, kad trys svarbiausios ES institucijos kartu vertins lėšų naudojimą ir užtikrins jo skaidrumą, o EP su Taryba kartu spręs dėl galimybių nukrypti nuo anksčiau sutartų planų. Numatyta ir nauja EP ir Tarybos „konstruktyvaus dialogo“ procedūra, kuri leis abiem institucijoms vertinti su minėta priemone susijusių teisės aktų projektų poveikį biudžetui.

 Sutarta patobulinti klimato ir biologinės įvairovės stebėjimo metodiką tam, kad bent 30 proc. visų ES biudžeto bei „Naujosios kartos ES“ išlaidų būtų skirta klimato kaitos mažinimo tikslams, taip pat 7,5 proc. metinių išlaidų nuo 2024 m. ir 10 proc. nuo 2026 m. būtų skirta biologinės įvairovės tikslams. Savo ruožtu vienas iš daugiamečio ES biudžeto prioritetų bus skatinti lyčių lygybę, kartu atliekant išsamų poveikio vertinimą ir programų stebėseną.

 Šį preliminarų susitarimą dar turės patvirtinti ES Taryba, EP pirmininkas ir frakcijų vadovai, taip pat EP Biudžeto komitetas ir visas Parlamentas.